Šaltinis čia
Vieną iš tų vakarų, kai gamta tarsi sulaiko kvapą, o pasienio stebėjimo ekranai monotoniškai fiksuoja nakties tamsą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai netikėtai išvydo… mešką.
Antradienį, apie 22:30 val., Švenčionių rajone, Pavoverės užkardos ruože, pasieniečių dėmesį patraukė neeilinis sienos „pažeidėjas“ – į Lietuvos teritoriją ramiai įbrido rudoji meška.
Ji lėtai perbrido Baluošos upelį – gamtinę ribą tarp Baltarusijos ir Lietuvos, išlipo į mūsų pusę, šiek tiek pasivaikščiojo palei valstybės sieną, ir, neradusi tvoros atkarpos, nesukliudyta pasuko gilyn į Lietuvą. Būtent toje vietoje, kur Baluoša įteka į Nerį, fizinis barjeras nesiekia krantų – tikėtina, kad dėl gamtinių sąlygų ten jo ir neplanuota įrengti.
Ne pirmas kartas
Tai – ne pirmas kartas, kai į Lietuvą užklysta rudieji lokiai. Pastaraisiais metais tokie apsilankymai fiksuoti ir kitose vietose, dažniausiai šalies rytinėje dalyje, kur artimiausios Baltarusijos ar Latvijos miškų masyvai sudaro tinkamas sąlygas šiems žinduoliams klaidžioti dideliais atstumais.
2023 metais Ignalinos rajone buvo pastebėtas lokys, klaidžiojantis šalia sodybų – įrašas iš drono parodė, kad gyvūnas atrodė sveikas ir ieškojo maisto. Kiek anksčiau, 2021-ųjų pavasarį, vietos gyventojai Zarasų rajone pranešė apie sugriautą avilių ūkį – įtariama, kad irgi galėjo būti lokio darbas.
VSAT ne kartą yra pabrėžusi, kad jų stebėjimo sistemos fiksuoja ne tik žmones – nelegalūs migrantai ar kontrabandininkai čia dažniau minimi žiniasklaidoje – bet ir laukinius gyvūnus: vilkus, lūšis, šernus ir net stumbrus. Lokiai – retesni svečiai, bet jų užfiksavimas vis dar kelia susidomėjimą ir įrodo, kad laukinė gamta nežino sienų.
Ką reiškia meškos sugrįžimas?
Lietuva oficialiai nelaikoma nuolatine rudųjų meškų buveine, tačiau ekspertai pastebi, kad gyvūnai vis dažniau čia atklysta – galbūt tai ženklas, kad šių plėšrūnų populiacija kaimyninėse šalyse atsigauna. Tiesa, meškos – itin atsargūs ir vengiantys žmonių gyvūnai, tad jų pasirodymas dažniausiai būna atsitiktinis ir laikinas.
Ar tokie atvejai taps dažnesni? Galima spėti, kad taip, ypač jei Lietuvoje plėsis saugomos teritorijos, o miškai bus palankūs natūraliai faunai. Svarbu, kad gyventojai suprastų: meška nėra grėsmė, jei su ja elgiamasi pagarbiai ir laikomasi saugumo rekomendacijų.
Rudasis lokys
Rudasis lokys (Ursus arctos) – didžiausias plėšrusis žinduolis Lietuvoje, nors pastovios populiacijos čia nėra – dažniausiai atklysta iš Baltarusijos ar Latvijos. Suaugęs patinas sveria 130–250 kg, patelė – 90–150 kg. Lokys turi stiprius raumenis, storą rudą kailį, puikią uoslę ir klausą. Nors atrodo gremėzdiškas, gali bėgti iki 50 km/h greičiu, gerai plaukia ir lipa medžiais.
Lokys – visaėdis, bet taip pat aktyviai medžioja: smulkius žinduolius, žuvis, kartais ir elnius ar stirnas. Rudeniop kaupia riebalus žiemos miegui, trunkančiam nuo lapkričio iki kovo ar balandžio.
Nors paprastai vengia žmonių, gali būti pavojingas, jei nustebinamas, jaučiasi grėsmingai ar gina jauniklius. Tokiais atvejais lokys gali pulti.
Lietuvoje rudasis lokys yra saugoma rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą, todėl jo medžioklė draudžiama.
Ką daryti sutikus mešką?
Nesiartinkite – laikykitės atstumo, net jei gyvūnas atrodo abejingas.
Nešaukite, nebėkite – tai gali paskatinti mešką pulti gindamasi.
Pasitraukite ramiai – geriausia tyliai pasitraukti priešinga kryptimi.
Praneškite specialistams – tokie atvejai turi būti registruojami Aplinkos apsaugos departamente, Biomon,lt sistemoje. Apie tokius atvejus reikia pranešti ir vietos savivaldybei.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
