Šaltinis čia
Neseniai Bieszczadų regione, pietryčių Lenkijoje, įvyko dar vienas vilkų išpuolis. Miško darbininkas, vykdydamas kasdienius darbus netoli Smolniko kaimo, buvo netikėtai užkluptas ne vieno, o net keturių vilkų. Gelbėdamasis vyras turėjo įsikabaroti į medį, kur ilgai laukė pagalbos, o vienas iš plėšrūnų spėriai neskubėjo trauktis.
Trys vilkai, pamatę žmogų, pasitraukė į krūmus, tačiau ketvirtasis ėmė elgtis agresyviai – atšiepė dantis, pasišiaušė ir ėmė artintis. Suvokęs grėsmę, darbininkas įsiropštė į medį ir iš ten bandė išsikviesti pagalbą. Galiausiai jam pavyko susisiekti su kolega, kuris po ilgesnio laiko atvyko traktoriumi. Tik tada, kai traktorius privažiavo arčiau nei 200 metrų, vilkas galiausiai pasitraukė.
Tai jau ne pirmas toks atvejis Bieszczadų kalnuose. Komančos savivaldybėje, kur įvyko šis incidentas, šiemet užfiksuota jau 12 panašių įvykių. Apylinkių gyventojai praneša, kad vilkai vis dažniau artinasi prie namų. Net ir Ržešovo miesto rajone užfiksuota, kad vilkai papjovė šunį. Ekspertai perspėja – jei vilkų populiacija nebus kontroliuojama, išpuoliai prieš žmones tik dažnės.
Vilkų daugėja – kartu auga ir įtampa
Pagal Ržešovo statistikos biuro duomenis, vilkų populiacija Piekarpatėje išaugo nuo 400 individų 2013 m. iki 1300 – 2023 m. Tai sudaro net ketvirtadalį visos Lenkijos vilkų populiacijos. Ši tendencija kelia vis didesnį nerimą vietos bendruomenėms, ypač tose vietovėse, kur vilkai praranda baimę žmogui.
Lenkijoje vilkų populiacija per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai. 2013 m. šalyje buvo skaičiuojama apie 1 500–2 000 vilkų, o 2023 m. jų skaičius pasiekė maždaug 5 000 individų.
Šis augimas neapsiriboja vien skaičiumi – vilkai plečia savo buveines. Anksčiau daugiausia aptinkami rytinėje ir pietinėje Lenkijos dalyse, dabar jie vis dažniau pasirodo vakarų ir centrinėje šalies dalyse. Vilkų buvimas fiksuojamas netoli gyvenviečių, ūkių ir net miesto pakraščiuose.
Piekarpatės regione (Podkarpackie vaivadijoje) vilkų skaičius per dešimtmetį išaugo nuo 400 iki 1 300 individų, sudarydamas ketvirtadalį visos šalies vilkų populiacijos .
Šis populiacijos augimas kelia iššūkių vietos bendruomenėms ir ūkininkams, nes vilkai vis dažniau artėja prie žmonių gyvenamų vietovių ir ūkių. Tai skatina diskusijas apie būtinybę peržiūrėti vilkų apsaugos politiką ir ieškoti pusiausvyros tarp gamtos apsaugos ir žmonių saugumo. Šaltinis čia ir čia
Lenkijos valdžia eina prieš srovę – vilkas išlieka griežtai saugomas
Nors Europos Sąjunga 2024 m. gruodį priėmė sprendimą sumažinti vilkų apsaugos lygį, 2025 m. kovo 7 d. įsigaliojus Berno konvencijos pataisoms, Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija neseniai patvirtino, kad vilkas šalyje ir toliau išliks griežtai saugoma rūšis.
Šis žingsnis stebina – ypač turint omenyje, kad Lenkija pati balsavo už šias pataisas ES lygiu, tačiau atsisako jas įgyvendinti nacionaliniu mastu. Ministerija aiškina, kad šalyje jau egzistuoja „pakankamai lanksti“ sistema: galima gauti leidimus pavienių vilkų sumedžiojimui, gauti kompensacijas ir taikyti prevencines priemones. Vis dėlto ūkininkai ir medžiotojai pabrėžia, kad ši sistema iš esmės yra pernelyg biurokratinė ir neveiksminga. Skaitykite daugiau
Ideologija svarbiau už mokslą?
Daug lenkų nuogąstauja, kad šiuo metu gamtosaugos politika Lenkijoje formuojama ne moksliniais argumentais, o ideologiniais įsitikinimais. Premjeras Donaldas Tuskas ir jo aplinkosaugos komanda dažnai kaltinami bandymais riboti medžioklę, prisidengiant žaliomis iniciatyvomis.
Tokia pozicija aiškiai kontrastuoja su praktika kitose Europos šalyse – pavyzdžiui, Švedijoje ar Bulgarijoje, kur vilkų populiacijos yra mažesnės, tačiau įstatymai leidžia greitai reaguoti, jei gyventojams iškyla grėsmė. Tokia tvarka leidžia išlaikyti sveiką vilkų populiaciją, kartu užtikrinant žmonių saugumą.
Lenkijoje viskas gerai, todėl keisti nereikia?
Ministerija teisinasi, kad Lenkija jau turi „pakankamai lanksčią“ sistemą, kuri leidžia taikyti prevencines priemones, gauti kompensacijas ir netgi išduoti leidimus pavojingiems vilkams medžioti. Todėl, esą, nereikia keisti vilkų apsaugos statuso. Bet ar tai tikrai argumentas? Kodėl tada nesuteikti daugiau teisių vietos bendruomenėms, ūkininkams, medžiotojams?
Skeptiškai nusiteikę gamtininkai ir ūkininkai klausia – kiek dar ilgai vilkai bus saugomi absoliučiai, net kai populiacija auga, išpuolių prieš gyvulius daugėja, o žmonės jau bijo leisti vaikus vienus į mokyklą?
Susidaro įspūdis, kad ne moksliniai duomenys, o ideologiniai įsitikinimai šiuo metu formuoja Lenkijos aplinkos politiką. Tai kelia rimtų klausimų apie tolimesnę kryptį – ar medžioklė Lenkijoje išvis dar turės vietą gamtosaugos sistemoje?
Pavojinga iliuzija apie natūralią pusiausvyrą
Lenkijos pavyzdys verčia klausti – kiek ilgai bus palaikomas mitas, kad vilkas visada yra naudingas ir nepavojingas? Kai vaikai bijo eiti į mokyklą vieni, o gyvuliai vilkų draskomi net tvartuose, visuomenės pasitikėjimas „žaliąja politika“ pradeda byrėti.
Lenkijai teks apsispręsti – ar toliau ignoruoti regionų bendruomenes ir Europos kryptį, ar imtis atsakingų veiksmų ir prisitaikyti prie šiandienos realijų.
Vilkai, švino draudimas ir šunų gerovė. Interviu su naujuoju FACE prezidentu Laurensu Hoedemakeriu
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
