Medžiotojai rado nugaišusio šerno liekanas, kuriose knibždėte knibždėjo musių lervų. Aplink buvo matyti gyvūnų veiklos pėdsakų – plėšrūnų ir šiukšlintojų.
Šis atradimas neabejotinai nustebino ir sujaudino medžiotojus. Pirmoji mintis buvo ta, kad grįžus iš medžioklės privalu dezinfekuoti batus ir automobilio sėdynę. Jei gyvūnas nugaišo nuo afrikinio kiaulių maro.
Visi susirūpinę žiūrėjo į gyvūną ir svarstė, kodėl jis galėjo nugaišti. Taip pat buvo iškelta pilkųjų kardinolų tema, prisiminti brakonieriai.
Nors vaizdas ir kvapas nebuvo patys maloniausi, gyvūnas buvo apžiūrėtas iš visų pusių. Deja, dėl jo būklės nebuvo galima spręsti, ar jis nugaišo dėl natūralių priežasčių, ar dėl sužeidimo.
Yra kelios galimybės, kodėl gyvūnas galėjo nugaišti: automobilio avarija, šautinė žaizda, afrikinis kiaulių maras ar kita liga.
Remiantis Maisto ir veterinarijos tarnybos parengtais žemėlapiais ir informacija apie ligos plitimą, artimiausias afrikinio kiaulių maro atvejis per pastaruosius šešis mėnesius buvo už maždaug 80 kilometrų. Ekspertai teigia, kad yra tikimybė, jog liga galėjo peršokti, tačiau labiau tikėtina, kad tai galėjo nutikti dėl automobilio avarijos ar sužeidimo. Pavyzdžiui, teisėta medžioklė arba brakonieriavimas.
Norint apytiksliai nustatyti laiką, kada gyvūnas galėjo nugaišti, galima remtis teismo medicinos mokslininkų, kurie naudoja musių lervų stadijų laiko juostą, patirtimi.
Dipterologija tiria dvisparnių uodų ir musių sistematiką, ekologiją, evoliuciją ir ekonominę svarbą.
Dipterologijos žinios taip pat naudojamos medicinoje (pvz.,lervų terapija negyjančioms žaizdoms gydyti) ir kriminalistikoje (musių lervos šiltuoju metų laikotarpiu yra pagrindinės gyvūnų ar žmonių lavonų skaidytojos, o pagal musių lervų vystymosi stadiją galima nustatyti mirties datą). Mutacijų tyrimams naudojamos dirbtinėje terpėje auginamos vaisinės muselės Drosophila (Drosophila spp.).
Kriminologijoje dipterologijos moksliniai duomenys naudojami aukos mirties laikui nustatyti. Šiltuoju metų laikotarpiu musės yra pagrindinės gyvūnų ar žmonių lavonų skaidytojos, o mirties datą galima nustatyti pagal musės lervos vystymosi stadiją.
Apibendrintas musės gyvenimo ciklas
Kiaušiniai
būna iki 300 vnt.
nuo dėjimo iki išsiritimo praeina 1 diena
Lerva – 1-oji stadija
iš pradžių maitinasi iš kūno išsiskiriančiu skysčiu
migruoja į kūną
nuo išsiritimo iki pirmojo išsiritimo praeina 1 diena
Lerva – 2-oji stadija
juda lervų masėje
nuo pirmojo išsiritimo iki antrojo išsiritimo praeina 1 diena
Lerva – 3 inkaras
vis dar juda masėje
labai padidėja
antrasis išsiritimas į priešpieninę lervą trunka 2 dienas
Pirmykštės lėliukės
migruoja tolyn nuo lavono, ieškodama tinkamos apsivaisinimo vietos (dažniausiai dirvožemyje)
nesimaitina
virsta lėliukėmis
nuo priešnugarėlės iki lėliukės praeina 4 dienos
Lėliukė
apsigyvena lėliukėje
iš lervos kūno virsta suaugusia muse
nesimaitina
nuo lėliukės iki išsiritimo praeina 10 dienų
Suaugusi musė
poruojasi išsiritusi iš lėliukės
maitinasi kūno skysčių baltymais
deda kiaušinėlius ant lavono
nuo išsiritimo iki kiaušinių dėjimo praeina 2 dienos
Priklausomai nuo lervų ir lėliukių, rastų ant gyvūno palaikų, stadijos, galima nustatyti, kada gyvūnas mirė. Užsukę į medžiotojų klubą ir patikrinę registracijos laiką, galite sužinoti, kas tą dieną medžiojo, ar girdėjosi šūviai, ar buvo pastebėtos įtartinos transporto priemonės ir ar medžioklės plotuose buvo žmonių. Tokiu būdu galima išsiaiškinti ir teisėtos medžioklės metu paleisto šūvio rezultatą, kad būtų nuraminta medžiotojo, kenčiančio dėl blogo šūvio ir galimo gyvūno sužeidimo, sąžinė.
Svarbu
Nepriklausomai nuo to, ar buvo pranešta apie medžioklę vietovėje, ar įtariama brakonieriavimo veikla, apie nugaišusį šerną reikia pranešti parkų ir veterinarijos tarnybai.
Lietuvių skalikų kaulų kasinėjimai. Archeologai ieško veislės ištakų. Pokalbiai apie medžioklę #72
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
