Šaltinis: Криниця мисливця
Ukrainoje, Chersono srities Davydivo Bridos kaime pasiutęs vilkas užpuolė naminius gyvulius. Po užpuolimo plėšrūnas nugaišo, o laboratoriniai tyrimai patvirtino pasiutligės viruso buvimą. Apie tai savo telegramos kanalu pranešė rajono valstybinės administracijos vadovas, rajono karinės administracijos viršininkas Volodymyras Litvinovas.
Remiantis Ukrainos valstybinės maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybos Chersono regioninės valstybinės laboratorijos rezultatais, gyvūnas buvo užsikrėtęs pasiutligės virusu. Atsižvelgdama į tai, Valstybinė nepaprastoji antiepizootinė komisija prie rajono valstybinės administracijos nusprendė nuo 2024 m. lapkričio 25 d. įvesti karantino apribojimus Davydivo Bridų kaime.
Pažymėtina, kad tai ne pirmas toks atvejis Ukrainoje. Neseniai pasiutęs vilkas užpuolė galvijus ir šunisChmelnyckio srities Starosyniavsko teritorinės bendruomenės Pyškų kaime. Tuo atveju trijų kilometrų spinduliu nuo įvykio vietos buvo įvesti karantino apribojimai, o buferinė zona apėmė septynias gyvenvietes.
Ekspertai primena, kad pasiutligė yra mirtina liga, kuri perduodama per užsikrėtusių gyvūnų įkandimus ir seiles. Svarbu žinoti, kad virusas gyvūno seilėse gali būti 10 dienų prieš pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams.
Pasak rajono valdžios atstovų, epizootinę situaciją Beryslavo rajono gyvenvietėse nuolat kontroliuoja komisija. Vietos gyventojams patariama vengti kontakto su benamiais ir laukiniais gyvūnais, laiku paskiepyti savo augintinius ir nedelsiant pranešti veterinarijos tarnybai apie įtartino gyvūnų elgesio atvejus.
Susidūrus su įtartinu gyvūnu, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų suteiktas gydymas nuo pasiutligės.
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – virusinis specifinis encefalitas ir mielitas, kuriuo užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau – gleivinę. Kiti itin reti būdai užsikrėsti pasiutligės virusu – sukėlėjo išplitimas aerozoliu laboratorijose, kur dirbama su pasiutligės virusu, arba paciento, mirusio nuo netipiškos, nediagnozuotos pasiutligės, ragenos ir kitų organų persodinimas, ypač kai vieno donoro organai persodinami keliems recipientams. Lietuvoje tokių užsikrėtimų nėra buvę.
Pasiutligės sukėlėjas yra neurotropinis RNR-virusas ir priklauso Rhabdoviridae šeimai, Lyssavirus genčiai. Šis virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus beveik neįmanomas.
Pasiutligė yra tipiška zoonozinė infekcija, kurios dažniausiu rezervuaru gamtoje yra plėšrūs žvėrys iš šuninių giminės: šunys, vilkai, hienos, lapės, usūriniai šunys ir kt. Iš sergančio gyvūno didelis viruso kiekis išskiriamas su seilėmis. Šunų, kačių ir kitų užsikrėtusių gyvūnų seilėse virusą galima aptikti 5-10 d. iki klinikinių simptomų pasireiškimo.
Žmogaus pasiutligės eiga. Jos inkubacijos periodas priklauso nuo to, kur įkąsta. Pavojingiausios vietos yra galva, kaklas, plaštakos, ypač pirštų galai, tuomet virusas plinta greičiau. Būdingiausias inkubacinis periodas – 12–60 dienų, jei įkąsta į pavojingiausias vietas, šis periodas sutrumpėja iki 2–3 savaičių. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Ima blogėti savijauta, skauda, patinsta ir parausta žaizda (gali pradėti skaudėti jau užgijusias žaizdas). Ligonis darosi irzlus, nemiega, jį kankina baimė, perauganti į nuolatinį jaudinimąsi. Hidrofobija (vandens baimė) – požymis, leidžiantis neklystant diagnozuoti pasiutligę. Ligai įsisiautėjus, net vandens čiurlenimas ligoniui sukelia siaubą. Atsiranda raumenų traukuliai, ypač mėginant gerti skysčius. Lengvas vėjo pūstelėjimas, stipri šviesa, triukšmas sukelia traukulių priepuolį. Vėliau ligonis jau nebegali ryti seilių, spjaudosi, bando bėgti, pamažu blėsta sąmonė. Jis darosi agresyvus, ima draskytis, kandžiotis. Dieną, kitą prieš mirtį suparalyžiuoja kojas. Mirtis staigi – kvėpavimo centro paralyžius.
Pasiutligės viruso savybės. Virusas aplinkoje nesidaugina, jautrus rūgštims, šarmams, formalinui, saulės spinduliams, etanoliui, išdžiūvimui. Labai gyvybingas: + 16 + 18 ºC temperatūroje išgyvena 3–4 dienas, o +5 +7 ºC temperatūroje išgyvena 5 –7 dienas, išdžiovintas kambario temperatūroje išlaiko savo aktyvumą iki 2 metų, užšaldytas – iki kelių metų. Įtarus, kad gyvūnas pasiutęs, jo negalima užkasti, nes po žeme virusas nežūva. Ištyrus dėl pasiutligės, tokio gyvūno lavoną reikia sudeginti.
Ligos šaltinis:
• Mėsėdžiai gyvuliai (žmogus tik teoriškai);
• Žolėdžiai gyvuliai;
• Paukščiai;
• Šikšnosparniai.
Pasiutlige serga ir ją platina tiek laukiniai, tiek ir naminiai gyvūnai. Ypač pavojingi plėšrieji šuninių šeimos gyvūnai – usūriniai šunys, vilkai, lapės.
Užsikrėtimo pasiutlige būdai:
• Įkandimas (90 %);
• Įdrėskimas;
• Seilių patekimas ant sveikos gleivinės arba į akis;
• Persodinus rageną;
• Oro lašeliniu keliu (urvuose);
• Laboratorijose.
Šaltinis čia
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
