Autorius: Rapolas Jucius
Istorija tokia paprasta ir kartu nepaprasta. Vakar iš ryto nuvažiavęs į mišką pastebėjau, kad prie mano sukaltos lipynės buvo šernų, hm… Įdomu, tad nutariau vakare atvažiuoti patykoti, kas čia per knysliukai ateina.
Vakare apie 20 val. išsiruošiau į medžioklę, atlikau visus ritualus, paaukota ir Medeinai, ir Hubertui, apie 20.30 jau sėdžiu, grožiuosi gamta, vasaros grožiu, paukščių simfonijom. Kelias valandėles prasėdėjęs išgirdau traškėjimus miške… Tik širdis suspurdėjo, net kvėpuoti pamiršau! O žiūriu, jau prietemoje iš krūmų ir miško tankmės išlindo trys antrametės kiaulaitės. Na, galvoju, pasigrožėsiu, kaip siunta jos po pievą, ir trauksiu link namų. Tik staiga šalimais upelyje išgirdau, kaip kažkas pliumptelėjo. Pagalvojau: bebras, bet tas bebras išnėrė ir pradėjo prunkšti ir šnopuoti.
Na ką, viskas aišku, kad ne bebras… Ir tas šnopavimas, ir prunkštimas vis artėjo ir artėjo, mintyse galvoju, matyt, kiaulė mama su paršiukais. Pajutusios turbūt kitą šerną antrametės kiaulaitės, kurias tuo metu stebėjau, staiga pabėgo. Galop sutemo. O tas šernas niekaip neišlenda, vis krūmuose traška. Dar po pusvalandžio nedrąsiai pasirodė visu stotu. Apžiūrėjęs, kad tikrai kuilys, atlikau šūvį. Žvėrelis krito vietoje! Buvo padėkota Medeinai su Hubertu už nuostabų vakarą, žvėrelis pagerbtas ir išgabentas.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
