Avis lieka avimi – sako medžiotojai, kurių šalyje gyvena muflonų. Vis dėlto, nors ir laukinė, proto jai tai neprideda – juokauja kai kurie. Be to, Europoje, kur per kelerius pastaruosius metus pagausėjo vilkų populiacijos, muflonams pradeda sektis vis sunkiau. Iš tiesų net kritiškai sunkiai, nes avis yra avis, o vilkas yra vilkas. Vilkams avys yra vienas lengviausių grobių.
Lietuvoje muflonų gamtoje nėra, nors jų laikoma įvairiuose aptvaruose. Muflonams lietuviška aplinka net labai tiktų, bet vargu ar jie mūsų gamtoje ilgai išgyventų, ypač ten, kur daug vilkų.
Natūrali muflonų gyvenamoji aplinka yra Kaukazas, Anatolija, Irako šiaurė ir rytai, Iranas, Armėnija. Anksčiau jų aplinka driekėsi iki Krymo ir Balkanų, kur jie išnyko prieš 3000 metų, o vėliau grįžo į Bulgariją. Vėliau muflonai introdukuoti Europoje: Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, net Kanarų salose ir kai kuriose šiaurės šalyse – Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje.
Muflonams pavyko sėkmingai išgyventi visose šiose šalyse, todėl teoriškai ir Lietuvos gamtoje jie turėtų jaustis gerai. Taip pat muflonai introdukuoti Šiaurės Amerikoje dėl medžioklės, tačiau grynakraujų mažai, nes jie poruojasi su naminėmis ir didžiaragėmis avimis.
Europiniai muflonai (Ovis orientalis musimon) yra mažiausias muflonų porūšis. Jų iš pradžių buvo randama tik Viduržemio jūros salose Korsikoje ir Sardinijoje, bet vėliau jie buvo introdukuoti kituose Europos regionuose.
Muflonų kailio spalva – nuo rausvos iki tamsiai rudos su tamsiais dryžiais, ant nugaros šviesios dėmės. Avinams tipiški žemyn lenkti ragai – suaugusių patinų jų lankas kartais būna net iki 85 cm ilgio. Muflonai – vieninteliai gyvūnai, turintys tokios formos ragus, be to, jie auga visą gyvenimą.
Muflonai nedideli: patinų ūgis ties ketera apie 90 cm, kūno masė iki 50 kg, o patelės sveria apie 35 kg.
Avinai ryškiai dominuoja kaimenės hierarchijoje. Prieš rują, kuri gali trukti nuo rudens pabaigos iki žiemos pradžios, patinai kovoja dėl patelių. Lytinę brandą muflonai pasiekia 2–4 metų, o jauni avinai dar turi įrodyti savo galią, kol pavyksta patekti prie kokios patelės – tai trunka dar kokius trejus metus. Panašiai auga ir muflonės – per pirmuosius dvejus metus jos turi įgyti socialinį statusą kaimenėje, nors gali poruotis ir jo neturėdamos. Patelės jauniklių laukiasi penkis mėnesius, gali atsivesti vieną ar du ėriukus.
Kadangi muflonai yra kalnų gyvūnai, kadaise gyvenę tik bemedėje zonoje, jų labai išvystyta rega. Dėl akių padėties muflonų platus matymo laukas, jie daug mato net nepasukę galvos. Vyresnių patinų akis užstoja jų ragų galai, dėl to jie bando juos nutrinti. Muflonas žmogų gali pamatyti net už 1000 metrų, kitaip nei elniai, kurie labiau pasikliauna uosle.
Muflonai labai gerai pastebi judesius. Pamatęs bet kokį judėjimą gyvūnas iškart pasuka galvą ir dairosi ir tik paskui bando gauti papildomos informacijos – uodžia, klausosi, kad įvertintų pavojų. Taip pat muflonų rega paremtas ryšys su kaimene. Pasiklydęs gyvūnas pirmiausia laksto pirmyn atgal ieškodamas gentainių ir tik paskui pasitelkia uoslę.
Muflonų platus vokalinis „repertuaras“ – jų balsą galima skirstyti į bendravimo šūkius ir įspėjimus apie pavojų, taip pat yra ypatingas tonas, kurį avinas skleidžia per rują. Praėjus vos kelioms minutėms po ėriuko gimimo muflonė trumpu, bliaunančiu garsu jį šaukia, o šis mamos šauksmą kartoja. Sunerimęs muflonas per nosį leidžia šniokščiančius garsus. Dažnai įspėjimo šauksmai sujungiami su nervingu priekinių kojų mušimu į žemę. Kai trikdis nedidelis, muflonai šaukia tyliai, bet didėjant pavojui – vis garsiau.
Kaimenės vadas gali skleisti šį garsą ir pasileisti bėgti. Jeigu šį įspėjimo garsą išleidžia koks kitas kaimenės narys, kiti užima gynybinę poziciją ir laukia vadės „žodžio“. Muflonai sudaro nedidelius būrius, o vyriausia avis tampa jo vade. Ne per rują patinai paprastai gyvena atskiromis grupėmis. Muflonai – žolėdžiai, taip pat jie graužia medžių žieves, tad padaro didelę žalą.
Muflonų ragai – itin geidžiamas trofėjus. Pasak medžiotojų, medžiotinas toks avinas, kurio ragų galai siekia akių kampučius, žiūrint iš šono. Už 68–73 cm ilgio ragus galima gauti CIC bronzos medalį, už 73–78 cm – sidabro, o už ilgesnius kaip 78 cm – aukso. Vis dėlto ragų ilgis nėra vienintelis rodiklis, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant trofėjaus vertę – svarbi ir jų apimtis.
Muflono avino kaina gali būti nuo 500 iki pat 9000 eurų, priklausomai nuo trofėjaus vertės. Pavyzdžiui, Vengrijoje pradinė muflonų medžioklės paketo kaina – apie 3500 eurų už penkių dienų išvyką. Yra ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, viena diena Austrijoje gali kainuoti apie 960 eurų, o dviejų dienų muflonų medžioklė Prancūzijoje – apie 2300 eurų.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
