Šaltinis: BBC
Vyriausybė įsipareigojo uždrausti medžioklę pėdsakais (Trail hunting), tuo metu, kai visoje Jungtinėje Karalystėje medžiotojai renkasi į tradicinius Kūčių dienos susitikimus.
Medžioklė pėdsakais, kai medžiotojas seka medžiotojai seka lapės kvapą, o ne gyvą lapę, buvo įvesta kaip žiaurumo nereikalaujantis pakaitalas lapių medžioklei, kurią leiboristai uždraudė 2004 m.
Gyvūnų teisių gynėjai paragino vyriausybę įvykdyti manifeste duotą pažadą uždrausti medžioklę pėdsakais.
Medžiotojams atstovaujantis Kaimo vietovių aljansas (Countryside Alliance) kritikavo šį sprendimą ir teigė, kad leiboristams būtų „neįprasta“ skirti dėmesį šiam draudimui, atsižvelgiant į prastus jų santykius su kaimo bendruomenėmis.
Medžioklė su medžiokliniais šunimis kai kuriose Jungtinės Karalystės dalyse yra šimtmečius gyvuojanti tradicija, tačiau 2004 m. Medžioklės įstatymu ši praktika buvo apribota.
Įstatymu uždrausta Anglijoje ir Velse medžioti laukinius žinduolius, įskaitant lapes, kiškius, elnius ir menkes, su šunimis.
Tradicines medžiokles dabar pakeitė medžioklė pėdsakais, kai pėdsakai nutiesiami naudojant skudurą, išmirkytą gyvūno kvapu.
Jis imituoja laukinio gyvūno kvapą, todėl medžiokliniai šunys persekioja jį, o ne, pavyzdžiui, lapę. Taip siekiama pakartoti persekiojimą kaimo vietovėse, tačiau nereikia žudyti gyvūnų.
Vyriausybės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas (Defra) naujienų agentūrai PA sakė: „Ši vyriausybė buvo išrinkta su mandatu įgyvendinti ambicingiausius gyvūnų gerovės planus per pastarąją kartą, ir būtent tai mes ir padarysime“.
„Esame pasiryžę uždrausti medžioklę pėdsakais, kuri naudojama kaip priedanga žiauriai žudyti lapes ir kiškius“, – pridūrė Defra atstovas.
Lygos prieš žiaurų sportą (League Against Cruel Sports) duomenimis, nuo rugpjūčio pradžios gauti 186 pranešimai apie medžioklėse persekiojamas lapes ir 220 pranešimų, susijusių su įtariamais neteisėtos medžioklės atvejais.
Organizacijos vadovas paragino vyriausybę sugriežtinti galiojančius teisės aktus, kad būtų išvengta „spragų“, be kita ko, įvesti laisvės atėmimo bausmes tiems, kurie medžioja laukinius gyvūnus su šunimis.
Tolesni įstatymo pakeitimai buvo kritikuojami kaip „visiškai nepagrįsti“, o Kaimo vietovių aljansas teigė, kad medžioklė pėdsakais yra teisėta veikla, telkianti kaimo bendruomenes.
Aljanso vadovas Timas Bonneris (Tim Bonner) teigė, kad draudimas būtų „piktybinis aktas“, kurį kaimas sutiktų neigiamai.
Jis sakė, kad kasmet yra 12 000 medžioklės dienų, kurios yra teisėtos ir legalios.
T. Bonneris pridūrė, kad daugumai žmonių medžioklės takais klausimas yra „nesvarbus“ ir būtų „nepaprasta“, jei leiboristai sutelktų į jį dėmesį, turint omenyje prastus savo santykius su kaimo bendruomenėmis.
Kas yra medžioklė pėdsakais?
Pasak BHSA, 2004 m. uždraudus lapių medžioklę, daugelis medžiotojų nusprendė tęsti tradiciją ir sukūrė sporto šaką, kurioje nenaudojamos gyvos lapės.
Pėdsekys keliauja priekyje arklių ir šunų būrio, uždeda kvapą, kuriuo jie seka. Jam baigus, lauko šeimininkas paleidžia šunis, kurie seka kvapą.
Medžioklė vidutiniškai trunka 10 minučių. Kai pėdsakas baigiasi, šunys sustoja ir laukia lauko meistro nurodymų.
Donkasterio atvirų durų dienoje pėdsekys Tomas Gaythorpe’as, žemės ūkio darbuotojas iš Tadkasterio, sakė, kad šis metodas imituoja tradicinę medžioklę.
„Turime natūralaus pagrindo kvapą, kurį dedame ant skuduro, pririšto prie keturračio motociklo galo“, – sakė jis.
„Baigę darbą turime tik įdėti jį į sandarų plastikinį maišelį, kad jie (šunys) nesektų paskui mane visur, kur tik einu.“
Medžiotojų sabotažo asociacijos savanoris Robas Teiloras (Rob Taylor) sakė matęs, kaip buvo persekiojamos ir žudomos lapės
Kodėl kampanijos dalyviai priešinasi?
Kampanijos dalyviai teigia, kad medžioklė pėdsekystėje yra lapių medžioklės „fasadas“, ir tvirtina, kad pėdsekystės medžiotojai aktyviai persekioja lapes.
Jie taip pat tvirtina, kad medžioklė pėdsakais yra pavojinga arkliams ir šunims.
Robas Teiloras, Medžioklės sabotažo asociacijos savanoris, sakė matęs, kaip buvo persekiojamos ir žudomos lapės, taip pat matęs, kaip nukentėjo šunys.
Jis sakė: „Prieš metus viena medžioklė nesuvaldė savo šunų būrio ir šunys perbėgo per judrų magistralinį kelią. Vieną iš jų partrenkė automobilis ir, deja, jis mirė“.
Organizacija teigė, kad atvirų durų dienos buvo būdas medžiotojams maskuoti savo veiklą.
„Jei taip būtų, kad jie medžioja pėdsekius kiekvieną kartą, kai išeina, kaip jie sako, tuomet nereikėtų tam skirti konkrečios dienos, žmonės galėtų išeiti į vieną iš jų medžioklių bet kurią kitą dieną.
„Bet jei taip būtų, pamatytumėte, kad medžiotojai nelabai nori, kad juos filmuotų ar apskritai stebėtų, todėl yra nustatyta konkreti diena, kai žmonės gali eiti ir stebėti.“
BHSA atstovė Helen Walsh sakė, kad nelaimingų atsitikimų pasitaiko, bet jie būna labai reti.
Ji teigė: „Ji sakė, kad labai reti atvejai: „Žinau, kad praeityje būta incidentų, bet jei pagalvojate, kad per pastaruosius 20 metų, kai įsigaliojo draudimas, medžioklėse buvo praleista apie 250 000 dienų, o pagal Medžioklės įstatymą nuteista mažiau nei 25 kartus – tai yra mažiau nei 1 %.“
Buvo pranešimų apie šunis, pametusius pėdsakus ir padariusius žalos kitiems gyvūnams.
2020 m. Vakarų Jorkšyro medžioklės sabotažininkai netoli Aškamo Ričardo Šiaurės Jorkšyre užfiksavo filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip šunys sudrasko stirną.
Tuo metu Jorko ir Ainsty South Hunt atstovas spaudai teigė, kad šis incidentas buvo „tiesioginis prieš medžioklę nusiteikusių aktyvistų veiksmų rezultatas“.
„Šie medžioklės diversantai pūtė medžioklės ragą ir blaškė šunų dėmesį, todėl keli šunys nukrypo nuo jiems numatyto pėdsako“, – sakė jie.
Ką sako medžioklę palaikančios grupės?
Medžioklės takais šalininkai sako, kad uždraudus medžioklę, kaimo bendruomenė patirtų nuostolių, be to, daug žmonių dirba medžioklėje arba ją remiančiose įmonėse.
Ponia Walsh sakė, kad medžioklė suteikia darbo žiemos mėnesiais, kai jodinėjimo veiklos mažiau.
„Yra daug įmonių, kurios priklauso nuo medžioklės“, – sakė ji.
„Medžioklė vyksta žiemą, todėl galėtumėte maitinti prekybininkus, kalvius ir įmones, teikiančias startinius susitikimų taškus – visa tai nutrūktų.“
Kiti sako, kad tai ilgametė tradicija ir pramoga visai šeimai.
Donkasterio atvirų durų dienoje mama Julija iš Jorko sakė, kad atsivedė savo tris vaikus, norėdama juos išmokyti saugiai jodinėti ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Savo vaikus – devynmetį Gilbertą, dvylikametę Lilą ir penkiolikametę Ameliją – ji nuo mažens skatino jodinėti.
„Tai puiki, linksma veikla visai šeimai“, – sakė ji.
„Aš juos vedžiau po vieną, kai jie tapo pakankamai dideli, kad galėtų išvažiuoti į gamtą, kad visi kartu galėtume tai daryti.“
Ūkininkas ir žemės savininkas Viljamas Vardas Norberis (William Warde-Norbury) sakė, kad nors pats ir nevažiuoja, jam patiko dalyvauti šioje dienoje.
„Džiaugiuosi, kad medžioklės takais vyksta čia, žemėje. Manau, kad dabartiniu pavidalu tai fantastiška sporto šaka, todėl gera ją palaikyti“, – sakė jis.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
