Lietuvos Respublikos Seimas žengė svarbų žingsnį gamtos ir ūkininkų interesų derinimo link. Nuo 2026 metų įsigalios nauja tvarka, pagal kurią bus kompensuojama ne tik vilkų, bet ir meškų bei lūšių padaryta žala ūkiams. Sprendimas priimtas atsižvelgus į augantį plėšriųjų gyvūnų skaičių ir vis dažnesnius jų apsilankymus gyvenvietėse bei ūkiniuose plotuose. Info šaltinis
Meška sprogdina internetą, katinas apsigina nuo lūšies, o bebras nė kenkėjas. Miško naujienos #7
„Tai svarbus žingsnis, visa Lietuva paskutiniu metu labai aktyviai stebėjo meškas viename ir kitame rajonuose“, – prieš balsavimą LRT sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kurio vadovaujamas komitetas rėmė įstatymo pataisas. Meškos tapo vis dažnesniais svečiais Aukštaitijos, Dzūkijos ir net Suvalkijos regionuose, o jų padaryta žala vis labiau pastebima ir finansiškai reikšminga.
Pagal naująją tvarką valstybė kompensuos žalą, kurią padarys ne tik vilkai, bet ir saugomos rūšys – meškos bei lūšys. Kompensacija galios ne tik už papjautus gyvulius, tokius kaip avys, veršeliai ar danieliai, bet ir už žalą pasėliams, sodo augalams, pievoms, miškams, melioracijos bei hidrotechnikos statiniams. Tai apima javus, techninius, daržovių ir pašarinius augalus, daugiamečius augalus, kurie auginami ne ilgiau kaip dvejus metus.
Dėmesio! Naujas lokio pastebėjimas Ignalinos rajone. Plėšrūną nuo namų atbaidė tik šuns lojimas
Taip pat bus supaprastinta žalos atlyginimo procedūra. Ūkininkas pirmiausia galės derėtis su atsakingu vietos medžiotojų būreliu. Jei susitarti nepavyks, dėl žalos įvertinimo bus kreipiamasi į savivaldybės komisiją. Būtent ši komisija nustatys nuostolius ir priims rekomendaciją dėl kompensacijos išmokėjimo.
Tačiau kompensacija bus skiriama su viena sąlyga. Žalos patyręs asmuo privalės įrodyti, kad pats ėmėsi prevencinių priemonių, siekdamas apsisaugoti nuo plėšrūnų. Tai gali būti fizinės tvoros, elektriniai piemenys, apsaugos signalizacija ar kitos priemonės. Šiuo sprendimu valstybė siekia paskatinti aktyvų ūkininkų įsitraukimą į gyvūnų daromos žalos prevenciją.
Iki šiol Lietuvoje buvo taikoma kompensacijų sistema tik dėl vilkų padarytos žalos. Tačiau dėl vis dažnesnių meškų ir lūšių apsilankymų tapo akivaizdu, kad reikia plėsti įstatymą ir užtikrinti sąžiningą nuostolių atlyginimą visais atvejais, kai žmogaus veikla susiduria su saugomų plėšrūnų gyvenimo arealu.
Nors įstatymas jau priimtas, naujoji žalos kompensavimo tvarka įsigalios nuo 2026 metų. Tai leis tiek ūkininkams, tiek savivaldybėms ir medžiotojų būreliams pasirengti – sukurti veiksmingą prevencijos sistemą, tobulinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad žmogaus bei gamtos interesai būtų geriau subalansuoti.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
