Nepaisant to, kad straipsnis yra iš archyvo, vis tiek aktualu susipažinti su medžioklės taisyklėmis, kurias reikėtų perskaityti kas pusmetį.
Šiame straipsnyje pateikta nuoroda atveria dabartinę Medžioklės taisyklių versiją
Aplinkos Ministras Simonas Gentvilas:
1. P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pripažįstu netekusiu galios 11.2 papunktį.
1.2. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Šunis ir plėšriuosius paukščius apmokyti medžioti tam tikru medžioklės būdu arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose su šunimis ir plėšriaisiais paukščiais natūraliomis sąlygomis rengti leidžiama tik šiais būdais medžioti leidžiamu laiku. Privaloma turėti visus šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti būtinus dokumentus ir laikytis viešosiose vietose organizuojamiems renginiams su gyvūnais taikomų reikalavimų, nustatytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. B1-286 „Dėl Pranešimo apie renginį (-ius) su gyvūnais formos patvirtinimo“ (toliau – renginiai su gyvūnais).
Nenatūraliomis sąlygomis šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba patikras, lauko bandymus, varžybas tam tikslui specialiai įrengtuose statiniuose ir įrenginiuose (voljeruose, dirbtiniuose urvuose ar kituose uždaruose įrenginiuose, uždaroje teritorijoje), laikantis renginiams su gyvūnais nustatytų reikalavimų, rengti galima visus metus.
Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.“
1.3. Pakeičiu 15.2.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau, aplinkos ministro įsakymą paskelbiant Teisės aktų registre);“.
1.4. pakeičiu 15.3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoja gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją nedelsdama perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD pasyviai budinčiam namie pareigūnui (toliau – pareigūnas);“.
1.5. Pakeičiu 15.3.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„15.3.4. sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas apie tai nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, užpildo atitinkamą aktą (2 priedas) ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą. Jeigu pareigūnas atvyksta apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas jam pateikia surašytą aktą (2 priedas), šį pareigūnas įvertina ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną AAD informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus, ir pateikusias atitinkamus išankstinius prašymus skirti tokių gyvūnų ar jų dalių tyrimams, ir pasiūlo šiuos gyvūnus ar jų dalis panaudoti mokslo tyrimams. Jei mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūną ar jo dalis tyrimams, AAD informuoja medžioklės plotų naudotoją, kad jis gali naudoti šį gyvūną ar jo dalis savo reikmėms. Jeigu medžioklės plotų naudotojas ketina tokį gyvūną ar jo dalis naudoti savo reikmėms, o pareigūnas nebuvo atvykęs apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas privalo surašytą aktą (2 priedas) ir artimiausią darbo dieną pristatyti pareigūnui, kuris vertina gautą informaciją ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo Aktą medžioklės plotų naudotojas saugo ir naudoja kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą;“.
1.6. Pakeičiu 17 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„17. Medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai − fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba AAD įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašas), išduodami asmenims, įgyvendinsiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, arba Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka leidimas paimti iš gamtos saugomos rūšies medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžioklės terminas, naudojant medžioklės įrankius, išduotas ne medžioklės plotų naudotojui. Panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus.“
1.7. Pakeičiu 19.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„19.3. nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai). Pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama;“.
1.8. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1–19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei medžioklės lapas nėra įregistruotas ar pažymėtas Medžioklės taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti medžioklę ir medžioti. Duomenis medžioklės lape rašo medžioklės plotų vieneto naudotojas (juridinio asmens atveju juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą, arba AAD įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijoje, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, išduodami asmenims, įgyvendinsiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, arba Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka leidimas paimti iš gamtos saugomos rūšies medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžioklės terminas, naudojant medžioklės įrankius, išduotas ne medžioklės plotų naudotojui.
Medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui.“
1.9. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
„22. Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas.
Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas.
Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas.
Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.“
1.10. Pakeičiu 28.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„28.3. kai teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžiojant briedžio jauniklius sumedžiojamas gumbaragis patinas arba antrametė briedžio patelė, arba sumedžiojamas sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis medžiojamasis gyvūnas, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, tačiau sumedžiojimo limitas išnaudotas, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant − pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu;“
1.11. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:
„58. Draudžiama:
58.1. asmeniui, neturinčiam teisės medžioti:
58.1.1. medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones;
58.1.2. doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną;
58.2. asmeniui, turinčiam teisę medžioti:
58.2.1. būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės;
58.2.2. sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus;
58.2.3. gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį;
58.3. medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, medžioklės būdais:
58.3.1. automatiniais šaunamaisiais ginklais;
58.3.2. naudojant elektrinius aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;
58.3.3. naudojant sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudojant gyvus gyvūnus;
58.3.4. dūmais, dujomis ar ugnimi varant gyvūnus iš jų slėptuvių;
58.3.5. iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais);
58.3.6. iš oro transporto priemonių;
58.3.7. iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu;
58.3.8. šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais;
58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose;
58.3.10. statant kilpas gyvūnams gaudyti;
58.4. laikyti, gaminti, pirkti ar parduoti kilpas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti;
58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);
58.6. medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas;
58.7. medžioti medžiokliniu ginklu neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimo (jei asmeniui jis išduotas);
58.8. perduoti fiziniam asmeniui priklausantį šaunamąjį ginklą kitam asmeniui (išskyrus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) arba medžioklės plotuose – kitus medžioklės įrankius asmeniui, neturinčiam teisės medžioti;
58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;
58.10. vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;
58.11. gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini;
58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;
58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);
58.14. ardyti medžiojamųjų gyvūnų urvus, namelius ir užtvankas, išskyrus kai medžiojama su šunimis. Po medžioklės privaloma sutvarkyti iškastus urvus ir bebrų namelius (šio punkto reikalavimai netaikomi, kai likviduojamos neperspektyvios bebravietės);
58.15. rinkti paukščių kiaušinius arba ardyti jų lizdus;
58.16. medžioti gyvūnus, kurie gelbstisi nuo potvynio, gaisro ir kitų stichinių nelaimių, dar neskraidančius paukščių jauniklius;
58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;
58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;
58.19. medžioti visus kanopinius žvėris – lygiavamzdžių ginklų šoviniais didesniu kaip 45 m atstumu;
58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:
58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;
58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;
58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;
58.21. medžioti ragus numetusius elninių žvėrių patinus;
58.22. medžioti žvėris ir paukščius neatrankiniais būdais, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai sutrikdytos;
58.23. gaudyti medžiojamuosius gyvūnus gaudyklėmis, negalinčiomis užtikrinti, kad gyvūnas bus pagautas nesužeistas, arba spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo arba negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties;
58.24. medžioti paukščius be šunų (išskyrus varninius paukščius), tinklais ir spąstais;
58.25. paimti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir AAD ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai;
58.26. tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros);
58.27. negavus žemės sklypo savininko sutikimo ar valdytojo leidimo arba nesudarius su juo sutarties dėl biotechninių priemonių taikymo, stacionarių medžioklės įrenginių statymo ir eksploatavimo jo žemėje (jei teisiniai santykiai dėl biotechninių priemonių taikymo, stacionarių medžioklės įrenginių statymo ir eksploatavimo trunka ilgiau kaip 1 metus, turi būti sudaroma rašytinė sutartis);
58.28. gadinti ir naikinti bokštelius, ėdžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus;
58.29. paimti suaugusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų jauniklius ir laikyti nelaisvėje kitais tikslais ir sąlygomis negu numatyta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme;
58.30. šerti medžiojamuosius gyvūnus jiems neįprastu pašaru, kurio jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis, gyvūninės kilmės produktais ar kitais šalutiniais gyvūniniais produktais, maisto atliekomis;
58.31. medžioti tykojant ar sėlinant medžiojamuosius gyvūnus, esančius šėrykloje ar mažesniu kaip 100 m atstumu nuo jos;
58.32. šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;
58.33. medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 l natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės);
58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;
58.35. medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais;
58.36. rašyti medžioklės lape pieštuku arba specialiais rašikliais, kuriais padarytus įrašus galima pašalinti cheminėmis priemonėmis, kitaip naikinti įrašus medžioklės lape.“
1.12. Pakeičiu 58.35 papunktį ir jį išdėstau taip:
„58.35. medžioti nesilaikant 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2021/2045, reikalavimų;“.
1.13. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:
„60. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas, – atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“
1.14. Pakeičiu 74.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai;“.
1.15. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.12 papunktis įsigalioja 2023 m. vasario 15 d.
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
