Rudųjų lokių situacija Lietuvoje keičiasi. Nors ilgą laiką ši rūšis buvo laikyta išnykusia, naujausi duomenys rodo, kad jų veiklos požymių daugėja. Lyginant pastaruosius dvejus metus, lokių fiksuota 60 procentų daugiau. Ši tendencija aiškiai išsiskiria bendrame stambiųjų plėšrūnų stebėjimų mažėjimo fone ir kelia klausimą, kaip Lietuva turėtų pasirengti galimam populiacijos atkūrimui. Mokslininkai pabrėžia, kad be nuoseklaus monitoringo neįmanoma suprasti nei lokių judėjimo, nei jų užimamos teritorijos.
Pastaraisiais metais Lietuvoje rudųjų lokių veiklos ženklų užfiksuojama vis dažniau. Lyginant du nagrinėtus laikotarpius – nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. ir ankstesnį laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. – aiškiai matyti tendencijos. Vilkų registracijų sumažėjo 33,2 procentais, lūšių – 25,2 procentais, tačiau lokių fiksuota net 60 procentų daugiau. Palyginimui, dar praėjusį sezoną augimas siekė 25 procentus.
Tai rodo, kad ši anksčiau Lietuvoje išnykusi rūšis grįžta ir tampa vis dažniau pastebima. Šiuo metu Biologinės įvairovės duomenų bazėje registruojami tik atsitiktiniai rudųjų lokių stebėjimai, tačiau nuoseklūs tyrimai ir sisteminga populiacijos stebėsena nevykdoma. Mokslininkai pripažįsta, jog nėra žinoma, kiek lokių iš tiesų lankosi Lietuvos teritorijoje, ar tai migruojantys individai iš Latvijos, Estijos ar Baltarusijos, kokiose vietovėse jie apsistoja ir kaip naudoja teritorijas.
Specialistai siūlo pradėti nuoseklų rudųjų lokių monitoringą, kuris leistų gauti patikimus duomenis apie šių plėšrūnų judėjimą ir elgseną. Vienas iš siūlomų sprendimų tai lokių žymėjimas GPS siųstuvais, kad būtų galima sekti jų migracijos kelius, teritorijų naudojimo ypatumus ir įvertinti ilgalaikės populiacijos atkūrimo perspektyvas Lietuvoje. Šis siūlymas pateiktas praėjusio sezono sumedžiotų vilkų DNR tyrimų ataskaitoje, kurią parengė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. Renata Špinkytė ir jos komanda.
Situacija Lietuvoje dera su tuo, kas vyksta kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje šiemet užfiksuotas ne tik suaugusių lokių buvimas, bet ir jauno lokio pasirodymas Kuržemėje. Tai įrodo, kad populiacija ne tik plečiasi, bet ir sėkmingai dauginasi. Šis faktas Lietuvai yra ypač reikšmingas, nes prieš dešimtmetį Latvija buvo tokioje pačioje padėtyje kaip dabar Lietuva – registruoti tik pavieniai stebėjimai, o šiandien jau kalbama apie populiacijos plėtrą iki pat Baltijos jūros pakrantės.
Aktyviai informaciją apie lokių stebėjimus renka ir medžiotojai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos interneto svetainėje veikia interaktyvus žemėlapis, kuriame visi norintys gali pranešti apie pastebėtus lokius. Šiuo metu čia yra jau 65 pranešimai apie lokių buvimą šiais metais. Tai rodo, kad visuomenė ir medžiotojai tampa vis aktyvesni fiksuodami šių plėšrūnų buvimo ženklus.
Vis dėlto mokslininkai įspėja, kad registruojami tik dalis realiai vykstančių atvejų. Ne visi medžiotojai ar gyventojai pateikia duomenis į www.biomon.lt sistemą, todėl faktinis lokių skaičius ir jų aktyvumo mastas gali būti dar didesnis nei rodo oficiali statistika.
Augantis lokių aktyvumas kelia klausimą ne tik apie populiacijos mokslinius tyrimus, bet ir apie pasirengimą ateičiai. Jeigu rūšis įsitvirtins Lietuvoje, teks spręsti žmonių ir plėšrūnų sugyvenimo klausimus, imtis prevencinių priemonių ūkių apsaugai ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti natūralų šių gyvūnų sugrįžimą į mūsų gamtą.
Tai ateitis, kuri laukia Lietuvos. Kodėl naujausias meškos stebėjimas Latvijoje yra toks ypatingas
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
