Ar kada nors susimąstėte, kiek medžiotojo instinkto slypi jūsų genuose? Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, pirmieji pasaulyje nuskaitę visą lietuvio genomą, teigia, kad mūsų tautos biologinė istorija siekia giliausius laikus, kai žmonės gyveno kaip medžiotojai ir rinkėjai.
Naujausi tyrimai rodo, kad lietuvių DNR išsaugojo seniausią genetinį sluoksnį Europoje – tokį, koks buvo būdingas pirmiesiems žmonėms, pasibaigus ledynmečiui, klajojusiems šiaurės Europos miškais ir tundromis.
Aštrus kaip skalpelis. Ar priešistoriniais titnaginiais peiliais lengva apdoroti sumedžiotą žvėrį?
Senųjų medžiotojų paveldas – mūsų genuose
Pasak VU Medicinos fakulteto docentės dr. Alinos Urnikytės, lietuvių genomas yra unikalus tuo, kad jame labai aiškiai išlikęs vakarų medžiotojų-rinkėjų genetinis komponentas, vėliau papildytas indoeuropiečių ir neolito laikotarpio žemdirbių genais.
„Lietuvių genetinis kodas atspindi sudėtingą šio regiono istoriją. Mūsų genomas – tarsi gyvas archyvas, kuriame dar vis aiškiai matomas senųjų medžiotojų pėdsakas“, – sako A. Urnikytė.
Šis paveldas nėra tik simbolinis. Tyrimai atskleidžia, kad kai kurie lietuvių genai, susiję su riebalų skaidymu ir energijos apykaita, gali būti paveldėti iš tų protėvių, kurie gyveno medžiokle ir žvejyba.
VU Populiacijų genomikos laboratorijos mokslininkai, vadovaujami prof. Vaidučio Kučinsko, nustatė, kad šie genai galėjo būti esminiai išgyvenimui šaltame klimate, kai reikėjo palaikyti kūno šilumą ir gauti energijos iš riebaus maisto, kurio gausa priklausė nuo sėkmingos medžioklės.
Kodėl lietuviai šviesiaplaukiai ir mėlynakiai?
Medžiotojų-rinkėjų genai padėjo lietuviams ne tik išgyventi, bet ir prisitaikyti prie šiaurietiško klimato. Po ledynmečio į Lietuvos teritoriją atvykę pirmieji žmonės buvo tamsesnės odos ir plaukų, tačiau laikui bėgant jų oda pašviesėjo, kad geriau įsisavintų vitaminą D, kuris yra gyvybiškai svarbus žmogaus kaulų struktūrai ir vaisingumui.
„Šviesi oda buvo ne grožio, o išgyvenimo klausimas“, – aiškina A. Urnikytė. „Kadangi šiose platumose saulės mažai, šviesesnė oda leido gaminti daugiau vitamino D, o tai padėjo moterims gimdyti sveikus vaikus ir išsaugoti populiaciją.“
Todėl šiandieninė lietuvių išvaizda – šviesūs plaukai, pilkos ar mėlynos akys, blyški oda – nėra atsitiktinumas, o tūkstantmečius trukusios natūralios atrankos rezultatas, susijęs su mūsų protėvių gyvenimo būdu.
Lietuvių genomas – seniausias Europoje
2023 m. žurnale Nature Scientific Reports paskelbtame tyrime VU mokslininkai įrodė, kad lietuvių genomas – vienas seniausių ir gryniausių Europoje.
Tyrimas parodė, kad dabartinių lietuvių DNR turi didžiausią paveldėtą dalį iš vakarų medžiotojų-rinkėjų – žmonių, kurie Europoje gyveno dar prieš žemdirbystės atsiradimą.
Šis genetinis paveldas išliko nepaisant istorinių kataklizmų, migracijų ir ligų, kurios per tūkstantmečius keitė daugelį kitų Europos tautų.
„Lietuviai išsaugojo senųjų genų unikalumą, kuris leidžia mums šiandien atsekti visą žmonijos kelionę nuo medžioklės laikų iki šiuolaikinės visuomenės“, – sako prof. V. Kučinskas.
Genetinis ryšys su latviais
VU tyrimai taip pat atskleidė, kad artimiausi mūsų genetiniai giminaičiai – latviai. Abi tautos paveldėjo panašų medžiotojų-rinkėjų genų rinkinį. Šiaurės Žemaitijos gyventojų genome nustatytas savitas komponentas, kuris aptinkamas ir tarp latvių, o pietų Aukštaitijoje jaučiamas sūduvių ir jotvingių palikimas.
Tai patvirtina, kad baltų tautų šaknys – bendros, o jų seniausias pamatas – pirmykščiai šiaurės medžiotojai, kurie klajojo šiose žemėse dar prieš 7000 metų.
Genetika atveria kelią į ateitį
Vilniaus universiteto Populiacijų genomikos laboratorijos mokslininkai pabrėžia, kad šie tyrimai turi ir praktinę reikšmę. Suprasdami, kaip mūsų genai lemia reakcijas į maistą, vaistus ar ligas, galėsime kurti individualizuotą mediciną ir net mitybos rekomendacijas pagal lietuvių genetinį tipą.
Tačiau galbūt svarbiausia žinia – kad mūsų DNR vis dar nešioja medžiotojų dvasią: gebėjimą prisitaikyti, išgyventi ir gyventi darniai su gamta.
Šaltiniai: Vilniaus universitetas, Medicinos fakulteto Populiacijų genomikos laboratorija; Nature Scientific Reports (2023), „Microevolutionary processes analysis in the Lithuanian genome“; interviu su doc. dr. Alina Urnikyte, VU MF.
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
