Medžioklės reikmenys

Pasaulio kalibrai. Nuo amerikietiškos svajonės iki suomiškos sėkmės istorijos0

Gamontojo reklaminė nuotrauka

Išgirdus kalibro .338 Lapua Magnum pavadinimą, pirmosios asociacijos yra didžiulis smūgis, karinis kamufliažas ir peršauti tankai. .338 Lapua Magnum yra pirmasis kalibras, sukurtas snaiperiams.

Kodėl turėtume naudoti šį šarvuočių sprogdiklį? Dabar jis reklamuojamas ne tik kaip tolimojo šaudymo disciplinų, bet ir kaip medžioklinis kalibras.

Nuodugniau patyrinėjęs šio kalibro vystymosi istoriją, randi išties neįtikėtiną pasakojimą. Pradėkime nuo to, kad .338 Lapua Magnum užima pirmą vietą toliausiai pataikančių snaiperių kalibrų sąraše. Štai per karą Afganistane 2009 metais Didžiosios Britanijos kapralas nukovė priešą iš 2475 metrų. Šį kalibrą karinėms reikmėms naudoja daugelis šalių, bet pastaruoju metu jis vis dažniau naudojamas tolimojo šaudymo varžybose ir iš toli medžiojant stiprius gyvūnus, nes tai yra mirtinas, itin energingas kalibras.

Kalibras – pase

.338 Lapua Magnum (8,6 × 70 mm arba 8,58 × 70 mm) amunicija iš pradžių buvo skirta toliašaudžių snaiperių ginklams. Suomių įmonė Lapua šį galingą šovinį sukūrė kaip pagrindą imdama 0,338 colio skersmens kulką. Žyma magnum rodo, kad šovinyje yra papildomas parako užtaisas. Kadangi JAV šį kalibrą naudojo Afganistano ir Irako karuose, jis įgijo papildomo populiarumo. Iš pradžių kalibras buvo sukurtas naudoti dviem lygiais – prieš priešininko personalą ir techniką. Vis dėlto priešo technikai gadinti šis kalibras turi per mažai kinetinės energijos, palyginti kad ir su .50 BMG šoviniu.

Specifikacijos

Kulkos skersmuo: 8,58 mm
Tūtelės kaklelio skersmuo: 9,46 mm
Tūtelės pagrindo skersmuo: 19,91 mm
Tūtelės ilgis: 69,20 mm
Bendras ilgis: apie 93,50 mm
12,96 g (200 greinų) šovinio SP greitis – 1005 m/s, energija – 6734 J
16,20 g (250 greinų) šovinio Partition greitis – 897 m/s, energija – 6516 J
19,44 g (300 greinų) šovinio Lapua Scenar greitis – 837 m/s, energija – 6810 J

Istorija

1982 metais JAV jūrų pėstininkai paprašė amerikiečių įmonės Research Armament Industries (RAI) sukurti tolimojo šaudymo snaiperių ginklą. RAI buvo nedidelė įmonė, priklausanti Jerry Haskinsui ir dažniausiai dalyvaujanti gynybinių technologijų projektuose. Pirmoji oficialioji užduotis buvo sukurti ginklą šauti iš 1000 jardų, bet iš tiesų užsakytas snaiperių ginklas, galintis šauti iš 1500 metrų.

J. Haskinso sukurtas prototipas buvo labai supaprastintas karabinas, skirtas šaudyti į taikinį. Šiandien jis žinomas kaip Haskinso graižtvinis šautuvas. Rėmo tipo buožė, vamzdis ir trumpas cilindro formos lovelis sujungti su plieniniu uoksu. Tridantė spyna įstatyta į specialų lizdą, kad ginklą būtų galima pritaikyti įvairiems kalibrams.

J. Haskinsas savo išradimą patentavo. Šio ginklo konstrukcija buvo ypatinga ir tam tikra prasme labai reikšminga, nes tai buvo pirmasis ginklas, sukurtas šaudyti į taikinį karinėms reikmėms. Anksčiau kariuomenės ir policijos reikmėms naudoti karabinai buvo perdaryti iš medžioklinių arba karinėms reikmėms sukurtų ginklų, prie jų pritvirtinus optinį taikiklį.

Vis dar gaminami dviejų versijų .50 kalibro Haskinso šautuvai: modelis 500, pritaikytas .50 BMG šoviniui, ir modelis 300, skirtas .300 Winchester Magnum šoviniui. Pastarosios versijos ginklą galima pritaikyti .308 Win šoviniui, vos pakeitus vamzdį ir spyną.

Vis dėlto .300 Win. Mag. šovinys nebuvo pakankamai galingas, kad atitiktų kariuomenės nustatytus kriterijus, todėl RAI ieškojo naujo .300 kalibro su geresniais balistiniais rodikliais ir sunkesne kulka. Pirmoji galimybė buvo išbandyti neregistruotą (wildcat) .378 Weatherby Magnum tūtelę, kurios kaklelis pritaikytas 0,338 colio skersmens kulkai.

Netrukus buvo nustatyta, kad ir tai yra netinkamas sprendimas, nes konstrukcija turėjo trūkumų. Tūtelė įstrigdavo į lizdą ir būdavo sunku užtaisyti šovinį. Paskui buvo išbandytas .416 Rigby, kuris daugiausia buvo naudojamas stambiesiems gyvūnams medžioti. Tūteles gamino kompanija American Brass Extrusion Laboratories, geriau žinoma kaip BELL, pavadinta jos savininko Jimo Bello vardu.

Kaip naujųjų šovinių pagrindas buvo imama tūtelė BELL .416 Basic, kuri daugiausia buvo naudojama įvairiems neregistruotiems šoviniams. .416 tūtelės kaklelis buvo sumažintas iki .338 kulkos skersmens. Buvo sukurtas kalibras, žinomas kaip .338/416 ir 8,58 × 71. J. Haskinsas norėjo, kad gamybą tęstų kompanija Sierra, garsėjanti labai tiksliomis kulkomis, bet tada ji šiuo projektu nesusidomėjo.

Tuomet horizonte iškilo Hornady ir šiam šoviniui sukūrė 250 greinų kulką HPBT. Tai nebuvo standartinė kulka, ir ji niekada nebuvo Hornady gaminių sąraše.

Suomių pasirinkimas

Nei Hornady kulka, nei BELL .416 Basic tūtelė neatitiko kariuomenės reikalavimų. Sklido gandai, kad amerikiečiai ketino priimti tik Sierra arba Lapua kulkas. Kai užduočių terminai artėjo prie pabaigos, RAI pradėjo ieškoti kitų gamintojų. Dėmesį patraukė Suomijos amunicijos gamykla Lapua ir nuo 1984 metų ji dalyvavo kuriant .338/416 šovinį.

Buvo pradėta formuoti ir .338/416, ir .338 kalibrų kulka su pilnu metaliniu apvalkalu. Buvo sukurtas visiškai naujas kalibras, ir jau kitais metais JAV kariuomenė gavo pirmuosius bandomuosius šovinius.

Lapua pirmoji .338 kalibro kulka buvo B408, kuri 1985 metais labiau panėšėjo į steroidais prišertą D46, palyginti su įprastu mūsų dienų dizainu.

Lapua D46
Gamintojo reklaminė nuotrauka

Šios konstrukcijos pagrindas buvo tuo metu prieinamos kulkos su pilnu metaliniu apvalkalu. Šiandieninė Lock Base konstrukcijos kulka atsirado vėliau.

1986 metais .338/416 šovinys su Lapua kulka ir tūtele užėmė pirmą vietą jūrinių pajėgų graižtvinių ginklų varžybose iš 1000 jardų. Nepaisant to, JAV kariuomenės kriterijai buvo griežti ir jau 1986 metais buvo aišku, kad ji pasirinks Haskins .50 BMG kalibro karabinus, o ne .338/416. RAI 500 karabinai jau buvo išbandyti realiomis sąlygomis Beirute ir Grenadoje. Nors .50 BMG kalibro ginklas yra labai sunkus, pagrindinis pasirinkimo kriterijus buvo tai, kad šis kalibras gamintas jau ilgus metus, taigi buvo lengviau tiekti amuniciją. O štai .338/416 buvo kažkas nauja ir nežinoma.

STEYR HS .50 M1
Gamintojo reklaminė nuotrauka

RAI pateko į finansinius sunkumus, o Suomijoje buvo sukurti pirmieji bandomieji ginklai, naudojant Sako L61.

Tolesnė plėtra

Kadangi amerikiečiai nebesidomėjo šiuo kalibru, Lapua liko vieni su šiuo nauju šoviniu, kuris iš esmės nebuvo tinkamas jokiam ginklui. Tačiau vis tiek buvo nuspręsta šį gaminį tobulinti toliau. Patikslinus specifikacijas, kalibras gavo pavadinimą .338 Lapua Magnum. Didžiausias skirtumas buvo tas, kad naujoji kalibro tūtelė buvo 2 mm trumpesnė nei dabartinė versija. Buvo perdaryta ir pati tūtelė, kad galėtų atlaikyti didesnį slėgį. Taigi .338 Lapua Magnum iš tiesų buvo visiškai naujas suomiškas kalibras.

Buvo aišku, kad naujasis kalibras nėra skirtas medžioklei, nors atitinka reikalavimus šauti iš didelių nuotolių. Tai buvo tolimojo šaudymo varžybų šovinys. Šios kulkos trajektorija ir gebėjimas peršauti buvo pranašesni nei paprastų 0,3 colio kalibrų. Kalibras .338 Lapua Magnum iš esmės skirtas šaudymo varžyboms, bet kai kurie gamintojai sukūrė ir medžioklinius šio kalibro ginklus.
Lapua parengė ir užtaisų specifikacijas. Beveik 6 g parako užtaisui reikia galingo ir patikimo uždegimo mechanizmo. 1989 metais kalibras buvo patvirtintas kaip nuolatinis, jam buvo sukurtos ir naujos kulkos. Devintajame dešimtmetyje Lapua sukūrė netradicinės konstrukcijos kulką, kurios uodegą saugojo pilnas metalinis apvalkalas. Ši konstrukcija tapo žinoma kaip Lock Base ir buvo patentuota 1990 metais. Bandymai parodė, kad tokios konstrukcijos kulkos yra daug tikslesnės.

Lapua kulka Lock Base
Gamintojo reklaminė nuotrauka

Bendradarbiavimas

Naujasis šovinys sudomino ir kitas šalis. Iš pradžių buvo sunku sukurti tinkamos konstrukcijos ginklą, nes šio kalibro tūtelė buvo storesnė nei įprastos magnumų tūtelės, taigi reikėjo didesnės spynos. Pirmoji į naująjį kalibrą atsigręžė vokiečių kompanija Mauser, kuri sukūrė atitinkamą versiją modelio SR93 ginklui.

1988 metais Lapua pradėjo bendradarbiauti su Sako. Šiandien žinomas karabinas TRG tuomet dar neegzistavo, o Sako modelis su didžiausiu lizdu buvo L61, kuris ir buvo paimtas bandymams. Sako išbandė įvairius vamzdžius ir skelbė jų vidinės balistikos rezultatus, pagal kuriuos dar šiandien kuriami .338 Lapua Magnum skirti vamzdžiai. Šio kalibro vamzdis turi būti pakankamai ilgas, kad pasiektų geriausius rodiklius – optimalų greitį ir maksimalų tikslumą.

Vis dėlto pirmoji Lapua Magnum kalibrui tinkamus ginklus gamino britų kompanija Accuracy International, priklausiusi Malcolmui Cooperiui – šauliui, kurio vienas iš daugybės pasiekimų buvo du olimpiniai aukso medaliai.

M. Cooperio sėkmės pagrindas buvo tai, kad jis šaudė paties sukurtais ir pagamintais ginklais. Devintajame dešimtmetyje ši įmonė pradėjo gaminti tolimojo šaudymo ginklus Didžiosios Britanijos kariuomenei. Be to, Švedijos kariuomenė pradėjo ieškoti naujo snaiperių ginklo. Abiejų armijų arsenale tuo metu buvo 7,62 mm NATO kalibro ginklai.

Kadangi M. Cooperis atstovavo Lapua Didžiojoje Britanijoje, laimėdamas daug varžybų su suomių gaminama amunicija, Accuracy International buvo pirmieji pradėję masiškai gaminti .338 Lapua Magnum kalibro ginklus. Po kurio laiko atsirado Sako TRG-41. Visai netrukus beveik kiekvienas ginklų gamintojas, gaminantis tolimojo šaudymo karabinus, turėjo ginklų, pritaikytų .338 Lapua Magnum. Ilgainiui suomių kalibras įsitvirtino dar keliose Vakarų šalių kariuomenėse.

Medžioklinis ir sportinis kalibras

Pati Lapua savo .338 Magnum vadina vieninteliu kalibru, kuris nuo pradžių buvo kurtas tolimiems taikiniams. Nors šis mūšio lauke pasiteisinęs užtaisas turi karinio šovinio reputaciją, pastaruoju metu jį vis plačiau naudoja sportininkai ir medžiotojai. Kai tolimojo šaudymo varžybose taikinys stovi toliau nei 1500 m, .338 Lapua Magnum yra pirmasis pasirinkimas.

Tas pats tinka ir bet kokiam gyvūnui, sumedžiotinam iš tolimo atstumo. Lapua savo kataloge šį kalibrą mini ir tarp medžioklinių kalibrų, siūlydama bešvines kulkas Naturalis, kurioms pataria naudoti 680 mm vamzdžius. Naturalis 15 gramų kulkos greitis vamzdžio gale – 920 m/s, energija – 6348 J. Jei ginklas prišaudytas iš 100 m, tai 200 m atstumu kulka bus 100 mm žemiau, 300 m atstumu – 374 mm žemiau, o 600 m atstumu – 2729 mm žemiau.

Kulką prišaudžius iš 300 m, atitinkamai 100 m atstumu ji bus 125 mm aukščiau, 200 m atstumu – 149 mm aukščiau, o 600 m atstumu – 1982 mm žemiau. Medžioklinę amuniciją šiam kalibrui siūlo ir amerikiečių kompanija Berger, sukūrusi kulką specialiai medžiotojų reikmėms.

Namibijoje .338 Lapua Magnum legaliai galima naudoti medžiojant Didįjį Afrikos penketuką, jeigu užtaisai viršija 5400 J vamzdžio gale.
Norma šio kalibro kulkų neteikia, o Hornady tolimojo šaudymo varžyboms ir medžioklei siūlo .338 Lapua Magnum amuniciją. Šiemet RWS didžiausioje Europos medžioklės parodoje IWA pristato naują sportinę amuniciją .338 Lapua Magnum kalibrui – Target Elite Plus.

Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.