Šaltinis: Gamtos apsaugos agentūra
Siekdama išspręsti daugelį metų besitęsiantį žvejų nepasitenkinimą dėl pilkųjų ruonių Halichoerus grypus keliamų trikdžių priekrantės žvejybai, Latvijos Gamtos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) šiemet pirmą kartą 19 juridinių asmenų išduoda leidimus mirtinai atbaidyti pilkuosius ruonius. Leidimai išduodami laikantis tam tikrų saugumo ir rūšių apsaugos sąlygų. Tik tam tikri juridiniai asmenys, turintys leidimus, nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. medžiokliniais ginklais galės atbaidyti pilkuosius ruonius nuo žvejybos įrankių ir iš viso paimti iki 60 pilkųjų ruonių.
Dėmesio! Pajūryje susidūrę su ruoniu laikykitės saugaus atstumo!
„Leidimų išdavimo tikslas – ne sumažinti ruonių skaičių Baltijos jūroje ir Latvijos pakrančių vandenyse, bet suteikti žvejams dar vieną alternatyvų būdą, kaip sumažinti ruonių daromą žalą pakrančių žvejybai ir sumažinti konfliktines situacijas“, – sakė Tarnybos Gamtos apsaugos departamento direktorė Gita Strodė.
Baltijos jūroje gyvena apie 60 000 pilkųjų ruonių, kurie, žvejų teigimu, nuolat ėda žvejų laimikį, pagautą gaudyklėse, tinkluose ir ašarojančiuose žvejybos įrankiuose. „Žvejų ir ruonių „konfliktas“ yra labai didelis. Tikimasi, kad pilkųjų ruonių atbaidymas nuo žvejybos įrankių naudojant medžioklinius ginklus bus išeitis, padėsianti sulaikyti ruonius nuo žvejų laimikio, kad žvejai galėtų tęsti savo tradicinę prekybą“, – viliasi Žemės ūkio ministerija.
Į tinklą įkliuvusio ruonio liekanos paplūdimyje
Labai dažnai ruoniai Baltijos jūroje įsipainioja į žvejų tinklus. Pagrindinė priežastis – 80 procentų žuvies išteklių Baltijos jūroje jau yra išgaudyta, todėl ruoniai badauja ir atakuoja žvejų tinklus dėl maisto. Skaitykite toliau
_______________________________
Pilkieji ruoniai yra saugoma, nemedžiojama rūšis. Siekiant išspręsti konfliktą, Latvijoje įgyvendinta keletas projektų, kuriais siekiama kitose šalyse taikomus ruonių atbaidymo nuo žvejybos įrankių metodus pritaikyti mūsų sąlygoms. Kartu pastaraisiais metais žvejai oficialiai pranešė apie ruonių daromą žalą. Remdamasi gautais duomenimis, Kaimo rėmimo tarnyba 2020-2022 m. žvejams už pilkųjų ruonių padarytą žalą jau išmokėjo daugiau kaip 557 000 EUR kompensacijų.
„Kadangi pilkųjų ruonių populiacija Baltijos jūroje vis didėja, daugėja ir žvejų bei ruonių konfliktų. Leidimus gavę žvejai turės teikti ataskaitas ir duomenis apie šio atgrasymo būdo vykdymo eigą, kad po šių metų žvejų ataskaitų 2025 m. pradžioje, bendradarbiaujant su mokslininkais, būtų galima nuodugniai įvertinti mirtino atgrasymo būdo Latvijoje naudingumą ir veiksmingumą“, – aiškina G. Strodė.
Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija 2021 m. patvirtino rūšių grupės „Ruoniai“ apsaugos planą. Jame kaip geriausias sprendimas atbaidyti ruonius įvardijamas įvairių metodų derinys, įskaitant galimą pilkųjų ruonių gaudymą netoli žvejybos įrankių, nustatant bendrą maksimalų per metus gaudomų gyvūnų skaičių, kuris, panašiai kaip ir kitose kaimyninėse šalyse, sudarytų ne daugiau kaip 1 proc. numatomos pilkųjų ruonių populiacijos Latvijos vandenyse.
1 % esamos Latvijos populiacijos, arba 60 individų, išgaudymas jokiu būdu nekelia grėsmės pilkųjų ruonių populiacijai Baltijos jūroje. Be to, mirtinų atgrasymo priemonių tikslas – pabandyti pakeisti ruonių elgesį, kad jie suprastų, jog maitinimasis šalia žvejybos įrankių yra pavojingas, ir perduoti šią informaciją ruonių jaunikliams. Nustatyta, kad kai kurie populiacijos individai išmoko valgyti žuvis iš žvejybos įrankių, o ne jas gaudyti. Teoriškai, jei pavyktų sugauti šiuos kelis individus, būtų nutraukta žvejybos įrankių valgymo tradicija, ji nebūtų perduodama ateities kartoms, o ruoniai vėl išmoktų patys gaudyti maistą natūralioje aplinkoje.“
Kad būtų išvengta didelės žalos žuvininkystei, tik 19 konkrečių žvejybos bendrovių, kurios vykdo komercinę žvejybą pakrančių vandenyse pagal žuvininkystės teisės aktus, gali mirtinai išsklaidyti pilkųjų ruonių individus. Atgrasymo laikotarpiu turi būti laikomasi medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įskaitant draudimą naudoti švininius šaudmenis ir pilkųjų ruonių individų pašalinimą iš jūros. Ruonių negalima naudoti komerciniais tikslais, jie gali būti atiduoti šalinti arba naudoti asmeniniais tikslais. Leidimų turėtojai privalo susisiekti su valdymo institucija, kai ketinama paleisti mirtinai pavojingą ruonį, tiek prieš paleidimą, tiek po jo. Už išduoto leidimo sąlygų pažeidimą gresia bauda iki 10 000 EUR.
Valdymo institucijos leidimas reikalingas tik mirtiniems atbaidymo metodams. Vizualiniai ir akustiniai atgrasymo metodai ir priemonės, įskaitant tuos, kurie skleidžia garsą, panašų į medžioklinių ginklų naudojimą, jei tokių priemonių naudojimas neprieštarauja medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ar kitoms teisinėms nuostatoms, gali būti naudojami be išankstinio patvirtinimo ir leidimo.
Prieš išduodama leidimą sumedžioti nemedžiojamų rūšių individus, valdymo institucija išnagrinėjo planuojamos veiklos teisėtumą ir mokslinį pagrįstumą, pasikonsultavo su Žemės ūkio ministerija, Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos moksliniu institutu „BIOR“, Valstybine miškų tarnyba ir pakrančių žvejais.
Susiję straipsniai
Baltijos jūroje gyvena trys ruonių rūšys – dėmėtasis ruonis, smailiakaklis ruonis ir pilkasis ruonis. Pilkojo ruonio, didžiausio iš trijų Baltijos jūros ruonių rūšių, svoris suaugusiam žmogui gali siekti 150-300 kg, jo didelės šnervės išdėstytos viena nuo kitos W raidės forma. Gauruotasis ruonis Pusa hispida nuo pilkojo ruonio skiriasi trumpesniu snukiu, mažesniu dydžiu ir arti viena kitos esančiomis šnervėmis. Dėmėtasis ruonis Pusa vitulina Latvijos pakrantėje buvo pastebėtas tik keletą kartų. Jo šnervės išdėstytos V formos.
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
