Sarcocystis genties parazitai plėšriuose paukščiuose
Dr. Evelina Juozaitytė-Ngugu, dr. Rasa Vaitkevičiūtė Koklevičienė, dr. Petras Prakas
Ankstesniuose mūsų straipsniuose daugiausia kalbėjome apie medžiojamųjų ančių užsikrėtimą sarkocistoze (aiškiai matomus baltus ryžius ančių krūtinėlėse). Atrodo liga jau pakankamai gerai atpažįstama medžiotojų ir apię ją išties daug kalbėta pastaraisias metais. Todėl, šiandien nutarėme pasidalinti naujausiais tyrimais atliktais Lietuvoje apie sarkocistozę plėšriuosiuose paukščiuose. Nors plėšrieji paukščiai pas mus jau nebemedžiojami, tačiau jiems laikyti išduotų Aplinkos apsaugos agentūros leidimų galiojančių šiai dienai yra bent 73 vnt. Tad, manome, kad straipsnis praplės turimas žinias.
Sarcocystis parazitai (sarkosporidijos) yra plačiai paplitę visame pasaulyje, randami ropliuose, paukščiuose ir žinduoliuose (taip pat užkrečia žmones). Šie parazitai yra pirmuonys – vienaląsčiai organizmai, sudaryti tik iš vienos ląstelės, galintys formuoti tarpinę savo stadiją – sarkocistas. Sarcocystis protistai gali suformuoti makrocistas (matomas plika akimi) bei mikrocistas (matomas tik mikroskopo pagalba).
Sarcocystis protistų sukelta infekcija vadinama sarkocistoze, kuri priskiriama ir prie žmonių zoonozinių ligų. Žmonės gali tapti atsitiktiniais tarpiniais Sarcocystis parazitų šeimininkais.
Sarcocystis parazitų gyvybiniame cikle būtini du šeimininkai, kurie yra vadinami tarpiniais ir galutiniais (1 pav.). Nelytinis dauginimasis vyksta tarpiniame šeimininke, kai raumenyse susiformuoja sarkocistos. Priklausomai nuo sarkosporidijų rūšies, sarkocistos apytiksliai subręsta per 75 dienas po infekcijos ir gali išlikti šeimininke per visą jo gyvenimą. Žmonės, ropliai, paukščiai ir žinduoliai užsikrečia per vandenį ar maistą. Tuo tarpu, lytinis dauginimasis vyksta galutiniuose šeimininkuose, kai plonajame žarnyne susiformuoja oocistos, o vėliau – sporocistos (1 pav.). Natūraliomis sąlygomis galutiniai šeimininkai būna plėšrūnai (rudosios lapės, pilkieji vilkai, paprastosios lūšys ir kt.) arba įvairiaėdžiai (paprastieji meškėnai, kanadinės audinės ar barsukai ir kt.) gyvūnai, kurie užsikrečia suvartoję kito gyvūno mėsos su sarcocistomis. Infektyvios sporocistos išsiskiria praėjus 7–14 dienų po užsikrėtimo ir gali būti šalinamos kelias savaites ar mėnesius. Labai svarbu paminėti, kad sarkosporidijų gyvybinis ciklas yra paremtas aukos ir plėšrūno sąveika natūralioje aplinkoje. Savo mitybiniu racionu besiskiriantys paukščiai taip pat gali užsikrėsti Sarcocystis parazitais.
1 pav. Sarcocystis rūšių gyvybinis ciklas (redaguota E. Juozaitytė-Ngugu remiantis Dubey ir kt. 2016).
Smulkieji žvirbliniai paukščiai (būrys Passeriformes) dažniausiai būna tarpiniai Sarcocystis rūšių šeimininkai, kai jų raumenyse aptinkamos sarkocistos (2 pav.). Tuo tarpu, įvairiaėdžiai ir plėšrieji paukščiai gali ne tik tarnauti kaip tarpiniai šeimininkai, tačiau ir platinti šiuos protistus. Pavyzdžiui, paprastieji krankliai minta gyvūninės kilmės maistu: dvėseliena, neretai gaudo įvairius paukščius ir smulkius žinduolius. 2021 m. buvo atliktas tyrimas Lietuvoje, kuriame parodyta, kad šie paukščiai gali platinti net devynias skirtingas Sarcocystis rūšis, tačiau, manoma, kad iš tiesų platinamų rūšių skaičius gali būti dar didesnis.
2 pav. Sarkocistos paprastojo kranklio raumenyje. Padidinimas ×40.
Anksčiau atliekami tyrimai ieškant Sarcocystis lytinių stadijų plėšriųjų paukščių žarnynų mėginiuose būdavo atliekami neišsamiai, dažniausiai remtasi sporocistų aptikimu šviesinio mikroskopo pagalba. Sporocistų (3 pav.) morfologiniai parametrai skirtingų Sarcocystis rūšių persidengia, tad identifikuoti rūšinę šios genties įvairovę galutiniuose šeimininkuose naudojant morfologinius metodus neįmanoma ir būtina taikyti modernius genetinius tyrimų būdus.
3 pav. Sarcocystis rūšių oocistos (a), sporuliuojančios oocistos (b) ir sporocistos (c) tamsiojo šeško (Mustela putorius) žarnyno nuogranduose (autorės nuotraukos).
Seniau būdavo atliekami pavieniai tyrimai nustatant vieną ar dvi sarkosporidijų rūšį vienos plėšriųjų paukščių rūšies šeimininke. 2024 m. ir 2025 m. mūsų tyrimų grupė ištyrė 74 plėšrius paukščius: 40 paprastųjų suopių, po 16 paprastųjų vištvanagių ir paprastųjų paukštvanagių bei du tūbuotosius suopius. Tyrimų metu nustatytas 74,3 % užsikrėtimas Sarcocystis parazitais. Paprastųjų vištvanagių užsikrėtimas buvo 75 %, o paprastųjų paukštvanagių – 68,8 %. Tuo tarpu, paprastųjų suopių užsikrėtimas Sarcocystis protistais siekė 75 %, o abu tūbuotieji suopiai taip pat platino šiuos parazitus (4 pav.).
4 pav. Plėšriųjų paukščių užsikrėtimas Sarcocystis spp.
Taikant molekulinės biologijos tyrimų metodus buvo nustatytos net 9 patvirtintos Sarcocystis rūšys (S. calchasi, S. columbae, S. cornixi, S. glareoli, S. halieti, S. kutkienae, S.lari, S. turdusi ir S. wobeseri) bei keturios potencialiai naujos šios genties rūšys. Kaip matome iš pateikto 5 pav. šių rūšių sporocistos morfologiškai tarpusavyje nesiskiria.
5 pav. Sarcocystis spp. sporocistos, rastos paprastųjų vištvanagių (a) ir paprastųjų paukštvanagis (b) plonųjų žarnų gleivinės nuograndose.
Labai svarbu paminėti, kad šio tyrimo metu, pirmą kartą Lietuvoje nustatytos patogeniškos paukščiams Sarcocystis rūšys (Sarcocystis calchasi ir Sarcocystis halieti) platinamos paprastųjų paukštvanagių, paprastųjų vištvanagių bei paprastųjų suopių.
Pirmą kartą Sarcocystis calchasi aptikta Vokietijoje 2010 m. naminiame balandyje. Ši rūšis sukelia neurologinius simptomus: depresiją, paralyžių, galvos pakreipimą, poliuriją (gausus šlapinimasis) ar opistotoniją (specifinis stiprus nugaros ir galūnių raumenų įtempimas). Sarcocystis calchasi parazituoja net penkių būrių paukščius: geninius (Piciformes), karvelinius (Columbiformes), papūginius (Psittaciformes), vištinius (Galliformes) ir padūkėlinius (Suliformes).
Sarcocystis halieti pirmą kartą aptikta tarpiniuose šeimininkuose Lietuvoje 2018 m. ir yra platinama paprastojo jūrinio erelio. 2021 m. aprašytas šio rūšies patogeniškumas, kai parazitas sukėlė granulomatinį smegenų encefalitą pelėdikėje Vokietijoje. Daugėjant sarkosporidijų tyrimams paukščiuose, S. halieti tarpinių šeimininkų ratas itin greitai plečiasi ir apima net penkis paukščių būrius (audrašauklinius (Procellariiformes), padūkėlinius, pelėdinius (Strigiformes), sėjikinius (Charadriiformes), vanaginius (būrys Accipitriformes) ir žvirblinius). Manoma, kad šios patogeniškos rūšies tarpinių šeimininkų ratas yra dar platesnis.
Apibendrinant galima pasakyti kad, patogeniškos Sarcocystis rūšys gali paukščiuose sukelti ūmias plaučių ir encefalines sarkocistozės formas, kai užsikrėtę paukščiai gali nugaišti be išankstinių požymių. Taip pat, užsikrėtusiam paukščiui gali pasireikšti tokie simptomai: dusulys, depresija, ūminė intersticinė pneumonija (greitai progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu), kuri atsiranda dėl užkrėstų plaučių endotelio ląstelių plyšimo, gali pasireikšti įvairūs centrinės nervų sistemos pažeidimai (paralyžius, galvos pakreipimas, poliurija (gausus šlapinimasis), opistotonija (specifinis stiprus nugaros ir galūnių raumenų įtempimas), ar nepūlingas nekrozuojantis meningoencefalitas, granulomatinis encefalitas). Atlikus pomirtinį paukščių skrodimą dažniausiai paaiškėja, kad patogeniškos Sarcocystis rūšys sukelia plaučių edemas, blužnies ir kepenų padidėjimus, arba suformuoti šizontai (tarpinės parazito stadijos) aptinkamos paukščių smegenys.
Tyrimai atlikti pagal projektą “Patogeninių Sarcocystis rūšių aptinkamų laukiniuose gyvūnuose genetiniai ir morfologiniai tyrimai, 2023 – 2026” Projektas parengtas gavus paramą iš Lietuvos mokslų tarybos (Nr. S-MIP-23-4)
Autoriai Nuoširdžiai dėkoja Tado Ivanausko muziejui už suteiktą medžiagą ir prisidėjusiems prie pirmo tokio tipo mokslinio tyrimo šalyje.
Hobis, buvimas gamtoje ar pelno šaltinis. Kada ragų paieška tampa pažeidimu?
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
