Jau pranešėme, kad kelias savaites lūšis niokoja ūkį Aizkrauklės savivaldybės Zalvės seniūnijoje.
Praėjusios savaitės pabaigoje Aizkrauklės savivaldybės Zalvės seniūnijoje, viename ūkyje, kuriame gyvena IEVA BURGMANE su savo šunimis ir keliais naminių gyvulių, Ievos akyse įvyko išties šiurpus įvykis – lūšis, vos kelių metrų atstumu nuo namų, jos pačios valdoje, užpuolė.
Vipetų veislės kalytė Kleopatra smarkiai nukentėjo – ji patyrė gilias žaizdas, tačiau, kadangi netoliese buvo pati Ieva ir dar vienas šuo – Kleopatros mama Bela, ji liko gyva.
Jei lūšis nebūtų išgąsdintas ir būtų pagriebęs šuns galvą dantimis, pasekmės būtų buvusios labai liūdnos…
Veterinarijos gydytoja JOLANTA KUZNECOVA, išgelbėjusi Kleo gyvybę po lūšies užpuolimo, portalui LA.lv papasakojo:
„Jei lūšis nebūtų išgąsdinta ir būtų pagriebęs šuns galvą dantimis, pasekmės būtų labai liūdnos… Gerai, kad šalia buvo dar vienas šuo, kuris reagavo į užpuolimą, taip pat ir šeimininkė pribėgo. Dėl to Kleo turėjo tik lūšies nagų paliktas žaizdas, tačiau jų buvo labai daug – tiesiog per visą kūną. Iš viso buvo penkios žaizdos, kurias reikėjo siūti, viena – ant kaklo, kuri stipriai kraujavo ir buvo labai gili. Ten jau buvo plyšę raumenys ir susidarė didelė hematoma aplinkiniuose audiniuose. Šuniui savaitę reikės vartoti vaistus – antibiotikus, vaistus nuo uždegimo ir skausmą malšinančius vaistus. Tikimės, kad po to jis pradės sveikti.“
Kodėl bėgti paskui stirną, jei maistas lengvai prieinamas?
Žurnalo Medžioklė vyriausioji redaktorė, patyrusi medžiotoja ir kinologė LINDA DOMBROVSKA pokalbyje su portalu LA.lv paaiškina, kad tokioje situacijoje, kaip nutiko Ievos ūkyje, teisingiausia būtų gauti Latvijos Aplinkos apsaugos agentūros vienkartinį leidimą plėšrūnui sumedžioti. Tačiau ji pripažįsta, kad dar nėra girdėjusi, jog tokie leidimai būtų išduoti. To priežastis – tai saugoma rūšis, kurią medžioti draudžiama.
Linda taip pat įsitikinusi, kad nuo to laiko, kai Latvijoje prieš kelerius metus buvo uždrausta medžioti lūšis ir nutraukta medžiotojų vykdoma stebėsena, jų populiacija smarkiai išaugo. Žurnalas Medžioklė dažnai gauna vaizdo įrašus ir kitą informaciją apie lūšių pasirodymus net privačiose valdose.
„Žmonės mums dažnai siunčia vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip lūšys ateina į kiemus, prie namų. Pavyzdžiui, Valkoje lūšis peršoko per tvorą ir vogė antis. Lūšių elgesys keičiasi. Jos supranta, kad žmogus nebėra grėsmė. Žmogus nebėra pavojus“, – aiškina Linda.
Linda yra visiškai įsitikinusi, kad lūšis sugrįš į Ievos ūkį:
„Dabar pavasaris, jaunos lūšys išvejamos iš šeimų, jos turi išmokti medžioti pačios ir susirasti maisto. Todėl jos vis dažniau pasirodo prie gyvenamųjų vietovių. Didėjant lūšių populiacijai Latvijoje, mažėja jų turimos teritorijos. Suaugę patinai, ginantys savo teritorijas, yra labai agresyvūs ir veja jauniklius. Todėl šie jauni lūšiai bando medžioti ten, kur lengviau – kodėl bėgti paskui stirną, jei čia yra laisvai prieinamas maistas? Nesenas atvejis Lietuvoje: lūšis sudraskė šunį ir po to įlindo į šuns būdą…“ – prisimena Linda.
Ką daryti nukentėjusios Ievos situacijoje?
Galimybių daug nėra. Šiuo metu lūšis yra saugoma rūšis, todėl medžiotojai negali nieko daryti. Lūšis, greičiausiai, sugrįš, tačiau čia yra Ievos namai, jos nuosavybė ir ūkis.
„Negalima palikti šunų lauke vienų, reikia statyti aukštą tvorą – lūšis gal ir peršoks, bet gal bent jau susimąstys. Naminiams paukščiams ir gyvuliams reikėtų įrengti tvartą, į kurį plėšrūnai nepatektų. Taip pat įsigyti rimtus šunis, gebančius kovoti su plėšrūnais, pavyzdžiui, Alabajų veislės šunis, kurie saugotų savo teritoriją. Pas mane namuose taip pat gyvena vilkai, lūšis ir net lokys, todėl mano šunys visada yra ant pavadžio su GPS sekikliais. Temstant jų vienų nelaidžiu. Ievai patarčiau pastatyti miško kameras – kiemo kampuose, prie namų, kad bent žinotų, kas ir kaip dažnai čia vaikšto. Taip bent jau būtų aišku, su kuo susiduriama“, – teigia Linda.
___________________________
Jau kelias savaites lūšis siaubia sodybą Aizkrauklės savivaldybės Zalvės valsčiuje. Dviejų ožiukų ir vipetų veislės šuns šeimininkė daugiau niekada nebepamatys. Dar vieną tos pačios veislės šunį nuo lūšies nagų išgelbėjo tik trečiojo šuns drąsa. Pasirodo, šuns motina išgelbėjo savo dukrą iš lūšies nagų. Šeimininkės pasakojimas rodo, kad lūšis jau įprato reguliariai lankytis šioje sodyboje penktadieniais… Tai tikrai yra atvejis, kai Gamtos apsaugos tarnyba turėtų priimti sprendimą dėl probleminio gyvūnų pašalinimo iš populiacijos.
Krastmalu namų šeimininkė Ieva Burgmane žurnalui “Medības” atskleidžia pastarųjų savaičių įvykius:
“Viskas prasidėjo nuo ožiukų prieš tris savaites. Ožka atsivedė tris ožiukus. Jie buvo tik vienos dienos amžiaus, kai tarp 18 ir 20 valandos du iš jų dingo iš tvarto. Apie 18 valandą nuėjau padėti mamai juos pamaitinti, o apie 20 valandą ožiukų nebebuvo… Tai buvo pirmasis penktadienis. Kitą rytą apžiūrėjau apylinkes tikėdamasi rasti ožiukus, tačiau kaimyno lauke radau lūšies pėdsakus. Iš pradžių negalėjau tuo patikėti, bet po dviejų savaičių, penktadienį, kieme pamačiau lūšį, kuri judėjo link tvarto. Tikriausiai ji atėjo ieškoti kito ožiuko. Išbėgau į kiemą, o kartu su manimi – trys vipetų veislės šunys. Jau buvo tamsu – apie 20–21 valandą vakaro. Lūšis nubėgo viena tvarto puse, šunys – kita. Prie upės išgirdau staugimą, o namo grįžo tik du šunys. Ieškojome tris dienas, bet nieko neradome. Lūšis iš šuns nepaliko nieko.
Kovo 14 d., vėl penktadienį, pievoje prie namų dienos pirmoje pusėje šuo pastebėjo gyvūną ir nubėgo arčiau. Tai buvo lūšis, esanti maždaug už 100 metrų nuo namo. Lūšis prisispaudė prie žemės, ir aš supratau, kad mano šuo jau tapo grobiu! Vienu šuoliu lūšis puolė šunį ir pradėjo jį draskyti. Kartu su kitu šunimi Bella puolėme gelbėti pirmojo. Šuo buvo greitesnis, jei būčiau viena, nebūčiau spėjusi nieko padaryti. Lūšis paleido savo grobį, ir Cleo, kraujuojanti, nubėgo namo. Laimei, lūšis kitam šuniui nepuolė, ir kiekvienas išsiskirstė savo keliais.
Cleo buvo stipriai sužalota, gilios pjautinės žaizdos raumenyse. Nuvežiau jį pas veterinarą siūti. Pakeliui bijojau, kad šuo neišgyvens, nes kraujavimas buvo stiprus, tačiau dabar Cleo pradeda sveikti, nes, laimei, arterijos nebuvo pažeistos. Deja, gyvename laikais, kai žmogui neleidžiama apsaugoti savęs ir savo mylimųjų net savo kieme…”
Kovo 21 d. vėl bus penktadienis, tada – kovo 28 d. Labai tikėtina, kad lūšis vėl pasirodys. Ką daryti šeimininkei? Lūšis yra saugoma rūšis Latvijoje, todėl medžiotojai negali padėti. Stebėti, kaip lūšis vėl nusitempia ar sužaloja kitą naminį gyvūną? Nuo tada, kai buvo uždrausta lūšių medžioklė, rimtas lūšių monitoringas nebevyksta, nes anksčiau jį atlikdavo medžiotojai. Žurnalo Medžioklė redakcija vis dažniau gauna pranešimus iš skaitytojų apie lūšių pastebėjimus ne tik miške, prie automobilių, kai jie nebijodavo žmonių, bet ir kaimeliuose bei net miestų prieigose.
Lūšio statusas Lietuvoje
Lietuvoje lūšis (Lynx lynx) yra saugoma rūšis, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Lūšių medžioklė yra draudžiama. Jei lūšis padaro žalą naminiams gyvūnams ar paukščiams, apie tokius atvejus reikia pranešti Aplinkos apsaugos departamentui bei vietos savivaldybei, taip pat biomon.lt.
VIDEO! Kur dingsta stirnos? Kaltininkas pričiuptas!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
