Didžiojo plėšrūno pasirodymas mieste sukėlė itin plačią rezonansą, ir visai ne be pagrindo, nes toks atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmą kartą. Iki šiol lokiai buvo matyti tik sodybų, kaimų ar mažų gyvenviečių apylinkėse, tačiau birželio viduryje, prasidėjus šios rūšies gyvūnų rujos laikotarpiui, plėšrūnas pasirodė net ir sostinėje. Šis atvejis atskleidė ne tik tai, kad lokių populiacija mūsų šalyje auga, bet ir tai, kad atsakingos institucijos ir tarnybos nėra pasiruošusios tinkamai reaguoti tokioje situacijoje.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ne kartą viešai ragino institucijas veikti ir išspręsti pavojingą situaciją tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams, gyvenantiems mieste. Tačiau lokys savo apsilankymui pasirinko savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, – ir tuo metu iš institucijų pusės vyravo visiška tyla. Tik pirmadienį buvo sušauktas skubus pasitarimas, kurio metu sprendimai buvo priimti pakankamai greitai. Pasitelkus medžiotojus, kitus specialistus ir šiuolaikines technologijas, ypač dronus, lokys buvo greitai surastas ir išlydėtas už miesto ribų. Naujausi pranešimai rodo, kad jis jau yra natūralioje aplinkoje – miške.
Ši situacija aiškiai parodė esamas spragas atsakingų tarnybų veiksmų koordinavime ir atsakomybės pasidalijime.
Lūšis užpuola katiną, meška sprogdina internetą, o bebras nė kenkėjas. Miško naujienos #7
P. Poderskis: Vilniaus meškos pamokos išmoktos
Aplinkos ministerijos informacijaAplinkos ministras Povilas Poderskis reaguodamas į identifikuotas problemas dėl laukinių gyvūnų atsiduriančių jiems nebūdingoje aplinkoje pasirašė raštą kuriuo paveda Aplinkos apsaugos departamentui AAD koordinuoti veiksmus tokiais atvejais. Kai gyvūnams ar aplinkai kyla reikšminga grėsmė atsakomybė už veiksmų organizavimą ir koordinavimą tenka būtent AAD.
Nuo šiol AAD bus atsakingas už visų su situacija susijusių institucijų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro policijos savivaldybių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos agentūros ir kitų veiksmų koordinavimą pagal kompetenciją ar situacijos poreikius. Šių institucijų bendradarbiavimas bus nukreiptas į tai kad laukiniai gyvūnai būtų saugiai grąžinti ar perkelti į jiems tinkamą aplinką o esant reikalui priimami būtini sprendimai dėl jų gerovės ir apsaugos. Taip pat jei reikės AAD turės iniciatyvos teisę siūlyti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.
Be to Aplinkos apsaugos departamentas įpareigotas aktyviai informuoti visuomenę apie galimas grėsmes ir užtikrinti kad ši informacija būtų nuolat atnaujinama bei viešai prieinama.
Gyventojams primenama visais atvejais kai pastebite rudąjį lokį ar kitą laukinį gyvūną neįprastoje vietoje būtina nedelsiant skambinti skubios pagalbos numeriu 112.
Vilniaus meškos įvykiai: 2024 m. birželio 14–16 d.
Birželio viduryje Vilniaus apylinkėse pasirodęs rudas lokys sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Šis atvejis išryškino svarbą turėti aiškiai apibrėžtą veiksmų koordinavimo tvarką, kai laukiniai gyvūnai atsiduria jiems nebūdingoje aplinkoje. Reaguodamas į tai, aplinkos ministras Povilas Poderskis ir pavedė Aplinkos apsaugos departamentui perimti tokios situacijos valdymo koordinavimą. Tikimasi, kad tai leis panašius atvejus ateityje spręsti operatyviau ir efektyviau.
Tuo tarpu pateikiame, kaip 2024 m. birželio 14–16 dienomis buvo reaguojama į konkretų Vilniaus meškos atvejį – kokie sprendimai buvo priimti ir kaip institucijos siekė suvaldyti situaciją.
Birželio 14 d. apie 10:44 val. Aplinkos apsaugos departamentas gavo pranešimą apie rudąjį lokį, pastebėtą Vilniaus apylinkėse. Po trijų minučių – 10:47 val. – informaciją gavo ir LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. Netrukus buvo suburta atsakingų institucijų grupė: į veiksmus įsitraukė AAD, LSMU specialistai, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių atstovai, policijos pareigūnai, taip pat medžiotojai.
Lokio perkėlimo į saugią aplinką planas buvo sudarytas iš kelių etapų. Pirmasis etapas buvo stebėjimas ir analizė. Vadovaujantis LSMU vidinėmis procedūromis, pirmiausia buvo vertinamas gyvūno elgesys: ar jis elgiasi natūraliai (vengia žmonių), kokia yra jo judėjimo kryptis, kiek laiko užsibūna tam tikroje vietovėje. Taip pat buvo įvertinta aplinkos specifika – ar yra miškų ar žaliųjų koridorių, kuriais lokys galėtų pats pasitraukti į natūralią buveinę. Šio etapo tikslas buvo pasyviai stebėti ir tikėtis, kad lokys pats grįš į mišką – jam būdingą aplinką.
Jeigu gyvūnas nebūtų sugebėjęs savarankiškai grįžti į saugią teritoriją, būtų buvusi įgyvendinta antroji plano dalis – lokio užmigdymas ir perkėlimas į mišką. Šią operaciją būtų vykdę LSMU specialistai. Iš anksto buvo paruošta įranga lokiui pritvirtinti siųstuvą, kuris būtų leidęs stebėti gyvūno buvimo vietą po perkėlimo ir laiku reaguoti, jei jis vėl artėtų prie gyvenamųjų teritorijų.
Specialistai vertino nuotraukas, vaizdo įrašus, gyvūno fizinę būklę. Buvo nustatyta, kad tai – apie 2 metų amžiaus, sveikas, jaunas lokys, kuris, galimai dėl streso, nesugebėjo rasti kelio atgal į mišką. Jeigu lokys būtų buvęs užmigdytas, papildomai būtų įvertinta kailio būklė, nagai, ieškota mikroschemos.
Lokio užmigdymas – sudėtingas procesas. Tai – stambus plėšrus žinduolis, kuris dėl streso gali sparčiai judėti, o migdomieji vaistai ne visada veikia iš pirmo karto. Vaistus leidžiama suleisti tik iš saugaus atstumo (iki 20 metrų), veiksmai turi būti atliekami iš automobilio ar pastato, todėl tokia operacija reikalauja tikslaus planavimo ir sąlygų.
Atsižvelgiant į visas galimas rizikas, iš anksto buvo pasirengta ir kraštutiniam scenarijui – jei gyvūno nepavyktų užmigdyti ir jis imtų kelti realų pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, būtų galima jį išimti iš gamtos letaliu būdu. Tokiam veiksmui reikalingas leidimas buvo gautas iš anksto, tačiau šis sprendimas būtų tik tuo atveju, jei LSMU specialistai būtų patvirtinę, kad lokys kelia pavojų žmonėms. Tai būtų buvusi kraštutinė priemonė.
Birželio 16 d. iki vėlaus vakaro gyvūnas buvo stebimas dronais.
Tik pirmadienį prasidėjo reali pagalba lokiui
Po šio atvejo, kai lokys dvi dienas klaidžiojo po miestą, susidūręs su urbanizuotos aplinkos iššūkiais ir patyręs didžiulį stresą, o institucijos bei organizacijos akivaizdžiai nieko nedarė ir nereagavo į lokio buvimą sostinėje, tiek Laukinių gyvūnų globos centrui, tiek Aplinkos apsaugos departamentui teko parengti tikslias ataskaitas, kada ir kas buvo daroma.
Šie dokumentai aiškiai parodo, kad visą savaitgalį atsakingos institucijos apsiribojo situacijos stebėjimu ir telefoninėmis konsultacijomis. Nei šeštadienį, nei sekmadienį nebuvo jokių koordinuotų veiksmų, nukreiptų į lokio paiešką ar jo išlydėjimą už miesto ribų. Buvo apsikeitimas informacija, pasitarimai, svarstymai, bet realių veiksmų gamtoje – ne.
Tik pirmadienio, birželio 17 dienos rytą, situacija oficialiai buvo pripažinta kritine, ir pradėta reali paieškos operacija, kurioje dalyvavo AAD, LGGC, medžiotojai bei techninės priemonės – dronai, termovizoriai, koordinuota teritorijų apžiūra. Būtent šią dieną buvo priimti konkretūs sprendimai, suformuota operatyvinė komanda ir pradėtas lokio sekimas, siekiant jį saugiai išvesti iš miesto.
Šis įvykis aiškiai atskleidžia įstaigų neveiklumą. Net susidūrus su gyvūnu, kuris kelia grėsmę žmonėms ir pats kenčia streso sąlygomis, institucijų reakcija buvo lėta ir formali. Tik trečią dieną po pirmojo pastebėjimo buvo imtasi to, ko visuomenė seniai laukė – realios pagalbos gyvūnui ir miestiečių saugumo užtikrinimo.
Vilniaus meška: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro veiksmų chronologija
Vilniaus meška: Aplinkos apsaugos departamento veiksmų chronologija
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
