„Medžiotojų organizacijos kol kas labai vangiai reaguoja į siūlymą panaikinti briedžių sumedžiojimo limitą. Mes apibendrinsime savo narių nuomonę ir pateiksime ją Aplinkos ministerijai“, – žurnalui Medžioklė sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša.
Jo teigimu, didžiausia šalies medžiotojų asociacija itin jautriai vertina šį siūlymą, nes ir pati rūšis Alces alces yra jautri aplinkos pokyčiams bei stipriai paveikiama urbanizacijos, žmogaus ūkinės veiklos ir didėjančių plėšrūnų populiacijų.
Laimonas Daukša pateikė Skandinavijos šalių pavyzdį ir palygino briedžių populiacijos valdymo aspektus: „Skandinavijos regiono šalyse briedžių populiacijos yra gerokai gausesnės. Daugiausia briedžių gyvena Švedijoje – nuo 300 iki 400 tūkstančių individų. Medžiotojai kasmet sumedžioja apie 90 tūkstančių, tačiau net ir tokioje situacijoje briedžių sumedžiojimo limitai nėra panaikinami. Norvegijoje ir Suomijoje gyvena apie 80–90 tūkstančių briedžių, kasmet šiose šalyse sumedžiojama po 25–35 tūkstančius gyvūnų. Ir ten valstybė griežtai kontroliuoja šį procesą. Tai reiškia, kad net ir esant didelei populiacijai, nekontroliuojama medžioklė nėra toleruojama.“
LMŽD direktorius žurnalui Medžioklė išsakė savo nuomonę apie esamą situaciją Lietuvoje, galimus sprendimus ir priežastis, kodėl valstybė nusprendė inicijuoti tokį medžioklės taisyklių pakeitimo projektą. Plačiau – videointerviu.
B
riedžių medžioklės praktika Skandinavijoje ir Baltijos šalyse
Skandinavijos šalyse briedžių populiacijos yra valdomos remiantis griežtais moksliniais duomenimis. Švedijoje kasmet vykdoma plačiausio masto briedžių medžioklė pasaulyje, tačiau tai daroma tik po regioninių tarybų sprendimų, kuriuose dalyvauja medžiotojai, miškininkai ir gamtosaugininkai. Limitai yra tvirtinami atsižvelgiant į populiacijos struktūrą, jauniklių skaičių, žiemos sąlygas ir kitus faktorius.
Norvegijoje ir Suomijoje taikomi panašūs principai – medžioklės kvotos skirstomos regioniniu lygmeniu, jas prižiūri valstybės institucijos, o leidimų išdavimas griežtai kontroliuojamas.
Svarbu pažymėti, kad šiose šalyse gyvūnų populiacijos apskaita vykdoma itin intensyviai ir organizuotai. Per vieną savaitę tūkstančiai medžiotojų išeina į gamtą ir dalyvauja masiniuose skaičiavimuose. Tam pasitelkiamos modernios technologijos – naudojami dronai, termovizoriai, netgi sraigtasparniai, kad būtų kuo tiksliau įvertintas briedžių skaičius. Skandinavijoje tokios apskaitos yra įmanomos ir dėl geresnių sniego sąlygų žiemą, kurios leidžia lengviau pastebėti gyvūnų pėdsakus ir buvimo vietas.
Lietuvoje tokio lygio apskaitos sistema dar tik kuriama ir turi būti toliau tobulinama. Apie šį skirtumą tarp Lietuvos ir Skandinavijos bei apie būtinybę remtis patikimais duomenimis kalba ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša – plačiau apie tai vaizdo interviu.
Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, briedžiai taip pat yra laikomi viena svarbiausių medžiojamųjų stambiųjų žvėrių rūšių. Estijoje ir Latvijoje medžioklės limitai yra privalomi ir grindžiami reguliariais populiacijos stebėsenos duomenimis.
Rūšies statusas Europoje
Europoje rūšis Alces alces nėra įtraukta į saugomų rūšių sąrašą, tačiau daugelyje valstybių medžioklė leidžiama tik pagal aiškiai reglamentuotą kvotų sistemą. Briedžių medžioklė be apribojimų šiuo metu yra leidžiama tik keliose rytų regionų šalyse, kur populiacija laikoma per gausia, bet ir ten yra nustatytos aiškios kontrolės priemonės.
Tad Lietuvos siekis atsisakyti briedžių limitų kelia pagrįstų klausimų dėl ateities – ar mūsų valstybė pasirengusi perimti atsakomybę už populiacijos kontrolę be limitų, ar tai gali turėti negrįžtamų pasekmių rūšies gausai bei medžioklės kultūrai.
Sužeistas šernas gąsdina šeimininkę, vilkas erzina briedį, o lūšis miestiečius. Miško naujienos #10
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
