Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tirdama situaciją aplinkiniuose ūkiuose, identifikavo dar kelis ūkius, kuriuose įtariama mėlynojo liežuvio liga (MLL). Rugpjūčio 29 dienos duomenimis, MLL užkrėstų pieninių galvijų ūkių yra penki: Tauragės, Prienų ir Vilkaviškio rajonuose.
Visuose ūkiuose, kuriuose įtariama MLL, yra apribotas galvijų išvežimas. MLL juose aptikta tik pagal stebėsenos laboratorinių tyrimų rezultatus – galvijai neturėjo jokių klinikinių požymių. Iki šios dienos VMVT jau ištyrė 499 iš galvijų paimtus mėginius.
Lietuvoje MLL iki šiol nebuvo pasireiškusi, todėl galutinę diagnozę ir viruso serotipą nustatys ES referentinė laboratorija Vokietijoje. Preliminariai atsakymus tikimasi gauti kitos savaitės pradžioje. Kol MLL oficialiai nepatvirtinta, Lietuvoje nėra taikomos papildomos sąlygos imlių gyvūnų perkėlimui į kitas ES valstybes, nebus taikomi pieno, pieno produktų, mėsos ir mėsos produktų prekybos apribojimai su ES valstybėmis ir trečiosiomis šalimis, net ir patvirtinus MML.
Tiesioginė komunikacija su ūkininkais
Siekdama aptarti naujausią situaciją ir supažindinti ūkininkus su biosaugos priemonėmis VMVT reguliariai organizuoja nuotolinius konsultacinius susitikimus su MLL imlių gyvūnų augintojų asociacijomis bei ūkių savininkais. Penktadienį, rugsėjo 26 d. buvo organizuotas skubus susitikimas su asociacijomis bei ūkių savininkais, o šiandien, rugsėjo 29 d., 17 val. taip pat planuojamas išplėstinis nuotolinis susitikimas, kuriame bus aptariama naujausia informacija dėl MLL įtarimų Lietuvoje ir aptartos būtinos prevencinės priemonės.
Mėlynojo liežuvio ligos grėsmė elniniams gyvūnams
Mėlynojo liežuvio liga pavojinga ne tik naminiams atrajotojams, bet ir laukiniams elniniams gyvūnams. Ypač jautrios yra stirnos ir briedžiai, kurie migruoja dideliais atstumais ir gali pernešti virusą į naujas teritorijas. Didelę riziką sudaro ir tauriųjų elnių populiacija, kuri Lietuvoje yra labai tanki, todėl infekcijai plisti čia sudaromos itin palankios sąlygos.
Liga pasireiškia aiškiais simptomais. Užsikrėtę gyvūnai tampa vangūs, praranda apetitą, pakyla temperatūra. Matomi tinimai galvos srityje, ypač aplink lūpas ir liežuvį, kuris gali pamėlynuoti – iš čia ir kilęs ligos pavadinimas. Taip pat pasitaiko kraujosruvos gleivinėse, gausus seilėtekis, apsunkintas kvėpavimas. Gyvūnai pradeda šlubuoti, nes virusas pažeidžia kraujagysles ir audinius. Dėl susilpnėjusios būklės jie tampa lengvu grobiu plėšrūnams arba nugaišta nuo komplikacijų.
Mėlynojo liežuvio ligos plitimas tarp laukinių elninių kelia rimtą pavojų visai ekosistemai, nes sergantys gyvūnai tampa viruso rezervuaru, iš kurio infekcija gali išplisti į kitus laukinius bei naminius gyvūnus.
Biosauga – tavo ūkio skydas. Praktinės rekomendacijos galvijų, avių ir kitų MLL ligai imlių gyvūnų laikytojams:
Stebėkite gyvūnų sveikatą. Pastebėję įtartinų požymių (karščiavimas, patinimai, gausesnis seilėtekis, išskyros iš nosies, šlubavimas) arba kitus sveikatos pokyčius (pvz., sumažėjęs primilžis), nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją arba VMVT, užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).
Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvulius nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.
Taikykite vektorių kontrolės priemones: naudokite mašalus atbaidančias priemones (repelentus), tinkamai tvarkykite vietas, kuriose gali veistis mašalai (stovintis vanduo, srutų ar mėšlo sankaupos), ribokite gyvulių laikymą atvirose vietose nakties metu,
Tvartus vėdinkite mechaniniu būdu, o mašalams atbaidyti naudokite smulkius tinklus ant langų ir durų.
Valykite ir dezinfekuokite transporto priemones.
Venkite nebūtinų naujų gyvulių įsigijimų, gyvulius įsivežkite tik iš patikimų ūkių.
MLL yra virusinė liga, kurią platina kraujasiurbiai smulkieji mašalai. Liga neplinta tiesiogiai tarp gyvūnų ir nekelia pavojaus žmonėms. Imliausi šiai ligai atrajojantys gyvūnai: avys, galvijai, ožkos, elniai, kt.
Visa aktualiausia informacija apie MLL bei dažniausiai užduodami klausimai (DUK) nuolat pildomi specialioje VMVT skiltyje interneto svetainėje.
Pavojinga situacija Klaipėdoje, mero meška ir kalbančios žebenkštys. Miško naujienos #12
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
