Šaltinis: National Geographic
Nors Europos Sąjunga dar 2024 m. gruodį priėmė sprendimą susilpninti vilkų apsaugos lygį, įgyvendindama pakeitimus Berno konvencijoje, Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija ką tik patvirtino, kad vilkas Lenkijoje ir toliau liks griežtai saugoma rūšis.
Vilkas griežtai saugomas – nepaisant ES linijos
Šis žingsnis aiškiai parodo, kad Lenkija eina priešinga kryptimi nei likusi Europa, kurioje nuo 2025 m. kovo 7 d. įsigaliojo pakeitimas, leidžiantis lankstesnį vilkų populiacijos reguliavimą. Tuo tarpu Lenkijoje bet koks net ir pavienių vilkų sumedžiojimas reikalauja specialaus Generalinės gamtos apsaugos direkcijos leidimo – sistema, kuri, pasak valdžios, yra „pakankamai lanksti“. Tačiau tai, kad Lenkija balsavo už pakeitimus ES lygiu, bet jų nesiima įgyvendinti savo šalyje, skamba mažų mažiausiai veidmainiškai.
Kodėl Lenkija atsisako naudotis ES suteikta laisve?
Užuot suderinusi nacionalinę politiką su ES sprendimais, Lenkija pasirenka priešingą kelią – ir vis daugiau balsų teigia, kad tai susiję ne su mokslo ar gamtosaugos argumentais, o su premjero Donaldo Tusko politine darbotvarke. Žinoma, Tuskas ir jo aplinkosaugos komanda garsėja „žaliais“ įsitikinimais, tačiau kritikai įžvelgia pavojingą tendenciją – tai galimai nuoseklus bandymas apriboti ir galiausiai panaikinti medžioklę Lenkijoje apskritai, prisidengiant gamtosauga.
Tai itin keista, turint omenyje, kad medžioklė daugelyje Europos šalių yra neatsiejama gamtos apsaugos dalis – nuo invazinių rūšių kontrolės iki žemės ūkio ir miškų apsaugos. Tačiau naujoji Lenkijos valdžia, panašu, ignoruoja tiek ES politiką, tiek savo pačios ekspertus: prieš balsavimą dėl Berno konvencijos pakeitimų Valstybinė gamtos apsaugos taryba rekomendavo balsuoti prieš, tačiau ministerija šį įspėjimą paprasčiausiai ignoravo.
„Pas mus viskas gerai, todėl keisti nereikia“?
Ministerija teisinasi, kad Lenkija jau turi „pakankamai lanksčią“ sistemą, kuri leidžia taikyti prevencines priemones, gauti kompensacijas ir netgi išduoti leidimus pavojingiems vilkams medžioti. Todėl, esą, nereikia keisti vilkų apsaugos statuso. Bet ar tai tikrai argumentas? Kodėl tada nesuteikti daugiau teisių vietos bendruomenėms, ūkininkams, medžiotojams?
Skeptiškai nusiteikę gamtininkai ir ūkininkai klausia – kiek dar ilgai vilkai bus saugomi absoliučiai, net kai populiacija auga, išpuolių prieš gyvulius daugėja, o žmonės jau bijo leisti vaikus vienus į mokyklą?
Susidaro įspūdis, kad ne moksliniai duomenys, o ideologiniai įsitikinimai šiuo metu formuoja Lenkijos aplinkos politiką. Tai kelia rimtų klausimų apie tolimesnę kryptį – ar medžioklė Lenkijoje išvis dar turės vietą gamtosaugos sistemoje?
Įsigalios nauji taisyklių pakeitimai! Kada, ką ir kaip bus galima medžioti prie masalo?
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
