Medžioklės reikmenys

Mitų griovėjai. Peiliai0

Nuotrauka: iš archyvo

Dažnai tenka girdėti įvairių stebuklingų dalykų, pavyzdžiui, savaime pasigalandantis peilis, kieme numesta plyta kaip galąstuvas, peilio kietumo tikrinimas vinimi, ir kitų teiginių, su kuriais susiduriame medžioklėje ir kasdienybėje. Šioje rubrikoje apžvelgsime įvairias medžiotojų prielaidas, teiginius ir tikėjimus. Neretai būna taip, kad apie kai kuriuos dalykus neturime jokio supratimo, bet išgirdę juos medžiotojų namelyje priimame kaip teisingus.
Bandysime pataisyti medžiotojų susikurtus mitus, tiksliau tariant, įrodysime juos arba paneigsime.

Pirmajame straipsnyje aptarsiu dalykus, apie kuriuos medžiotojai kalba arba dažnai priima kaip teisingus, taip pat aprašysiu jau esančius ir jau paneigtus mitus apie peilius ir galandimą.

Gerai, imamės reikalo ir mušame peilį į peilį!

Mitų griovėjas Oskaras Treilichas

Pirmasis mitas: Geras medžiotojo peilis yra ilgas peilis

Teatleidžia jaunieji medžiotojai, bet ši liga daugeliu atveju pasireiškia medžiotojams, kurie neseniai gavo medžiotojo leidimą ir pradėjo savo medžioklės kelius. Tai galima paaiškinti tuo, kad visi norime pasididžiuoti kuo nors geru ir gražiu, o dažnai matuojamasi, kieno didesnis ar ilgesnis. Kita vertus, ilgas peilis yra būtinas, bet ne medžioklėje miške, o virtuvėje, kur jam ir vieta.

Peilis medžioklėje turi atlikti konkrečią užduotį ir būti patogus, praktiškas ir funkcionalus. Jis turi būti tam tikras rankos prailginimas. Medžiokliniu peiliu paleidžiame sumedžioto gyvūno vidurius, nulupame kailį, supjaustome mėsą dalimis. Deja, ilgu ir dideliu peiliu šiuos darbus atlikti nepatogu. Aišku, kas nors pasakys, kad jam gerai ir patogu, bet tegu tai lieka kiekvieno sąžinei.

Kadangi lupama peilio galu, nuo ilgo peilio pirmiausia daug greičiau pavargs ranka, nes riešui tenka didesnis krūvis nei dirbant trumpesniu peiliu, ir pjausite netiksliai, nes ranka bus toli nuo peilio darbinio paviršiaus. Dažniausiai medžiotojai lupti renkasi ne per ilgus peilius, geležtės ilgis daugiausia 8–12 cm. Kaulams atskirti ir mėsai pjaustyti renkamasi kiek ilgesnius peilius, pavyzdžiui, 10–16 cm.

Be to, ilgą peilį prie šono yra ne tik nepatogu nešti, bet ir atrodo keistai. Daug medžiotojų pradėjo medžioklei rinktis net sudedamus medžioklinius peilius, kuriuos patogu neštis kišenėje.

Nekalbant apie virtuvinius peilius, ilgi, dideli medžiokliniai peiliai labiau tinka varovams, jeigu kvartale gyvūną reikia pasmeigti.

Antrasis mitas: Kuo kietesnis metalas, tuo geresnis peilis

Teko girdėti medžiotojus kalbant, kad kiekvienas renkasi kuo kietesnį peilį. Klausimas – kodėl?

Didelis peilio kietumas, aišku, yra gerai, bet verta prisiminti, kad tokį peilį bus daug sunkiau pagaląsti ir kartu su kietumu jis taps ir trapesnis. Reta peilių gamintojų ir meistrų, galinčių išgauti ir labai kietą, ir pakankamai lankstų peilį.

Didesnė tikimybė, kad tokiame trapiame peilyje bus pralaužta kokia skylė. Labai kietais laikomi peiliai, kurių HRC (kietumas pagal Rokvelo skalę) yra daugiau kaip 60. Be to, toks peilis ir kainuos daug brangiau. Taip, jis ilgiau išliks aštrus, bet lauko sąlygomis palaikyti šį aštrumą bus sunkiau! Normalus, vidutinis peilio kietumas yra 54–58 HRC ir būtent tokio kietumo daugiausia gaminami medžiokliniai peiliai.

Tokie peiliai (atsižvelgiant į markę ir gamintoją) irgi ilgai bus aštrūs ir nebus tokie reiklūs aštrinti. Kai kurie medžiotojai sąmoningai renkasi minkštesnius peilius, nes manoma, kad jie tam tikrą laiką išlieka aštrūs ir yra lengvai galandami.

Trečiasis mitas: Apie vinis ar varžtus

Kaip galime patikrinti peilio kietumą? Atvirai sakant, tik laboratorijoje, kurioje yra kietumo matuoklis. Arba teks pasitikėti gamintojo nurodyta informacija. Teko girdėti, kad kai kurie medžiotojai, norėdami patikrinti peilio kietumą, ima vinį ar varžtą ir stengiasi peiliu jį perkirsti. Nedarykite taip, negadinkite savo peilių!

Pagrindinė peilio paskirtis yra pjauti, o ne kirsti. Peilio ašmenys yra ploni, jie užaštrinti siauru kampu, skirtu pjauti, taigi kirsdami mes juos tiesiog sugadinsime. Teoriškai, norėdami kapoti vinis, ir peilio ašmenis turėtume galąsti labai plačiu kampu. Be to, tai, kad peilis perkirs ar paliks žymę vinyje, niekaip nerodo, ar jūsų peilis sugebės nudirti vieną riebų šerniuką. Geriau tiesiog tikrinti lupykloje, apdorojant laimikį.

Ketvirtasis mitas: Pjaustyti maistą lėkštėje

Bet kuris peilis atšimpa net pjaunant dešrą ar duoną, nebent vietoj medinės lentos naudosite paprastą lėkštę. Kodėl? Jeigu lėkštė keraminė, vadinasi, ji yra iš abrazyvinės medžiagos. Atitinkamai pjauti ką nors ant lėkštės yra tas pats kaip bandyti supjaustyti savo galąstuvą. Taip, lėkštė su emaliu bus labai smulkus galąstuvas, bet vis tiek abrazyvinis ir kietas.

Jeigu norite peilį paaštrinti, bet po ranka neturite mėgstamo galąstuvo, galite naudoti lėkštės ar keraminio puodelio antrą pusę. Viskas pavyks, jeigu darysite tai protingai ir tinkamai.

Penktasis mitas:
Medicininis plienas

Girdėjau, kaip keletas medžiotojų gyrėsi įsigiję peilį iš medicininio plieno. Tokio plieno nėra. Žinoma, yra tokių markių metalo, kuris naudojamas pjaunamiesiems instrumentams ir medicinoje naudojamiems įrankiams gaminti, bet nėra tokios metalo markės kaip medicininis ar pačiūžų plienas. Taigi reikia patikslinti, ar iš „medicininio“ plieno gaminamos ligoninės lovos, šaukštai, ar metalinės spintelės ligoninės archyvams. Kaži ar iš to paties metalo gaminami ir peiliai. Kiekviena metalo markė turi savo konkrečią modifikaciją ir (ar) pavadinimą.

Šeštasis mitas:
Peilio kraujo griovelis

Apžiūrėjus daugelį peilių modelių, jų rankenose matyti įduba, medžiotojų vadinama kraujo grioveliu ar lataku. Kaip jis naudojamas? Užšoksite ant šerno, padursite jį ir per šį griovelį daug geriau ištekės kraujas? Kvailystė! Teoriškai šios įdubos ant geležtės daromos tik tam, kad geležtė būtų lengvesnė ir tvirtesnė. Dauguma atvejų šie grioveliai yra tik dekoraciniai. Jų ant geležtės gali būti ne vienas.

Septintasis mitas: Lazerinis aštrinimas

Teko girdėti medžiotojus sakant: „Mano peilį reikia specialiai galąsti, antraip gali būti sugadintas lazerinis galandimas!“ Kas tas lazerinis galandimas? Leisiu sau teigti, kad jo visai nėra. Taip, lazerinės technologijos naudojamos tam, kad šlifuojant geležtę būtų tiksliai nustatytas galandimo kampas, bet šios technologijos tikrai nenaudojamos ašmenims formuoti.

Kitaip tariant, lazeris neturi galąstuvo savybių – jis negali galąsti. Taip, jis gali pjauti metalą, bet tai negalanda. Tuomet reikėtų skirtingos gradacijos lazerinių spindulių. Kad peilis pjautų, jį reikia galąsti naudojant abrazyvines medžiagas, juostas, švitrinį popierių, galąstuvus. Peilis gali būti išgaląstas robotizuota technika, todėl galėčiau teigti, kad mano peiliui atliktas robotų galandimas!

Susiję straipsniai

Sparčiai vystantis technologijoms, ir lazeriai galbūt kada nors pradės galąsti peilius, bet jeigu mano teiginys bus paneigtas, dėl to tik džiaugsiuosi.

Linkiu, kad gerai pjautų! Kituose numeriuose sugriausime arba patvirtinsime daugiau mitų!

Žurnalą galite nusipirkti arba užsiprenumeruoti neišėję iš namų!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.