Dar prieš kokius aštuonerius ar devynerius metus vilkų medžioklė Lietuvoje buvo labai ribota dėl mokslinių tyrimų stokos, o valdžia teisinosi, neva vilkų medžioti neleidžia Europos Sąjunga. Tačiau, laimei, Lietuvoje požiūris į vilką kaip į medžiojamąjį gyvūną pasikeitė ir šiuo metu galioja gana efektyvus vilkų valdymo planas.
Kalbant apie vilkų medžioklės būtinybę ar, priešingai, jos draudimą, dažnai išsakoma mintis, kad vilkų populiacijos augimas užtikrins ir kanopinių žvėrių mažėjimą, girdi, gamta pati viską sureguliuos. Todėl egzistuoja gana pagrįsta nuomonė, kad vilkams leidus laisvai veistis bus mažiau žalos žemės ūkiui ir miškininkystei, nes vilkai suės daugiau laukinių kanopinių žvėrių ir dar ribos afrikinio kiaulių maro plitimą. Yra tyrimų, kurie tai patvirtina, bet ne viskas vien juoda ir balta.
Vilkų populiacijos augimas automatiškai neišspręs visų problemų, priešingai – gali kilti papildomų konfliktų, konkrečiai – tikėtina, daugės papjautų ir suėstų žemės ūkio gyvulių. Šiame kontekste ūkininkai reikalauja mažinti vilkų skaičių ir susidaro užburtas ratas. Teoriškai: siekiant sumažinti kanopinių gyvūnų padarytų nuostolių apimtis reikėtų daugiau vilkų, bet daugiau vilkų taip pat reiškia potencialiai daugiau išpuolių prieš gyvulius. Žiūrėk kaip nori, gerai nebus niekada. Todėl plačiai diskutuojama apie tikrąją mirtinos kontrolės (skaityk – medžioklės) svarbą tiek mažinant nuostolius, tiek saugant žemės ūkio gyvūnus.
Yra įvairių tyrimų šia tema, pavyzdžiui, pernai atliktas Oksanos Grentės (Prancūzija) tyrimas apie mirtinos vilkų kontrolės įtaką gyvuliams padarytos žalos dydžiui pateikia gana įdomių išvadų. Tyrime, kuris buvo atliktas Prancūzijoje, pirmiausia buvo analizuojami administraciniai duomenys – pranešimai apie vilkų išpuolius, lyginama situacija prieš ir po vilkų sumedžiojimo fakto. Paaiškėjo, kad vilkų medžioklės padariniai buvo įvairūs ir priklausė nuo konteksto, kuriame ji buvo atliekama. Siekiant pašalinti medžioklės analizės trūkumus, buvo sukurtas teorinis modelis, kuriame vilkų plėšrūnų elgesys buvo simuliuojamas pagal įvairias prielaidas, siekiant gerinti mūsų supratimą apie vilkų, gyvulių bandų ir medžioklės sąveiką. Simuliacijos rodo, kad mirtina vilkų kontrolė sumažino išpuolių skaičių tokiomis sąlygomis, kai gyvulių bandos yra tinkamai apsaugotos ir mažiau pažeidžiamos vilkų išpuolių. Tai visiškai suprantama, nes vilkas renkasi lengviau prieinamą maistą. Jei ten pat yra neapsaugotų avių, karvių, žirgų be potencialaus pavojaus žūti, vilkas juos užpuls net tada, jei šalia yra didžiulė laukinių gyvūnų populiacija. Todėl pagrindinė tyrimo išvada buvo ta, kad medžioklės poreikį reikia vertinti pagal vietos situaciją.
Medžiotojai vis dažniau kalba apie tai, kad vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų skaičiaus augimas ne mažina žemės ūkio pasėliams daromų nuostolių apimtis, o visiškai priešingai – didina. Kaip taip, kas nors galėtų paklausti, nes iš principo tai neskamba logiškai. Kadangi akademinėje aplinkoje į medžiotojų stebėjimus ir išvadas dažniausiai nežiūrima rimtai, šiek tiek patyrinėjome, kokios informacijos yra literatūroje.
Keletas tyrimų rodo, kad plėšrūnų buvimas keičia kanopinių elgseną. Pavyzdžiui, Prancūzijos nacionalinės medžiotojų federacijos atliktame tyrime pastebėta, kad vilkų poveikis elnių populiacijai ir jų elgesiui gali didinti nuostolių žemės ūkio žemėse riziką, nes nuo vilkų bėgantys elniai laukus neretai naudoja kaip priedangą, o tai didina žalos žemės ūkio kultūroms riziką. Neseniai atlikti tyrimai Prancūzijoje rodo, kad vilkų buvimas gali daryti papildomų nuostolių žemės ūkio kultūroms, nes elnių ir kitų žolėdžių elgesys keičiasi jiems stengiantis išvengti plėšrūnų. Dėl to šie gyvūnai labiau telkiasi žemės ūkio paskirties vietovėse, kur jie ieško saugumo, o tai gali baigtis didesne žala augalams ir derliui. Tas pats gali būti taikoma ir miškininkystei padarytiems nuostoliams.
Įdomu ir tai, kad Prancūzijos nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas (INSEE) siūlo informaciją apie tyrimus, rodančius koreliaciją tarp lėtinio streso ir elninių energijos sąnaudų. Tyrimas parodė, kad lėtinis stresas, kurį sukelia vilkų buvimas, didina elnių energijos sąnaudas. Taip yra todėl, kad elniai eikvoja daugiau laiko ir išteklių vengdami plėšrūnų, o tai sumažina jų galimybes efektyviai maitintis. Šis reiškinys susijęs su didesniu fiziologiniu ir biologiniu stresu, kurį organizmas patiria prisitaikydamas prie išorinių ir vidinių pokyčių, kad išlaikytų homeostazę. Tai gali sukelti fiziologinį disbalansą ir didinti nuostolius žemės ūkio teritorijose, kur elniai ieško maisto. Tyrimai rodo, kad vilkų buvimas sukelia elnių elgesio pokyčių, jie tampa atsargesni ir daugiau dėmesio skiria paieškai tokio maisto, kuris užtikrina greitą energiją. Tai gali baigtis didesniais nuostoliais žemės ūkio kultūroms, nes elniai renkasi lengvai prieinamus išteklius, pavyzdžiui, žemės ūkio augalus, kad greičiau patenkintų savo mitybos poreikius.
Šiuose ir kituose tyrimuose pabrėžiamas subalansuoto ekosistemų valdymo poreikis, kai atsižvelgiama tiek į plėšrūnų, tiek žolėdžių vaidmenį bei jų poveikį žemės ūkiui ir biologinei įvairovei. Paprasčiau tariant, nėra vienos visoms situacijoms tinkamos formulės. Norint padaryti kokias nors išvadas, reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių ir aplinkybių. Šių dienų sąlygomis neįmanoma leisti gamtai viskuo pasirūpinti, nes tada bus papildomų išpuolių ir prieš gyvulius, jeigu jiems nebus užtikrinta pakankama apsauga. O didelis plėšrūnų skaičius gali pridaryti papildomų nuostolių žemės ūkiui ir miškininkystei. Vis dėlto pagrindinė išvada galėtų būti ta, kad medžiotojų ir ūkininkų pastebėjimai net labai dažnai būna pagrįsti, tačiau moksliškai dar nepatvirtinti. Dėl šios priežasties kvaila juos ignoruoti, nes bendradarbiaujant būtų galima susidaryti daug išsamesnį vaizdą apie tai, kas iš tikrųjų vyksta gamtoje.
Pagrindinės įvairių tyrimų išvados
Vilkų buvimas
Vilkai veikia elnių populiacijos dinamiką versdami elnius keisti savo maitinimosi įpročius ir migravimo maršrutus, o tai gali baigtis didesniais nuostoliais žemės ūkio teritorijose.
Ekologinės ir ekonominės pasekmės
Nors vilkai padeda kontroliuoti elnių populiaciją, jų buvimas gali sukelti ir papildomų problemų, pavyzdžiui, elniai, telkdamiesi saugesnėse teritorijose, gali pasirinkti vietas, kur padarys žemės ūkiui daugiau žalos.
Tyrimo rezultatai
Tyrimas atskleidė, kad vilkų buvimas gali sukelti sudėtingų ekologinių ir ekonominių iššūkių, nes, nors vilkai ir mažina elnių skaičių, jie taip pat sukuria sąlygas, kai elniai gali daryti daugiau nuostolių ieškodami saugumo nuo plėšrūnų.
Naktis vilkų teritorijoje su vilkų viliotoju Ričardu Černiausku. Video blogas #1
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
