Lenkijoje vėl įsiliepsnojo aštrios diskusijos dėl medžioklės trofėjų importo. 2025 metų gruodžio 4 dieną parlamente pateiktas naujas įstatymo projektas, kuriuo siekiama uždrausti į Lenkiją įvežti visų CITES A priedo rūšių gyvūnų trofėjus, taip pat keturių B priedo rūšių trofėjus. Iniciatyvos autoriai šį žingsnį pristato kaip gamtos apsaugai palankų sprendimą, tačiau medžiotojų organizacijos ir sektoriaus ekspertai jį vertina kaip politiškai motyvuotą ir su realiais duomenimis bei mokslu menkai susijusią iniciatyvą. Šaltinis čia
Įstatymo projekto rengėjai teigia, kad trofėjų importas skatina nykstančių rūšių eksploatavimą ir didina paklausą trofėjinei medžioklei. Tačiau Lenkijos medžiotojai atkreipia dėmesį, jog tokia argumentacija ignoruoja faktus. Remiantis oficialiais CITES duomenimis, trofėjų importas į Lenkiją jau kelerius metus yra labai nedidelis ir pasižymi aiškia mažėjimo tendencija. Daugeliu atvejų kalbama apie kelias dešimtis ar net vienženklį trofėjų skaičių per metus, kuris sudaro tik menką dalį viso importo Europos Sąjungoje.
Portale Braci Łowieckiej paskelbtame straipsnyje pabrėžiama, kad trofėjų importas jau dabar yra griežtai kontroliuojamas tarptautiniu mastu. CITES sistema numato kvotas, individualius leidimus, mokslinius vertinimus ir nuolatinį populiacijų monitoringą. Kai kurioms rūšims Europos Sąjungoje taikomi net griežtesni reikalavimai nei pasauliniu lygiu. Medžiotojų teigimu, papildomas nacionalinis draudimas nieko nepagerintų, o tik dubliuotų jau veikiančius kontrolės mechanizmus.
Kritika taip pat nukreipta į tai, kad politinėse diskusijose duomenys naudojami selektyviai, išryškinant pavienius metus ar atskiras rūšis, tačiau nevertinant ilgalaikių tendencijų, populiacijų būklės ir reguliuojamos medžioklės poveikio vietos bendruomenėms Afrikoje ir kituose regionuose. Medžiotojai primena, jog daugelyje šalių reguliuojama medžioklė yra svarbus finansavimo šaltinis gamtos apsaugai ir kovai su brakonieriavimu.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad griežtai reguliuojama ir moksliškai prižiūrima nykstančių rūšių medžioklė daugeliu atvejų realiai prisidėjo prie šių rūšių būklės gerėjimo. Visame pasaulyje yra sukaupta pakankamai įrodymų, jog ribota trofėjinė medžioklė, vykdoma pagal aiškias kvotas ir griežtą kontrolę, tapo veiksminga gamtos apsaugos priemone. Tai patvirtina ir tokių rūšių kaip snieginis leopardas, markūras ar ibeksas pavyzdžiai. Šių gyvūnų atvejais trofėjų medžiotojų finansiniai įnašai sudarė sąlygas stiprinti apsaugos programas, finansuoti monitoringą, kovą su brakonieriavimu ir paskatino vietos bendruomenes matyti gyvus gyvūnus kaip vertę, o ne kaip grėsmę ar greito pelno šaltinį. Tokia sistema daugelyje regionų padėjo stabilizuoti ar net atkurti populiacijas. Todėl trofėjų importo draudimas iš esmės prieštarauja deklaruojamiems gamtos apsaugos tikslams, nes silpnina vieną iš realiai veikiančių ir moksliškai pagrįstų rūšių apsaugos mechanizmų.
Šiuo metu įstatymo projektas yra parlamentinio svarstymo stadijoje ir dėl jo vyksta viešosios konsultacijos. Medžiotojų organizacijos ragina sprendimų priėmėjus remtis mokslu, o ne emocijomis, ir negriauti sistemos, kuri jau dabar veikia ir užtikrina rūšių apsaugą tarptautiniu mastu.
Kaip padėti paukščiams, kurie beveik miršta iš išsekimo
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
