Pastaraisiais metais Lietuvos gamtoje vis dažniau pastebimas neįprastas gyvūnas – nūtrija (Myocastor coypus). Šis į bebrą ar žiurkę panašus gyvūnas yra invazinė rūšis, turinti reikšmingą poveikį vietos ekosistemoms. Nors nūtrijos atrodo simpatiškai ir egzotiškai, gamtai jos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Lietuvoje nūtrija priskiriama prie medžiojamųjų gyvūnų ištisus metus.
Kas yra nūtrija?
Nūtrija – tai didelis, žolėdis, pusiau vandens graužikas, kilęs iš Pietų Amerikos. Suaugusi nūtrija gali sverti iki 6–9 kg, jos kūnas užauga iki 60 cm ilgio, o uodega – dar apie 30–45 cm. Nūtrijos turi storą, rudai pilką kailį, ilgus ūsus ir oranžinius priekinius dantis. Gyvūnas puikiai plaukia, turi plaukmenis tarp užpakalinių kojų pirštų ir dažniausiai laikosi pakrančių augalijoje.
Kaip nūtrijos atsirado Lietuvoje?
Nūtrijos į Europą buvo atgabentos XX a. pradžioje dėl kailių fermų. Dėl avarijų, tyčinio paleidimo arba pabėgimų iš fermų, šie gyvūnai išplito gamtoje. Lietuvoje pirmieji nūtrijų pastebėjimai laisvėje užfiksuoti jau prieš kelis dešimtmečius, tačiau pastaruoju metu jų populiacija akivaizdžiai išaugo, ypač pietinėje šalies dalyje – prie Nemuno ir jo intakų.
Kodėl nūtrija laikoma invazine rūšimi?
Nūtrija įtraukta į Europos Sąjungos invazinių svetimų rūšių, keliančių pavojų biologinei įvairovei, sąrašą. Ji daro žalą pakrančių augalijai, ardo vandens telkinių krantus, kenkia vietinių rūšių buveinėms, gali konkuruoti su vietiniais gyvūnais dėl maisto. Be to, nūtrijos gali pernešti pavojingus patogenus, tokius kaip leptospirozės sukėlėjus.
Nors daugeliui nutrijos atrodo simpatiškos gyvūnai, jos laikomos invazine rūšimi, keliančia rimtą grėsmę vietinei gamtai. Iš pradžių nutrijos Europoje paplito dėl kailinių žvėrelių fermų, iš kurių gyvūnai pabėgo arba buvo paleisti į laukinę gamtą. Nutrijos kadaise buvo auginamos ir Lietuvoje, tačiau šiuo metu ši praktika nutraukta. Nepaisant to, kai kuriose vietovėse vis dar pastebimi nutrijų individai, gyvenantys upėse, ežeruose ir grioviuose.
Kuo šis gyvūnas pavojingas?
Nutrija – tai iš Pietų Amerikos kilęs graužikas, kuris Europoje tapo viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ji geba įsikurti įvairiose pelkėtose buveinėse, upių ir ežerų pakrantėse, kur intensyviai minta vietine augmenija, sukeldama dirvožemio eroziją, naikindama buveines ir keldama grėsmę vietinėms paukščių, žuvų ir bestuburių rūšims. Didelės nutrijų kolonijos gali paversti turtingas pelkes plikais dumblo laukais, sumažindamos biologinę įvairovę ir suardydamos ekosistemų pusiausvyrą.
Be to, nutrijos sukelia rimtų ekonominių nuostolių – jos išrausia urvus upių ir griovių šlaituose, pažeidžia melioracijos bei drėkinimo sistemas, didindamos potvynių riziką. Žemės ūkyje nutrijos naikina javus, šakniavaisius ir vaismedžius, o žmonių sveikatai jos pavojingos kaip įvairių patogenų ir parazitų platintojos. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) nutriją yra įtraukusi į pasaulio 100 pavojingiausių invazinių rūšių sąrašą. Todėl Europos Sąjungoje taikomi griežti ribojimai: nutrijų negalima įvežti, dauginti ar laikyti nelaisvėje, o daugelyje šalių vykdomos jų naikinimo programos, siekiant užkirsti kelią plitimui.
Vis svarbesnis tampa ir visuomenės informavimas – tik laiku pranešus apie šiuos gyvūnus ir koordinuotai veikiant galima sumažinti jų daromą žalą. Nors kai kuriems žmonėms gali pasirodyti, kad nutrijos – egzotiškas mūsų gamtos papildymas, iš tikrųjų tai kenksmingi gyvūnai, grasinantys sugriauti vietinių ekosistemų pusiausvyrą.
Nūtrijos medžioklė Lietuvoje
Lietuvoje nūtrija priskiriama prie medžiojamųjų gyvūnų, o jos medžioklė leidžiama ištisus metus – kaip ir kitų invazinių rūšių atveju. Medžiotojai raginami aktyviai prisidėti prie šios rūšies populiacijos reguliavimo. Nors nūtrija nėra agresyvus gyvūnas, ji gali gintis, jei jaučia pavojų – todėl svarbu elgtis atsargiai, ypač gaudant ar priartėjus prie gyvūno.
Nutrijų medžioklės reikalavimai Medžioklės taisyklėse
Sezonas: lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras, dėmėtuosius elnius, Dovydo elnius – visus kalendorinius metus;
leidžiama medžioti tradiciniais būdais, taip pat medžioti su šunimis tamsiu paros metu lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (vienas medžiotojas gali vienu metu naudoti ne daugiau kaip 2 šunis).
Medžioti apšviečiant prožektoriumi lapes leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras ir šernus – visus kalendorinius metus.
Ar verta naudoti nūtrijos išteklius?
Nors nūtrijos kailis vertinamas dėl švelnumo ir tankumo, šiandien jo komercinė vertė yra gerokai sumažėjusi. Tačiau sumedžiota nūtrija gali būti naudojama ir maistui – jos mėsa primena triušieną, yra liesa, turinti nedaug cholesterolio. Visgi dėl galimų parazitų ir ligų svarbu laikytis veterinarinių reikalavimų.
RECEPTAS: Nūtrijos troškinys Luizianos stiliumi
Ingredientai
~1,5 kg nūtrijos mėsos gabaliukais
2 valg. š. augalinio aliejaus
2 valg. š. Luizianos arba Cajun prieskonių mišinio
2 stiklinės smulkiai pjaustytų svogūnų
1 stiklinė smulkiai pjaustytų žaliųjų paprikų
1 valg. š. miltų
1 arb. š. druskos (pagal skonį)
~900 ml vištienos sultinio
Paruošimas
Įkaitinkite aliejų dideliame puode, kol jis bus labai karštas.
Apibarstykite nūtrijos mėsą prieskoniais ir gerai išmaišykite.
Dėkite mėsą į puodą ir kepkite iš visų pusių, kol apskrus ir įgaus auksinę spalvą (apie 10 min.).
Sudėkite svogūnus, paprikas ir miltus, išmaišykite ir kepkite dar apie 10 min.
Įberkite druskos, supilkite sultinį, išmaišykite ir troškinkite ant silpnos ugnies, kol mėsa suminkštės, o padažas sutirštės (apie 45–60 min.).
Patiekimas
Šį troškinį tradiciškai patiekia su ryžiais, bulvių koše arba šviežia duona.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
