Žiemą mangutai (Nyctereutes procyonoides) miega urvuose, kuriuos randa arba patys išsikasa. Mangutas gali apsigyventi apleistose lapių urvuose, kuriose gyvena barsukai. Yra net pastebėti atvejai, kai šie gyvūnai gyvena kartu, pavyzdžiui, jei nesugeba rasti pastogės, jie apsigyvena bet kokiame pasiekiamame urve.
Patys savo urvus mangutai kasa labai seklius ir mažus. Gerą apsaugą nuo oro sąlygų savo būste jie pasirenka kaupti labai didelį riebalų kiekį prieš išeidami į žiemos miegą. Todėl atšalimo laikotarpiai ir ankstyvas pavasaris yra labai pavojingi mangutams.
Atėjus lietingiems orams, gyvūno urve gali kauptis vanduo, ir jo žiemos miegas gali būti nutrauktas. Pabudęs, jis pradeda ieškoti maisto. Žiemą ir labai ankstyvą pavasarį rasti ką nors valgomą yra labai sudėtinga, todėl gyvūnui reikia pereiti didelius atstumus, kol jis randa maisto. Šiuose žygiuose mangutas palaipsniui praranda rudenį sukauptus riebalus, o jei vėl ateina šaltis ir gyvūnui reikia grįžti į savo urvą, sukauptų maistinių medžiagų kiekis nebėra pakankamas, kad išgyventų iki žiemos pabaigos. Todėl galima teigti, kad atšilimai kelia didžiausią pavojų būtent mangutams.
Vaizdo įrašo autorius Alius Lizdenis
Video: Rasa Ir Gintautas Gudaičiai
Dėl vertingo kailio nuo 1927 iki 1957 metų plačiai introdukuotas buvusioje TSRS teritorijoje. Pirmiausiai buvo introdukuotas Usūrijoje (Primorės ir Chabarovsko kraštai), kuris visai šalia natūralaus arealo ir čia sėkmingai išplito, bet kitose Azijinėse TSRS dalyse nepaplito. TSRS europinėje dalyje taip pat sėkmingai prisitaikė ir gausiai išplito. Pavyzdžiui, Latvijoje 1948 metais buvo paleisti 35 usūriniai šunys, o 1960 metais jų populiacijos skaičius buvo apie 4 210. Plisdami pasiekė Suomiją, Lenkiją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją, toliau prasiskverbdami iki Danijos, Švedijos. Yra pranešimų, kad pastebėti Prancūzijoje, Norvegijoje, Serbijoje.
2013 metais Švedijoje buvo vykdoma jų skaičiaus mažinimo programa, o Danijoje iki 2015 metų siekiama visai išnaikinti šią žalingą rūšį.
Usūriniai šunys visoje Europoje tapę invazine rūšimi, darančia didelę žalą vietinei faunai, ypač paukščiams.
Usūriniai šunys Lietuvoje
1997 m. Lietuvoje priskaičiuota apie 6 700 usūrinių šunų. Lietuvoje medžiojamas sėlinant, tykojant, su urviniais šunimis urvuose.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai sumedžioti 1824 žvėrys. Niekas nežino, kokia šiuo metu yra usūrinių šunų populiacija, todėl kiekvienas medžiotojas atsakys, kad usūrinių šunų medžioklės plotuose yra daug.
Medžioklė laisvai leidžiama – ištisus metus medžiojamasis gyvūnas. Nebūdingas Lietuvos gamtai, introdukavus tapęs invazine rūšimi, todėl naikintinas.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
