Rokiškyje praėjusį savaitgalį netrūko medžiotojų šurmulio – buvo vertinami per 2024–2025 m. sezoną sumedžiotų gyvūnų trofėjai. Tarp įspūdingiausių eksponatų – auksinis taurusis elnias, kurį sumedžiojo vietos klebonas Aivaras Kecorius. Jis – ne tik ilgametis medžiotojas, bet ir puikiai išmano trofėjų vertinimo subtilybes.
Per 11 metų trukusią medžioklės patirtį tai – pirmas kartas, kai jo trofėjus pasiekia aukso medalio lygį. „Man svarbiausia – ne medaliai, o pats procesas: būti gamtoje, stebėti gyvūnus, priimti atsakingus sprendimus. Trofėjus – tai tik simbolinis įvertinimas“, – sako kunigas.
Šis elnias išsiskyrė įspūdinga ragų forma ir parametrais, kurie net ekspertams nekėlė abejonių – medalis garantuotas. Jo sumedžiotą elnią dabar galima laikyti vienu geriausių sezono trofėjų Lietuvoje.
Trofėjų paroda, kurioje bus pristatytas ir kunigo A. Kecoriaus „auksinis“ elnias, bus atidaryta jau liepą Raudonės pilyje. Ji veiks visą vasarą ir rudens pradžią, o baigsis simboliškai – per Šv. Huberto dienos šventę rudenį, kai toje pačioje istorinėje vietoje vyks ir Europos elnių kvieslių čempionatas, subursiantis geriausius šios srities meistrus iš 13 šalių.
A. Kecorius pabrėžia, kad medžioklė jam – atsakomybės ir pagarbos gamtai mokykla, ir šią vertybę jis taiko tiek miške, tiek bažnyčioje. Pasak jo, kunigo pašaukimas visiškai nesikerta su pomėgiu medžioti.
„Iš mano sumedžiotų virš 80-ies stirninų, tik mažas procentas buvo vertinami. Kiti visi yra atrankiniai. Man šio hobio esmė nėra turėti medalių. Čia esmė yra laikas gamtoje, stebėjimas žvėrių ir mokymasis, kaip atpažinti medžioti tinkamą žvėrį, kaip nuspręsti ar jau tikrai laikas ir tik tada paleisti šūvį. O paskui – ir tinkamai jį pagerbti. Aš manau, kad čia nėra nieko blogo, juk kiekvienas žmogus turi teisę kažkuo užsiimti, kiekvienas pasirenka savo kelią, mes pasirinkom tokį. Svarbiausia yra atsakingas požiūris ir kultūra, kurią tu skleidi“, – kalbėjo A. Kecorius.
Beje, jis – ne vienintelis dvasiškis Lietuvoje, turintis medžiotojo bilietą. „Tokių kolegų yra. Nežinau tikslaus skaičiaus, bet tikrai nesu vienintelis“, – šypsosi klebonas.
Plačiau skaitykite TV3 portale
Juodupės klebonas Aivaras Kecorius
Tai žmogus, kurio pašaukimas apima dvi at pirmo žvilgsnio skirtingas sritis, tačiau jo gyvenimo vingiuose jos dera natūraliai: altorius ir miškas. Gimęs 1981 m. gruodį, klebonu įšventintas 2007 m., o nuo 2017 m. jis vadovauja Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos parapijai (dar aptarnauja Onuškio ir Lukštų kunigystes).
Klebonas prisipažįsta, kad parapijos maldos nėra vienintelis ryšys su tautos širdimi – gamta ir čia sulaukia jo atjautos. Miške jis atranda tylą, meditaciją ir pagarbą, kurią nešasi į pamokslus – kai vyksta Šv. Huberto dienos aukos ar ritualai, jis pašvenčia medžiotojų atributus – šautuvus, vėliavas, tarsi perduoda mintį, jog šis ryšys su gamta – sakrališkas .
Jo tarnystė nebūna vienintelė Vienoje vietoje. Nuo 2023 metų liepos Aivaras papildomai aptarnauja Čedasų parapiją (greta Juodupės, Onuškio ir Lukštų), su šypsena pripažįsta, kad tenka derinti grafiką – kelionės mišinės, pašventinimai, susitikimai – bet darbas su bendruomene jam yra džiaugsmas .
Juodupėje, ypač per šventinius laikotarpius tai adventą, gavėnią, Kalėdas, kada kunigas kviečia žmones ne tik į bažnyčią, bet ir į susitikimus kalėdiškam susikaupimui, mokydamas atrasti tikrąją prasmę, ne tik ritualą .
Kaip medžiotojas, jis myli parciališkai, apgalvotai, panašiai kaip Pareigą tarnystei taip pat su pagarbą gamtai. Šis balansas tarp dvasingumo ir intymumo su gamta (tiesa, tai medžiotojo pareiga) rodo, kad kunigo pašaukimas yra natūralus tęsinys jo sąmoningumo, atsakomybės ir meilės viskam, ką jam brangu.
8 lokiai vienoje vietoje, bebras prieš vilkų gaują ir miško mūšiai. Miško naujienos #6
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
