Vietos gyventojai praneša apie precedento Lietuvoje neturintį vilkų elgesį.
Savaitgalį Žagarės seniūnija informavo miesto gyventojus likti budriems, nes, pagal atskirus žmonių pranešimus, miesto gatvėmis naktimis vaikšto keletas vilkų, iš žagariečių kiemų paslaptingai dingsta keturkojai kiemsargiai, rašo portalas Šiaulių kraštas
Į tokius gyventojų pranešimus skubiai reagavo rajono Savivaldybės administracija. Anksčiau pokalbio metu su kaimyninės Latvijos Jelgavos miesto savivaldybės administracijos darbuotojais, jau teko girdėti apie šiame Latvijos rajone nuo žiemos siaučiančius vilkus. Pasak mero, kolegos iš Latvijos pasidalino ir vaizdo įrašais bei nuotraukomis, kuriose aiškiai matyti, kad į miestus teina gyvojoje gamtoje savarankiškai išgyventi nebegalintys vilkai, nes jie sergantys, nuplikusiu ar dalinai nuplikusiu kailiu.
Rajono mero Vitalijaus Gailiaus teigimu, panašiai atrodančius vilkjus yra užfiksavę ir rajono medžiotojų pamiškėse paliktos kameros prie šėryklų. Taigi, gali būti, kad vilkai į Žagarę atklysta iš Latvijos.
Ar tai pavieniai žvėrys, ar gauja, kol kas nėra fiksuota. Vienintelė moteris, kuri matė iš kiemo išbėgantį vilką, apie tai pranešė tik praėjusios savaitės penktadienį. Tačiau patys žagariečiai teigia, kad vilkai pastebėti Dariaus ir Girėno, Kęstučio, taip pat Vilniaus gatvėse, parke, kolektyviniuose soduose…
Žagarės gyventojų prašoma imtis atsargumo priemonių apsaugant naminius gyvulius, o šunų nelaikyti pririštų grandine prie būdų, laikyti uždaruose voljeruose, nakčiai priglausti ūkiniuose ar gyvenamuosiuose pastatuose.
Kadangi situacija rimta – vilkai mieste, o šių plėšrūnų medžioklės sezonas pasibaigęs, rajono Savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Gyvosios gamtos departamento direktorę Mantę Ramanauskienę. Ji Savivaldybę informavo, kad šiuo klausimu dirba ir kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama išduoti leidimą medžioti mieste vilkus pagal Žagarės seniūnijos prašymą – praktikoje tokių išimčių yra taikyta ir anksčiau.
Vardiniai vilkų medžioklės leidimai išimties tvarka bus išduoti Žagarės medžiotojų būrelio medžiotojams, primenant ir nurodant tvarką, kaip tokia medžioklė mieste turėtų būti vykdoma.
Du vilkai Biržu rajone Pagavėnių kaime sumedžioja ir suėda stirną
Vilkų sumedžiojimas 2015–2023 m.
Pastaraisiais metais vilkų daroma žala ūkiniams gyvūnams išaugo ženkliai ir nustatant limitą nėra atsižvelgta į apsaugos plano nuostatas. Analizuojant registruotų įvykių ir papjautų gyvūnųstatistiką matyti, kad papjautų naminių gyvūnų atvejų daugėja: 2021 m. – 628 įvykiai, 1949 ūkiniai gyvūnai, 2022 m. – 634 įvykiai, 2149 ūkiniai gyvūnai, šiais metais jau registruoti 369 įvykiai, bei papjauti 1122 ūkiniai gyvūnai. Atlyginta žala iš valstybės biudžeto, taip pat auga: 2020 m. – 68 058,01 Eur, 2021 m. – 219 871,86 Eur, 2022 m. – 290 570,69 Eur, šiais metais – jau viršija
100 000,00 Eur.
Medžioklės sezonas Vilkų limitas Vilkų medžioklės pabaiga
2015–2016 60 2016-01-12
2016–2017 62 2017-01-11
2017–2018 62 2018-02-04
2018–2019 102 2019-01-07
2019–2020 122 2020-01-11
2020–2021 175 2021-03-06
2021–2022 190 2022-01-31
2022–2023 282 2023-02-28
Dėl vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams 2022 m. Lietuvos menininkų ir žvejų (LMŽD) asociacija pasiūlė papildomai nustatyti galimą vilkų populiacijos reguliavimo galimybę rugpjūčio–rugsėjo mėn., skiriant papildomą 40–50 vilkų individų sumedžiojimo limitą. Neišnaudojus šio papildomo limito, likusi jo dalis į bendrą limitą būtų neperkeliama, t. y. liktų galioti Aplinkos ministro patvirtintas pagrindinis limitas ir jis nebūtų mažinamas.
Vilko apsaugos plane patvirtintame aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699, nurodoma, kad vilkų prieaugis nustatomas besiveisiančių šeimų skaičių (91) padauginant iš 3,25 (vidutinio jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą) – LMŽD siūlė prieaugio vidurkio nustatymui naudoti 3,25 koeficientą kaip ir anksčiau bei vadovautis patvirtintu vilko apsaugos planu, tai būtų 296 vilkai. Įvertinus, kad Lietuvoje maksimali vilkų populiacija 62 šeimos, reikėtų sumedžioti (29) perteklinių šeimų likusius individus, atmetus jau paskaičiuotą vidutinį jauniklių skaičių – 3,25. Vertinant, kad vidutinis individų skaičius vilkų šeimoje (8), tai būtų 138 pertekliniai vilkai. Susumavus vilkų prieaugį ir perteklines šeimas gaunasi – 434 vilkai.
Pagal 2015–2023 m. statistinius duomenis vilkų sumedžiojimo limitai buvo išnaudojami iki kovo mėnesio. Todėl LMŽD pasiūlė apsvarstyti vilkų medžioklės terminą nustatyti iki kovo 1 d. pagrindžiant tuo, kad vilkų ruja įprastai vyksta vasarį, todėl vilkų patelės kovo mėn. jau nešioja naujos vados embrionus. Vaikingų patelių medžiojimas yra neetiškas, tą supranta dauguma mūsų šalies medžiotojų, tokia praktika nustatant medžioklės terminus taikoma ir kitose ES šalyse, pvz., Čekijoje, Slovakijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, draujina nepritare projekte nurodytam vilkų sumedžiojimo 2023–2024 metais limitui (341 vilkas) ir siūlė nustatyti – 434 vilkų limitą. Taip ir draugija pasiūlė šiais (2024 m.) metais rugpjūčio–rugsėjo mėn., nustatyti papildomą 40–50 vilkų individų sumedžiojimo limitą. Daugiau skaitykite LMŽD: visiškai neaišku, kodėl vilkų šeimų kiekis apskaičiuotas neatsižvelgiant į mokslinius duomenis
Paskutinis dramblys, 100 000 elnių ir AAD mokykla. Pokalbiai apie medžioklę #69
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
