Medžiojamųjų gyvūnų apdorojimą Lietuvoje gana griežtai reglamentuoja medžioklės taisyklės ir veterinariniai reikalavimai. Po straipsnio šia tema redakcija sulaukė skaitytojo klausimo.
Medžiotojas, kuris, kaip pats teigia, visada laikosi teisės aktų reikalavimų, paprašė paaiškinti, ar galima įžvelgti pažeidimą tokioje situacijoje:
“Jeigu aš išimu vidurius, nupjaunu kojas, nupjaunu galvą ir visą skerdeną parsivežu namo, pakabinu brandinti ir toliau apdoroju namuose, ar tai laikoma pažeidimu?”
Norėdami išsiaiškinti, kaip tokią situaciją aiškina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paprašėme institucijos atstovų pateikti oficialų atsakymą. Natūraliai kyla ir papildomas klausimas. Kaip teisės aktų prasme apibrėžiamas medžiojamojo gyvūno apdorojimas ir kada jis laikomas baigtu. Ar išėmus vidurius, ar nuėmus odą, ar jau tada, kai mėsa supjaustoma porcijomis.
Kaip minėjo mūsų skaitytojas, jei jis veža skerdeną su oda supirkėjui, tai nelaikoma pažeidimu. Tačiau jei tokią pačią skerdeną parsiveža namo brandinti, jis gali būti baudžiamas. Kaip yra iš tikrųjų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paaiškina
Reikalavimose Dėl veterinarinės priežiūros medžioklėje nurodoma, kad smulkius medžiojamuosius gyvūnus galima apdoroti namuose, jei tam yra tinkamos sąlygos, tačiau kanopiniai gyvūnai turi būti apdorojami tik apdorojimo aikštelėje medžiotojų klubo medžioklės plotuose.
Taip, taip yra nurodyta 28, 29 ir 30 punktuose.
Papildomai paaiškinama, kaip teisės aktų prasme apibrėžiamas medžiojamojo gyvūno apdorojimas. Pagal galiojančius teisės aktus pirminis apdorojimas yra medžiojamųjų gyvūnų kailio nulupimas ir arba galvos nupjovimas, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas. Ši sąvoka apibrėžta teisės akto 2.4 papunktyje. Išimtis dėl kailio nulupimo arba gabenimo su kailiu taikoma tik tuo atveju, jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų mėsa ketinama tiekti rinkai. Tada vidaus organai, išskyrus žarnas ir skrandį, kartu su nepadalinta skerdena (su kailiu arba be jo) turi būti vežami į sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsos tvarkymo patalpas, patvirtintas ar registruotas vadovaujantis Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašu, kaip nurodyta 29 punkte.
Atsakydamas į skaitytojo pateiktą situaciją departamentas pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės gabenti sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų su kailiu, jeigu mėsa skirta savo reikmėms.
Todėl, kaip nurodo institucija, žvėrieną transportuojant su kailiu savo reikmėms, tai gali būti traktuojama kaip teisės aktų pažeidimas.
Kas yra pirminio apdorojimo sąvoka?
Departamentas taip pat primena, kad medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo sąvoka apibrėžta vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550.
Pagal šį teisės aktą medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas yra kailio nulupimas ir arba galvos nupjovimas, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas.
Jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų mėsa skirta savo reikmėms, šie gyvūnai turi būti apdorojami apdorojimo aikštelėje arba tam skirtoje patalpoje. Ten turi būti atskiriamos maistui, trofėjams ar kitam perdirbimui nenaudojamos dalys, kurios sumetamos į gyvūninių atliekų duobę. Išimtis taikoma tik tuo atveju, kai sumedžiojimo vieta yra sunkiai prieinama, pavyzdžiui pelkėje, ir iš jos neįmanoma paimti nepadalinto gyvūno kūno.
Jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų mėsa ketinama tiekti rinkai, iš gyvūnų turi būti pašalinami skrandis, žarnos ir kiti vidaus organai. Vidaus organai, išskyrus žarnas ir skrandį, kartu su nepadalinta skerdena su kailiu arba be jo turi būti vežami į patvirtintas laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo patalpas.
Tuo tarpu smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas gali būti atliekamas apdorojimo aikštelėje, patalpoje arba sumedžiojimo vietoje. Jei jų mėsa skirta savo reikmėms, pirminio apdorojimo neprivaloma atlikti aikštelėje ar patalpoje, tačiau dorojimo atliekos turi būti užkasamos arba gali būti naudojamos vilkų, lapių, usūrinių šunų ar paprastųjų meškėnų jaukui.
Hobis, buvimas gamtoje ar pelno šaltinis. Kada ragų paieška tampa pažeidimu?
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
