Tekstas ir nuotraukos: Fabio Mauro Garanzini
Fabio Mauro Garanzini vardas Lietuvoje vis dažniau siejamas su paukščių medžioklės kultūra ir aukšto lygio medžioklinių šunų rengimu. Pats būdamas aistringas medžiotojas ir patyręs šunų dresuotojas, jis Lietuvoje pradėjo tradiciją, kuri tapo reikšmingu įvykiu visos Europos medžioklinių šunų bendruomenei. Būtent Fabio iniciatyva mūsų šalyje atsirado slankų medžioklės šunų varžybos, pritraukiančios geriausius žemyno šunis iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų valstybių.
Ši veikla kilo iš jo noro dalytis sukaupta patirtimi, išgrynintomis treniravimo metodikomis ir pagarbos laukinei gamtai filosofija. Fabio tiki, kad tinkamai paruoštas šuo ir sąmoningas medžiotojas yra neatsiejama etiškos ir tvarios paukščių medžioklės dalis.
Medžioklinių šunų grupės
Medžiokliniai šunys yra klasifikuojami pagal specifinius standartus ir suskirstyti į šešias FCI pripažintas grupes. Iš viso yra apibrėžta dešimt šunų veislių grupių. Medžiokliniai šunys sudaro tik dalį šios sistemos, o likusios grupės apima tarnybinius ir kompanionų šunis bei ganymo šunis.
3-ioje grupėje randami terjerai, iš jų išsiskiria jagdterjerai. 4-oje grupėje yra taksai, žinomi dėl gebėjimo dirbti urvuose. 5-oji grupė skirta špicų arba primityvių šunų tipams, tokiems kaip Sibiro laikos, garsėjančios savo universalumu, ir Etnos čirnekai, dažniausiai naudojami triušių medžioklei.
6-oje grupėje yra skalikai ir kraujo pėdsako šunys. Net 68 pripažintos veislės naudojamos ieškoti ir sekti kiškius bei didesnius žvėris ir eiti kraujo pėdsakais, ieškant sužeisto ar sumedžioto gyvūno.
7-oje grupėje medžiokliniai šunys suskirstyti į kontinentinius ir salyno šunis. Šioje grupėje yra 31 kontinentinė veislė ir 5 salyno, kurios yra naudojamos daugiausia paukščių medžioklei.
Galiausiai, 8-oje grupėje yra retriveriai, vandens ir paieškos šunys. Deja, mažėjant medžioklės veiklai ir keičiantis socialiniams įpročiams, daugelio šių veislių vertė sumenko. Dabar jos neretai apribojamos vien parodomis ir sportu, taip atimant iš jų tikrąjį pašaukimą – dirbti ir būti medžioklės šunimis. Kaip medžiotojas ir kinologas esu ypač jautrus šiai temai.
Veislių universalumas ir paskirtys
Svarbu pabrėžti, kad šunys yra universalūs. Kiekvienas šuo gali atlikti užduotis, kurioms jis nebuvo specialiai parinktas. Italijoje, pavyzdžiui, Sardinijoje, anglų seteris naudojamas šernų medžioklei, o anglų pointeris Kampanijoje padeda ieškoti triufelių. Net laika gali medžioti fazanus ir antis įrodydama, kad gerai paruoštas šuo gali prisitaikyti prie įvairių veiklų.
Vis dėlto, manau, kad kiekviena medžioklės veislė buvo sukurta atlikti specifines funkcijas. Dėl veisėjų aistros ir kryptingos atrankos šių veislių darbo lygis išlieka aukštas.
7 grupės šunys ir anglų seterio populiarumas
Aš pats dirbu su septintos grupės šunimis. Tiek su kontinentinėmis, tiek su salyno veislėmis. Tarp jų – anglų seteriai yra labiausiai naudojami Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, kur paukščių medžioklė (Italijoje vadinama plunksnų medžiokle) yra itin paplitusi. Kiekvienais metais Italijoje registruojama apie 11–12 tūkst. anglų seterių šuniukų. Po jų populiariausi yra Bretonės spanielis, anglų pointeris, kurtsharas ir kitos veislės.
Kodėl anglų seteris toks populiarus? Jo kilmė siekia XVII amžių Anglijoje. XIX amžiuje kai kurie egzemplioriai buvo importuoti į Italiją, kur, taikant nuoseklią atranką, siekta išgauti greitus ir harmoningai judančius šunis. Tiek bėgimo, tiek darbo fazėse. Anglija laikoma šios veislės tėvyne, tačiau Italija taip pat užėmė svarbią vietą, nes jos šunų darbo rezultatai pripažinti tarptautinėse kinologų sąjungose, o medžiotojai juos labai vertina.
Šiuo metu vidutinis italų medžiotojas, turintis anglų seterį, paprastai turi bent tris šunis, kad per visą sezoną nė karto neliktų be medžioklinio pagalbininko. Taip susiformuoja natūralus ciklas: seną šunį pakeičia vidutinio amžiaus šuo, o jaunas seka vyresniųjų pėdomis. Italijoje yra apie 450 anglų seterių veislynų, pripažintų Nacionalinės kinologų asociacijos.
Anglų seterio darbas ir universalumas
Anglų seteris yra vertinamas dėl savo universalumo, kuris leidžia jam dirbti įvairiose aplinkose: kalnuose, kalvose, pievose, ryžių laukuose, miškuose ir tankiuose krūmynuose. Šis šuo puikiai tvarkosi su visa plunksnine laukine fauna: fazanais, kurapkomis, kurtiniais, tetervinais, slankomis, perkūno oželiais. Jis gali sustabdyti ir kiškį, kas kai kuriems medžiotojams kelia iššūkių, nes šuo gali pradėti jį persekioti ir taip formuoti nepageidaujamą medžioklinį instinktą.
Dėl savo lengvo dresavimo anglų seteris yra vienas dažniausiai pasirenkamų medžioklės šunų Pietų Europoje. Jo darbas lauke nuostabus. Bėgimas, uoslė, tilktis ir vedimas atliekami su katės lankstumu ir diskretiškumu – šuo nuleidžia kūną, kad išliktų nepastebėtas grobio.
Įdomu tai, kad Pietų Europos regiono seteriai pasižymi kitokia tilktimi nei tie, kurie gyvena Skandinavijoje ir šiaurinėje žemyninės Europos dalyje. Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos seteriai dirba labai žema, beveik prigludusia stovėsena, aiškiai išreikšdami šiai veislei būdingą tilkties veiksmą. O kitų šalių seteriai sustoja aukštai, su pakelta letena, demonstruodami kitokią darbinių savybių ir dresūros tradicijų kombinaciją.
Darbo momentai: pirmasis kvapo kontaktas, tilktis, vedimas
Kvapo aptikimas ar pirmasis kvapo kontaktas – tai momentas, kai šuo pajunta laukinio gyvūno kvapą ir pradeda paiešką, pageidautina su aukštai pakelta nosimi. Tai vadinama viršutinės uoslės naudojimu, kai šuo kvapo ieško ne nuo žemės ar augalų, bet vėjyje.
Kai įsitikina, kad kvapas tikras, šuo sulėtina judėjimą ir prieina iki saugaus atstumo, kol natūraliai pereina į sustingimą. Šioje pozicijoje šuo tiksliai pažymi paukščio buvimo vietą. Tuo metu medžiotojas prieina prie šuns ir duoda komandą jį vesti, pakeldamas paukštį ir visada saugiai valdydamas šautuvą.
Geras šuo sustingimo metu yra susikoncentravęs, be išsiblaškymų, žvilgsnis nukreiptas į laukinį gyvūną.
Visi šie bruožai drauge paverčia anglų seterį vieną geriausių paukštinių šunų veislių paukščių medžioklei. Tai pirmiausia pasakytina apie slankų ir atviro lauko paukščių medžioklę, tačiau tinkamai apmokytas šuo gali būti naudojamas bet kuriai paukščių medžioklei. Dėl šios priežasties seteriai tapo itin populiarūs didelėje Europos dalyje, o ir mūsų šalies medžiotojams ši veislė gerai pažįstama dar nuo sovietmečio. Straipsnio autorius ir kiti paukštinių šunų dresūros entuziastai deda daug pastangų, siekdami supažindinti visuomenę su anglų seteriu ir kitomis paukštinių šunų veislėmis, nes tai yra vienas gražiausių ir įdomiausių medžioklės būdų, kuris suteikia nuolatinę medžioklės patirtį visos dienos metu bei nepakartojamų įspūdžių stebint šuns darbą ir paukščio pakilimą, kuris ne visuomet baigiasi sumedžiojimu.
Ar ir kada leidžiama medžioti slankas?? Mokome šunį #3
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
