Dažnai, kalbant apie medžioklės būtinybę, pabrėžiama, kad medžiotojai daug prisideda prie gamtos apsaugos. Tai jaučia kiekvienas medžiotojas, nes mums rūpi gamta. Tačiau kaip tai paaiškinti žmogui, kuris nėra susijęs su medžiokle, ar veganui, kuris nesupranta, kaip galima mylėti gyvūnus ir kartu juos medžioti bei valgyti?
Kai prašoma įvardyti medžiotojų nuveiktus gerus darbus, dažniausiai prisimenama, kad jie žiemą šeria žvėris. Tačiau šiais laikais tai nebėra svarbus argumentas, nes tikros žiemos jau retai pasitaiko. Medžiotojai kasdien daro daugybę darbų ir net nesusimąsto, kad jų veikla turi teigiamą poveikį gamtos ir buveinių apsaugai. Tai apima usūrinių šunų medžioklę, dirbtinių lizdaviečių įrengimą antims, medžioklės plotų apsaugą nuo brakonierių, sergančių gyvūnų šalinimą bei daugybę kitų veiklų, kurios prisideda prie rūšių ir jų gyvenamosios aplinkos išsaugojimo. Tačiau visus šiuos darbus dažnai sunku parodyti ir įrodyti skeptikams.
Todėl Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) kasmet skelbia Biologinės įvairovės manifestą. 2024 m. paskelbta jau dešimtoji ataskaita, paremta 581 gamtos apsaugos iniciatyva, kurią įgyvendino medžiotojai. Joje išskiriamas 51 naujas projektas, aiškiai parodantis svarbų medžiotojų vaidmenį saugant Europos biologinę įvairovę.
Ataskaitoje užfiksuota daugiau nei 200 buveinių atkūrimo projektų, kuriuose medžiotojai tiesiogiai prisideda prie Europos gamtos atkūrimo tikslų įgyvendinimo. Daugiausia dėmesio skiriama šlapžemių ir žemės ūkio teritorijų atkūrimui, tai yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) Gamtos atkūrimo reglamento tikslų.
Tuo metu, kai daugelis gyvūnų teisių organizacijų didžiausią dėmesį skiria viešoms medžiotojų smerkimo kampanijoms, patys medžiotojai tiesiog daro tai, kas svarbu gamtai! Todėl žurnale Medžioklė publikuojame šiuos pavyzdžius, kad medžiotojai, diskutuodami su gamtosaugininkais ar medžioklės priešininkais, turėtų konkrečius faktus ir argumentus, įrodančius jų realią naudą gamtai.
Medžiotojų indėlis į gamtos apsaugą
FACE Biologinės įvairovės manifestas – tai išsami duomenų bazė, įrodanti, kaip medžioklė prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Šie gamtos apsaugos projektai ne tik įkvepia, bet ir pateikia aiškius bei praktiškus pavyzdžius, kaip medžiotojai prisideda prie buveinių atkūrimo, saugomų teritorijų priežiūros, rūšių stebėsenos ir daugelio kitų iniciatyvų.
Medžioklė visoje Europoje yra svarbi gamtos apsaugos ir laukinės gyvūnijos valdymo dalis. Tai ypač svarbu, nes Europa stengiasi spręsti biologinės įvairovės krizę, įgyvendindama įvairias ES Biologinės įvairovės strategijos 2030 m. priemones.
Nuo 2013 m. FACE renka su medžiokle susijusius gamtos apsaugos projektus Biologinės įvairovės manifesto duomenų bazėje. Šiandien ši duomenų bazė yra svarbi FACE lobistinės veiklos dalis Briuselyje, įrodanti, kad medžiotojai atlieka lemiamą vaidmenį atkuriant buveines, saugant teritorijas ir vykdant rūšių stebėseną.
Su pasididžiavimu pristatome FACE Biologinės įvairovės manifesto 10-ąją ataskaitą, paremtą 581 medžiotojų įgyvendinta gamtos apsaugos iniciatyva.
Praėję metai taip pat pasižymėjo svarbiu sprendimu – 2024 m. rugpjūčio 18 d. įsigaliojo Gamtos atkūrimo reglamentas. Jis nustato ES masto tikslą valstybėms narėms – įgyvendinti veiksmingas ir teritorijų ypatumus atitinkančias atkūrimo priemones, kad iki 2030 m. būtų atkurta bent 20 proc. sausumos ir 20 proc. jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visos ekosistemos, kurioms reikalingas atkūrimas. Pagal šį naują teisinį reglamentą valstybės narės turi parengti nacionalinius atkūrimo planus. FACE ir jos nariai tikisi tvirto įsipareigojimo plėsti buveinių atkūrimo priemones, kad būtų užtikrinta ilgalaikė Europos gamtos apsauga.
Gamtos atkūrimas visada buvo ir išlieka pagrindinis Europos medžiotojų prioritetas. 260 projektų (45 proc.) FACE Biologinės įvairovės manifeste skirti buveinių atkūrimui, apimant tiek žemės ūkio plotus, tiek pelkes. 38 proc. visų projektų susiję su paukščių ir jų buveinių apsauga, o 75 projektai (14 proc.) įgyvendinami saugomose teritorijose.
Visuose šiuose projektuose medžiotojų bendruomenė investuoja privačias lėšas į gamtos apsaugą – tiek papildydama viešąjį finansavimą, tiek visiškai savanoriškai finansuodama iniciatyvas.
Nepavyksta sustabdyti biologinės įvairovės nykimo
Kad parodytų, kaip medžiotojų bendruomenė prisideda prie gamtos apsaugos tikslų įgyvendinimo, FACE ir jos nariai 2010 m. priėmė Biologinės įvairovės manifestą, kuris atspindi Europos medžiotojų aktyvų įsipareigojimą išsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti medžioklės tvarumą ateities kartoms.
Po nesėkmingų bandymų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m. ir dar kartą 2020 m. ES priėmė Biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kurios pagrindinis elementas yra Gamtos atkūrimo reglamentas.
Šis reglamentas apima platų ekosistemų spektrą, nustatydamas kiekvienu atveju konkrečius tikslus. Žemės ūkio ir miškų ekosistemoms numatyti konkretūs rodikliai, kurie leidžia stebėti biologinės įvairovės gerėjimo tendencijas. Valstybės narės privalo parengti nacionalinius atkūrimo planus ir įgyvendinti būtinas priemones, kad pasiektų nustatytus atkūrimo tikslus.
Šis teisės aktas išplės esamas gamtos atkūrimo praktikas, remdamasis tuo, ką jau yra nuveikę Europos medžiotojai, kaip parodyta FACE Biologinės įvairovės manifeste.
FACE jau daugelį metų kalba apie buveinių atkūrimą kaip efektyviausią būdą didinti biologinę įvairovę. Tai itin svarbu ir medžiojamosioms rūšims, kurios Europoje stipriai nukenčia nuo klimato kaitos ir žemės naudojimo pokyčių, apsaugoti.
Kaip medžiotojai prisideda prie ES gamtos atkūrimo tikslų?
Ši ataskaita rodo, kaip kaimo bendruomenės, ypač medžiotojai, padeda įgyvendinti ES Gamtos atkūrimo reglamentą ir kitus tikslus, numatytus Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m.
Biologinės įvairovės manifestas yra svarbus šio vertinimo pagrindas, nes tiesiogiai susijęs su pagrindiniais Europos gamtos atkūrimo programos tikslais.
Siekiant įvertinti medžiotojų indėlį į ES Biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., buvo išanalizuotas 581 atvejo tyrimas (projektai ir iniciatyvos). Susiejant šiuos tyrimus su Biologinės įvairovės manifesto veiklomis ir kitais rodikliais (pvz., bendradarbiavimo tipais ar naudojamais finansavimo šaltiniais), buvo nustatytos pagrindinės tendencijos, kurios taip pat išskirtos ataskaitoje.
Įdomu tai, kad šį Gamtos atkūrimo reglamentą palaikė medžiotojai, tačiau jam priešinosi tiek ūkininkai, tiek miškininkai, kas aiškiai parodo skirtingas kiekvienos suinteresuotosios pusės prioritetines sritis.
Svarbu pabrėžti, kad 581 atvejo tyrimas, naudotas šiai ataskaitai, nėra išsamus visų vykdomų iniciatyvų sąrašas. Ateinančiais metais bus renkama daugiau pavyzdžių, kad būtų galima dar geriau suprasti Europos medžiotojų indėlį į gamtos apsaugą.
BIM iniciatyvų pasiskirstymas pagal kategorijas
Buveinių atkūrimas – 45 proc.
Paukščių apsauga – 38 proc.
Gamtosaugos švietimas
Žinduolių apsauga
Saugomos teritorijos – 14 proc.
Gyvūnų sveikatos priežiūra
Stambieji plėšrūnai
Invazinės rūšys
Ši ataskaita patvirtina, kad medžiotojai yra vieni aktyviausių gamtos atkūrimo dalyvių Europoje, skiriantys tiek asmeninių lėšų, tiek laiko gamtos apsaugos darbams.
Buveinių apsauga
Medžiotojų vykdomos veiklos yra įvairiapusės – jos apima medžių ir gyvatvorių sodinimą, vaikų švietimą apie gyvenimą harmonijoje su gamta bei gamtos išsaugojimą, palaikant aplinką švarią nuo atliekų.
581 medžiotojų iniciatyva visoje Europoje reikšmingai prisideda prie ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. įgyvendinimo. Svarbu pabrėžti, kad dauguma šių veiklų vykdomos savanoriškai, o medžiotojai skiria daug asmeninio laiko gamtos apsaugai.
Kai kuriose šalyse buvo bandoma įvertinti šį indėlį finansine išraiška. Pavyzdžiui, Italijoje medžiotojų vykdomos pelkių buveinių priežiūros vertė siekia bent 393 mln. eurų per metus, o potencialiai gali būti įvertinta net iki 1,7 mlrd. eurų. Kitų buveinių tvarkymo vertė siekia ne mažiau kaip 315 mln. eurų per metus, o galimos išlaidos gali siekti iki 1,2 mlrd. eurų per metus.
Norint įvertinti šias investicijas kontekstualiai, svarbu atkreipti dėmesį, kad buveinių atkūrimo, nurodyto ES Buveinių direktyvos I priede, metinės išlaidos iki 2030 m. yra įvertintos 8,2 mlrd. eurų. Šis įvertinimas apima buveinių atkūrimo, priežiūros ir palaikymo išlaidas.
Medžiotojų veikla žemės ūkyje
Medžiotojų vykdomos veiklos žemės ūkio teritorijose nukreiptos į tris pagrindines rūšis:
– pilkąją kurapką (lot. Perdix perdix),
– pilkąjį kiškį (lot. Lepus europaeus),
– škotinę žvyrę (lot. Lagopus lagopus scotica).
Norint kovoti su kurapkų ir kiškių populiacijos mažėjimu, įgyvendinamos įvairios priemonės, tokios kaip:
– bendradarbiavimas su ūkininkais, kad būtų paliekamos vietos laukiniams augalams ir gėlėms;
– biologinės įvairovės teritorijų kūrimas ir priežiūra;
– papildomo maisto ir vandens tiekimas sudėtingais laikotarpiais;
– plėšrūnų populiacijos reguliavimas.
Daugelis projektų apima ne vieną, o kelis buveinių tipus. Pavyzdžiui, Biologinės įvairovės manifesto projektai, orientuoti į smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, dažnai apima tiek žemės ūkio plotų, tiek pamiškių priežiūrą.
Pavyzdys!
Prancūzijos medžiotojų žemės ūkio buveinių apsaugos iniciatyvos
Žemės ūkio metodų intensyvinimas ir pokyčiai daro didelę įtaką biologinei įvairovei visoje Europoje, sukeldami rimtą ir nerimą keliantį žemės ūkio teritorijose gyvenančių rūšių, ypač paukščių ir vabzdžių, populiacijų mažėjimą.
Norint spręsti šią problemą, būtina sukurti bendradarbiavimo tinklą tarp pagrindinių suinteresuotųjų šalių, nustatant prioritetus ir įgyvendinant buveinių atkūrimo priemones, kurios skatintų ilgalaikį ūkininkų ir laukinės gamtos sambūvį.
Prancūzijos medžiotojai, ilgą laiką aktyviai dalyvaujantys gamtos apsaugos ir buveinių atkūrimo projektuose, 2007 m. kartu su Prancūzijos Nacionaline medžiotojų federacija (FNC) inicijavo projektą Agrifaune bendradarbiaudami su Prancūzijos biologinės įvairovės biuru (OFB), Prancūzijos žemės ūkio rūmais ir Nacionaline ūkininkų sąjungų federacija (FNSEA).
Šio projekto tikslas – skatinti žemės ūkio praktikas, kurios derina ekonomiką, agronomiją, aplinkos apsaugą ir laukinės gamtos išsaugojimą, įtraukiant visus susijusius dalyvius.
Vienas svarbiausių projekto Agrifaune pasiekimų – suburti pagrindiniai kraštovaizdžio valdytojai, kad galėtų kartu spręsti ir gerinti buveinių valdymą bei gamtos apsaugą.
Nuo projekto pradžios:
– dalyvaujančios institucijos investavo daugiau nei 2 mln. eurų;
– 200 inžinierių ir technikų prisidėjo prie projekto įgyvendinimo;
– 70 Prancūzijos regionų įtraukti į projektą;
– pasirašyta daugiau nei 40 bendradarbiavimo susitarimų.
Pavyzdys!
Medžiotojų įrengti tvenkiniai gerina šlapynių biologinę įvairovę Italijoje
Visoje Europoje medžiotojai dažnai demonstruoja savo žinias ir patirtį gamtos apsaugos srityje. Gamtosaugos iniciatyvos apima ne tik paukščių populiacijų mažėjimo stebėjimą, bet ir tinkamų vietų identifikavimą bei jų atkūrimą, remiantis medžiotojų bendruomenės žiniomis ir patirtimi.
Ryškus to pavyzdys matomas Markės regione, Italijoje, kur buvo įrengta apie 200 dirbtinių tvenkinių, naudojamų kaip stacionarios slėptuvės vandens paukščių medžioklei.
Šiuos tvenkinius prieš kelerius metus įrengė Italijos medžiotojai, ir jie yra prižiūrimi ištisus metus – tai užtikrina kasdienės vandens paukščių medžiotojų pastangos ir finansinės investicijos.
Nuolatinė šių buveinių priežiūra suteikia optimalias sąlygas gyvenimui ir palaiko tinkamą vandens lygį, o tai teikia naudą daugeliui medžiojamų ir nemedžiojamų paukščių rūšių.
Šie tvenkiniai tampa:
– poilsio vietomis paukščiams;
– maisto šaltiniu;
– veisimosi teritorija, padedančia išsaugoti šlapynių biologinę įvairovę.
Rūšių apsauga
Sveikos ir atsparios ekosistemos priklauso nuo visų komponentų – tiek dirbtinių, tiek natūralių sąlygų. Didėjantis žemės ūkio intensyvinimas rūšių ir jų buveinių apsaugą daro itin svarbią.
Naujoji ES Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. yra orientuota į buveinių palaikymą ir gerinimą, taip pat į tvarių žemės ūkio ir miškininkystės principų įtraukimą.
Iš 581 Biologinės įvairovės manifesto projekto net 60 proc. skirti rūšių apsaugai. Toks didelis skaičius pagrįstas tuo, kad medžiotojai aktyviai dalyvauja išsaugant ir valdant įvairias rūšis, o tai dažnai vadinama laukinių gyvūnų apsauga.
Daugiausia projektų orientuota į paukščių rūšis (63 proc.), žinduolius (22 proc.) ir stambiuosius plėšrūnus (10 proc.). Likę 5 proc. projektų susiję su medžiotojų dalyvavimu valdant invazines rūšis.
Šie apsaugos projektai apima įvairias paukščių apsaugos priemones, įskaitant:
– populiacijų atkūrimą ar valdymą, pavyzdžiui, kurapkų (lot. Perdix perdix) populiacijos stiprinimą;
– buveinių apsaugą ir nelegalios paukščių medžioklės prevenciją;
– plėšrūnų, tokių kaip lapė (lot. Vulpes vulpes), kontrolę, kai tai būtina rūšių apsaugai.
Daugelis Biologinės įvairovės manifesto projektų, skirtų ant žemės perinčių paukščių apsaugai, taip pat apima ir plėšrūnų valdymą.
Pavyzdys!
Dirbtiniai lizdai – sėkmingas gamtos apsaugos projektas Airijoje
Dirbtinių ančių lizdų idėja pirmą kartą išvystyta Nyderlanduose ir plačiai taikoma JAV programoje Delta Waterfowl kaip veiksminga priemonė antims nuo plėšrūnų apsaugoti.
Tai dirbtinės lizdavietės, suteikiančios didžiosioms antims (lot. Anas platyrhynchos) geresnes sąlygas veistis.
Lizdas – tai tiesiog vielos ritinėlis, užpildytas šienu, pakeltas apie 1 m virš vandens, sumontuotas ant tvirto stovo ir stulpelio.
Plėšrūnų problema Airijoje yra itin opi. Didžiausią pavojų perinčioms antims kelia:
– invazinės kanadinės audinės;
– žiurkės ir lapės;
– plėšrieji paukščiai – pilkosios varnos ir svirbeliai.
Nors medžiotojai per veisimosi sezoną stengiasi mažinti plėšrūnų įtaką, didelis jų skaičius išlieka nemažu iššūkiu.
Tinkamai įrengtos dirbtinės lizdavietės padidina ančių perėjimo sėkmę iki 60–80 proc., kai antys prie jų prisitaiko. Šie rezultatai yra puikūs, rodo didelę investicijų grąžą.
Šis metodas, derinamas su tiksliniu plėšrūnų kontrolės planu, gali labai pagerinti ančių populiaciją tam tikroje teritorijoje.
Lorrha/Rathcabbin medžioklės ir gamtos apsaugos klubas yra puikus to pavyzdys – šis klubas Dergo ežero teritorijoje (Šanono upės baseinas, Airija) įrengė daugiau nei 30 dirbtinių lizdų.
Dabar kiti Airijos medžioklės klubai taip pat organizuoja mokymus, siekdami plėsti šias iniciatyvas ir pagerinti ančių veisimosi sėkmę visoje šalyje.
Stambieji plėšrūnai
Medžiotojai visada buvo ir bus pagrindiniai dalyviai stambiųjų plėšrūnų apsaugos ir valdymo srityje Europoje. FACE pabrėžia medžiotojų svarbą saugant, valdant ir stebint stambiųjų plėšrūnų populiacijas visoje Europoje. Medžiotojų surinkti duomenys apie veisimosi rodiklius, populiacijos tankį ir paplitimą regioniniu bei vietiniu lygmeniu yra itin reikšmingi rūšių apsaugai.
Kai kurios plėšrūnų apsaugos iniciatyvos jau davė pastebimų rezultatų, pavyzdžiui:
– vilkų populiacija sugrįžo į daugelį Europos regionų;
– pasiekti svarūs pasiekimai saugant ispaninę lūšį (lot. Lynx pardinus), kuri laikoma viena labiausiai nykstančių kačių rūšių pasaulyje.
Tačiau didžiausia grėsmė stambiesiems plėšrūnams vis dar išlieka nelegali medžioklė. FACE nariai aktyviai kovoja su šia problema, o tai iliustruoja ir šis pavyzdys:
Pavyzdys!
Ispanijos medžiotojai kreipėsi į teismą gindami laukinę gamtą
Europos gamtosaugos prioritetai – biologinės įvairovės išsaugojimas ir nykstančių rūšių apsauga. Medžiotojai čia atlieka itin svarbų vaidmenį, ypač padedant atsikurti stambiųjų plėšrūnų populiacijoms, tokioms kaip ispaninės lūšies (lot. Lynx pardinus).
Vis dėlto šias pastangas dažnai pakerta brakonieriavimas, todėl būtina derinti gamtosaugos priemones su kova prieš nusikaltimus laukinei gamtai.
Šiame kontekste Mursijos medžiotojų federacija ir fondas Artemisan tapo ieškovais teisminėje byloje prieš asmenį, kaltinamą ispaninės lūšies nužudymu 2023 m. rugpjūtį Lorkoje, Mursijos regione. Abi organizacijos griežtai pasmerkė šį incidentą.
Svarbu paminėti, kad Iberijos pusiasalyje šiuo metu gyvena daugiau nei 1600 ispaninių lūšių, o devynios iš dešimties šių kačių yra išsaugotos būtent medžioklės teritorijose dėl aktyvių gamtosaugos iniciatyvų.
Aplinkos tvarkymas ir medžių sodinimas
Medžiotojai dažnai prisideda prie gamtos išsaugojimo, nors apie tai plačiai nekalbama. Mūsų medžiotojai kasdien renka šiukšles miškuose, kurias palieka grybautojai, uogautojai, miškininkai, gamtos mėgėjai ir žygeiviai.
Kai kuriose Europos šalyse organizuojamos masinės medžiotojų talkos siekiant sutvarkyti gamtą. Tokių iniciatyvų vykdoma Maltoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir kitur.
Pavyzdys!
J’aime la Nature Propre 2025: daugiau nei 140 tūkst. medžiotojų ir piliečių susivienijo už švaresnę aplinką
2024 m. iniciatyva J’aime la Nature Propre (liet. Man patinka švari gamta) tapo milžiniška sėkme – prie jos prisijungė 140 tūkst. savanorių, kurie išvalė 3200 vietų visoje Prancūzijoje.
Šios pastangos padėjo sutvarkyti miškus, upes, paplūdimius ir viešąsias erdves, taip prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir aplinkosaugos sąmoningumo skatinimo.
Iniciatyva vienija:
– Prancūzijos nacionalinę medžiotojų federaciją,
– žvejus,
– organizacijas, saugančias vandens ekosistemas,
– lauko sporto mėgėjus,
– savivaldybes ir verslo įmones, kurios įsipareigoja prisidėti prie aplinkosaugos.
Surinkta atliekų:
– 2022 m. – 8000 m³ šiukšlių.
– 2023 m. – beveik 10 tūkst. m³ atliekų.
Ši iniciatyva taip pat skatina Prancūzijos medžiotojus aktyviau rūpintis savo vietovės miškais, pelkėmis ir kaimo teritorijomis.
Nuo 2023 m. ši nacionalinė programa sujungta su iniciatyva Fleuves et rivières propres (liet. Švarios upės ir upeliai), siekiant išplėsti pastangas ir geriau apsaugoti vandens kelius visoje šalyje.
Ką darome Lietuvoje?
Lietuvoje medžiojamųjų gyvūnų populiacijų apskaita ir stebėsena dažniausiai priklauso nuo medžiotojų.
Pavyzdys iš kaimynų: kai lūšis dar buvo medžiojamoji rūšis, ji buvo viena geriausiai ištirtų gyvūnų rūšių Latvijoje. Medžiotojai aktyviai prisidėjo prie jos stebėsenos tiek finansuodami tyrimus, tiek teikdami duomenis apie stebėjimus ir sumedžiotų gyvūnų genetinius mėginius.
Tačiau kai medžioklė buvo uždrausta, lūšies tyrimai praktiškai sustojo, nes tie, kurie ragino uždrausti medžioklę, nebuvo suinteresuoti finansuoti mokslinių tyrimų.
Kaip vyksta apskaita Lietuvoje?
Kartą per metus visi medžiotojų būreliai fiksuoja gyvūnų pėdsakus sniege. Apskaitomi kanopiniai žvėrys, stambieji plėšrūnai, barsukai, bebrai ir kt. Vilko populiacijos apskaita taip pat priklauso nuo medžiotojų pateiktos informacijos, kuri yra būtina rūšies valdymui ir apsaugai.
Be to, medžiotojų klubai savarankiškai įrengia dirbtines lizdavietes antims, kad pagerintų jų perėjimo sėkmę. Tyrimai rodo, kad tokios priemonės reikšmingai padidina ančių populiacijos augimą.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija įdėjo daug pastangų formuodama visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, švietimą. Anksčiau parengta mokymo programa buvo įgyvendinta kelių rajonų mokyklose ir darželiuose, iš viso suteikiant medžioklės žinių daugiau nei 1000 mokinių. Artimiausiu metu draugija išleis antro lygio medžioklės mokymo programą, kviesdama aktyviausius medžiotojus įsitraukti į vaikų ir jaunimo švietimą.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
