Bler Atolas yra nedidelis kaimas pačioje Škotijos aukštumos širdyje. Tai geidžiamas kelionės tikslas entuziastams, ieškantiems nepamirštamų medžioklės įspūdžių. Atholl Estates yra įspūdingo beveik 60 tūkst. ha ploto dvaras, ir ši vieta garsėja gausiu medžioklės paveldu. Kadangi dvaro savininkai pasiryžę atsakingai tvarkyti elnių populiaciją laukinėje gamtoje, kiekvieną sezoną dvarui priklausančiose žemėse sumedžiojama apie 300 tauriųjų elnių. Be to, tokia galimybė siūloma tik tikrai patyrusiems ir entuziastingiems medžiotojams.
Medžioklė buvo rezervuota rugsėjo viduriui, pačiam gražiajam rudeniui, elnių poravimo sezono pradžiai. Tai metas, kai rudens pradžią rodo elnių ragai, o pakalnėse klestintys viržių krūmai primena, kad vasara mūsų vis dėlto dar neapleido.
Medžioklėje turėjau privilegiją apsistoti gražioje senovinėje viloje Kindrochet Lodge. Tai aštuonių miegamųjų vila netoli ramaus Old Struano kalnų kaimelio ir tik dešimt minučių atstumu nuo garsiųjų House of Bruar. Kindrochet Lodge jungia tradicinę Viktorijos laikų architektūrą su šiuolaikišku dizainu, todėl tai puiki vieta atsipalaiduoti po visavertės dienos medžioklėje. Būste viešpatauja praėjusio amžiaus žavesys, kurį papildo didybės jausmas kiekviename kampelyje. Po medžioklės galima pasišildyti svetainėje prie židinio arba pasimėgauti biliardo žaidimu. Svečiams suteikiama galimybė apžiūrėti išpuoselėtus sodus, taip pat leistis į įdomius pasivaikščiojimus pažįstant vaizdingus Škotijos aukštumos kraštovaizdžius.
Medžioklės rytą, netrukus po pusryčių, mane pasitiko medžioklės palydovas Benas Rhodes‘as, apsirengęs tradiciniu tvido kostiumu, kad įsilietų į Škotijos aukštumos kraštovaizdį. Susitikę abu buvome kupini entuziazmo ir pasiruošę dienos nuotykiams.
Gidas paaiškino, kad į medžioklę taip pat eis ir Ewenas, kuris dirbs kartu su nedidelio ūgio žirgu (Garron veislės) ir prireikus padės ištraukti visus sumedžiotus elnius. Konkrečioje apygardoje laikomasi ilgametės praktikos, kuri numato, kad pagrindiniai padėjėjai išvelkant sumedžiotus žvėris yra Garron veislės žirgai, dargi pripažįstant žirgo vikrumą ir minimalų poveikį aplinkai, palyginti su mechaninėmis transporto priemonėmis.
Prieš išvykdami į medžioklę su kompanionu nuvykome į šaudyklą, kur buvo prišaudytas mano ginklas Rigby Highland Stalker. Nors ginklas jau buvo išbandytas ir prišaudytas prieš leidžiantis į medžioklės nuotykį, pakartotinis ginklo patikrinimas sumažino įtampą prieš medžioklę ir suteikė pasitikėjimo jo veikimu vėliau.
Paėmę mano ginklą, Hornady šovinius ir Leica žiūronus, leidomės į elnių medžioklę. Mudu ėjome vaizdingu maršrutu vingiuotos upės pakrante. Kiekvienas žingsnis buvo atsargus, kertant upę ir akmenis, viržių pievas ir pelkėtesnį reljefą. Laikas bėgo greitai, kol mano bendražygis Benas per žiūronus pastebėjo elnių bandą. Vis dėlto jie buvo per toli ir reikėjo pasistengti prie jų prisiartinti, kad būtų galima gyvūnus įvertinti ir medžioti.
Medžiotojų pastangos priartėti prie elnių kėlė iššūkį, bet buvo sėkmingos. Visų pirma, tai buvo fantastiška proga atitrūkti nuo kasdienio šurmulio ir susitelkti ties gamtos grožiu, kuris atsiveria tik medžiotojams ar žygių mėgėjams. Galiausiai jiedu susitiko ir Eweną su nedideliu žirgu, ir medžioklė buvo tęsiama keturiese. Į akis krito, kaip organiškai nedidelis žirgas susilieja su gamta.
Pirmoji medžioklės diena buvo toli gražu ne lengva, nes išbandyta tiek medžiotojų ištvermė, tiek ryžtas. Palydovui lydint ėjau priekin, bet šį kartą elniai buvo miklesni ir ištvermingesni. Jie taip pat judėjo į priekį, dėl to jiems nusižiūrėtos dėmėtųjų elnių bandos nepavyko pasivyti.
Per dieną patirtas nuovargis darė savo, todėl buvo nuspręsta grįžti į dvarą ir medžioklę tęsti kitą dieną. Vis dėlto… atsisveikinus su Ewenu ir nedideliu žirgu man nusišypsojo sėkmė. Benas greitai sugalvojo planą, kaip sustoti, kad būtų galima išnaudoti savo naudai krūmokšnius ir kalvotą reljefą. Radę reikiamą vietą abu įsitaisėme atsigulę, po mano ginklu buvo padėta susukta striukė, kuri pravertė kaip ginklo atrama. Abu per žiūronus atidžiai stebėjome besiganančius elnius. Tuo tarpu kompanionas Benas įvertino elnius ir informavo, kurį iš jų leista sumedžioti.
Užtaisiau ginklą, nuėmiau saugiklį, pasiruošiau šūviui ir lėtai nuspaudžiau nuleistuką. Elnias buvo sumedžiotas. Nedelsdamas nė akimirkos Benas man nurodė sumedžioti dar vieną. Pasigirdo šūvis ir kitas elnias taip pat buvo sumedžiotas.
Itin džiaugiausi, kad tokia palanki man šįkart buvo medžioklės deivė. Daugiausia dėl to, kad po sunkios dienos buvau beveik praradusi viltį sumedžioti žvėrį jau pirmą dieną. Reikėjo palankiai įvertinti savo kompaniono medžioklės patirtį ir tai, kaip greitai jis sugebėjo reaguoti ir suplanuoti reikiamus veiksmus.
Palaukėme tik penkias minutes, tada abu nuėjome pas kritusius žvėris. Dienos iššūkiai ir sunkus kelias vainikuotas triumfu, kuris amžinai liks atmintyje. Padarėme išvadą, kad turėsime dar kartą sugrįžti – norisi pamatyti, kaip sumedžioju gyvūną, o tada savo darbą atlieka Garron veislės žirgai.
Įranga
Karabinas Rigby Highland Stalker .308 Win
www.johnrigbyandco.com
Amunicija Hornady 150 gr Superformance
www.hornady.com
Žiūronai Leica 8×32 Ultravid
www.leica-camera.com/sport-optics
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
