Etika (sen. gr. ἠθικός – susijęs su žmogaus būdu) yra filosofijos šaka, kalbanti apie gerą, deramą ar teisingą elgesį, kartais dar vadinama moralės filosofija; pagrindinės etikos sąvokos yra „gėris“, „blogis“, „dorovė“, „valia“, „atsakomybė“. Etikos sąvoka vartojama ir kalbant apie kokios nors profesinės srities moralės normų sistemą.
Mūsų šalyje veikia kelios medžiotojų organizacijos. Savaime nėra blogai, kad medžiotojai turi pasirinkimą, prie kurios draugijos prisijungti, tačiau viena stipri organizacija su aiškiais tikslais ir stipria motyvacija galėtų padaryti Lietuvos medžiotojų naudai daug daugiau. Naudingas būtų ir etikos kodeksas, kuris pakeltų medžioklės kultūrą ir pagerintų medžiotojo įvaizdį, jį būtų galima pateikti medžiotojų kursuose, taip formuojant jaunosios kartos supratimą, kas yra pagarba gamtai ir gyvūnams.
Vis dėlto Lietuvoje nėra vieno medžiotojų etikos kodekso. Yra tam tikri įstatymų punktai, atspindintys etikos taisyklių esmę, tačiau konkrečios medžiotojų elgesio ir požiūrio normų santraukos neturime. O galbūt to visai nereikia?
Skirtingi klubai yra parengę vidaus taisykles arba etikos kodeksus, tačiau nėra vieno modelio, kuriuo būtų galima vadovautis.
Galbūt praeityje jo ir nebuvo, tačiau turime visas galimybes inicijuoti tokio dokumento, pagrįsto šiuolaikine medžioklės praktika ir realijomis bei apimančio medžioklės kultūrinį paveldą, kūrimą ir priėmimą.
Štai įdomus pavyzdys, kokių etikos normų medžiotojai laikėsi prieš 90 metų.
Medžioklės etikos kodeksas 1935 m
Šaltinis: MIŠKININKO KALENDORIUS
1. Medžioklės įstatymo nustatytų terminų griežtai laikytis. Galima juos sutrumpinti, bet niekada neilginti.
2. Leidimą medžioti ir laikyti šautuvui visada turėti medžioklių metu.
3. Neperžengti svetimos žemės ribų.
4. Nešauti į bėgantį prie kaimyno žvėrį.
5. Kaimyno sužeistą žvėrį pribaigti, bet sau jo neimti.
6. Nešauti toli, nes tuomet tik sužeidžiama arba kitiems nubaidomi žvėrys.
7. Dviese nušovus žvėrį ir abejojant, kuriam jis priklauso, būti nuolaidžiam. Medžiotojo garbė neleidžia ginčytis.
8. Nešaudyti kurapkų ant sniego privažiuojant.
9. Nešauti į kiškį guolyje.
10. Sužeistą žvėrį pribaigti greitai, kad šis nesikankintų.
11. Šautuvą laikyti švarų, saugoti nuo drėgmės, po kiekvienos medžioklės nedelsiant išvalyti ir ištepti. Kartais su gera alyva ištepti visą mechanizmą. Tokiu būdu šautuvas ilgai ir ištikimai tarnaus.
12. Ginklo niekam neskolinti, neišvengiamu atveju skolinti tik tam, kas jį gerai prižiūrės.
13. Atsargiai elgtis su šautuvu, kad neatsitiktų nelaimė. Net ir neužtaisyto ginklo nelaikyti ir nenešioti atsukto į žmones.
14. Prieš lipant į ratus ar roges, visuomet šautuvą patikrinti dar kartą, ar šis neužtaisytas.
15. Prieš įdedant šovinius, patikrinti vamzdžius, ar juose niekas neįkritę, ar nėra sniego.
16. Šunį mylėti, bet daug jo nelepinti.
17. Važiuojant į tolimesnę medžioklę, šunį pasiimti į vežimą. Bėgdamas šuo be reikalo pavargsta ir dulkės gadina jo uoslę.
18. Supykus nemušti ir nespardyti šuns.
19. Neskolinti šuns net ir geriausiam medžiotojui.
20. Neleisti šuniui lakstyti po laukus be priežiūros ir vykstant į medžioklę laikyti jį šalia.
21. Medžiojant su varovais, šautuvą užtaisyti tik atsistojus savo vietoje, o pasibaigus varymui šovinius tuoj išimti.
22. Nesigrupuoti pokalbiams prieš varymo pradžią.
23. Stovėti ramiai ir tyliai, kitaip atbaidysime žvėris.
24. Nesitraukti iš vietos iki varymo baigimo signalo.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
