Nyderlandų geležinkelių infrastruktūros operatorius ProRail susiduria su rimta barsukų daroma žala, kuri kelia grėsmę geležinkelio eismo tęstinumui ir keleivių saugai. Šaltinis Nltimes.ni
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad problema nėra pavienė. ProRail jau anksčiau pripažino, jog per dvejus metus barsukų aktyvumo požymiai buvo nustatyti maždaug penkiuose šimtuose vietų palei geležinkelio linijas, o kai kuriais atvejais urvų sistemos realiai kėlė grėsmę sankasų stabilumui.
Įmonė planuoja pradėti kryptingą darbą, šalinant barsukų urvus geležinkelio aplinkoje. Tikimasi, kad tai leis sumažinti staigių remonto darbų poreikį ir ilgalaikius traukinių eismo sutrikimus.
Kodėl barsukai renkasi geležinkelio sankasas
Barsukas Meles meles Nyderlanduose yra saugoma rūšis. Po griežtesnių apsaugos priemonių, taikytų XX amžiaus pabaigoje, jo populiacija atsikūrė. Skirtingų organizacijų vertinimu, šiuo metu šalyje gyvena apie septynis tūkstančius barsukų. Palyginimui, Lietuvoje barsukų skaičius siekia apie 23 tūkstančius. Didėjant populiacijai, vis dažniau kyla konfliktų su žmogaus ūkinėmis veiklomis, įskaitant žemės ūkį ir infrastruktūros objektus.
Geležinkelio sankasos barsukams yra ypač patrauklios. Tai pakeltos, sausos ir gerai drenuotos vietos su tinkamu gruntu urvams kasti. Daugelyje atkarpų sankasų šlaituose žmonių lankymasis yra mažesnis nei aplinkinėse teritorijose. Būtent po bėgiais iškasti urvai kelia didžiausią pavojų, nes gali sukelti grunto sėdimą ir bėgių deformaciją, o tai tiesiogiai veikia eismo saugą.
Kiek iš tikrųjų siekia barsukų urvų tinklų mastas
Vertinant barsukų urvus kaip infrastruktūrai reikšmingą veiksnį, svarbus ne tik jų skaičius, bet ir bendras požeminių tunelių ilgis. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vidutinio dydžio, ne vienerius metus ar net dešimtmečius naudojamo barsukų urvo bendras koridorių ilgis dažniausiai siekia kelias dešimtis metrų. Taikant atsargų ir realistišką vidurkį – apie 70–80 metrų vienai urvų sistemai – galima įvertinti bendrą mastą.
Jeigu palei geležinkelio linijas nustatyta apie 500 vietų, kuriose yra aktyvūs ar istoriškai naudoti barsukų urvai, bendras požeminių tunelių ilgis gali sudaryti maždaug 35–40 kilometrų. Tai reiškia dešimtis kilometrų tuštumų po sankasomis, kurios ilgainiui gali mažinti grunto laikomąją gebą, skatinti sėdimą ir kelti tiesioginę grėsmę bėgių stabilumui. Būtent šis mastas paaiškina, kodėl barsukų urvai geležinkelių aplinkoje nebelaikomi pavieniais atvejais, o vertinami kaip sisteminis infrastruktūros saugos iššūkis.
Ką tiria ir kaip keičiasi požiūris
ProRail pabrėžia, kad šiuo metu pagrindinis tikslas yra geriau suprasti barsukų elgseną ir jų naudojamas teritorijas geležinkelio aplinkoje. Sprendimai grindžiami dažnesnėmis ir detalesnėmis patikromis, ankstesnių klaidų analize ir naujų technologijų taikymu.
Vienas iš tokių sprendimų yra vadinamasis robotinis kurmis, leidžiantis ištirti urvų tinklų struktūrą ir tiksliau nustatyti, kur po sankasa formuojasi pavojingos tuštumos. Tai suteikia galimybę laiku įvertinti riziką ir išvengti avarinių situacijų.
Esminių pokyčių įvyko ir organizaciniame lygmenyje. Jei anksčiau dažnai tekdavo veikti skubiai ir dideliu mastu, stabdant traukinių eismą ir vykdant neatidėliotinus remonto darbus, dabar dėmesys telkiamas į prevencines ir tikslines priemones kasdienėje priežiūroje, kiekvieną atvejį vertinant individualiai.
Saugoma rūšis ir sudėtingi sprendimai
Kadangi barsukai Nyderlanduose yra saugomi, bet kokia intervencija jų gyvenamose vietose reikalauja suderinimų ir leidimų. ProRail bendradarbiauja su ekologais, valstybės institucijomis ir gamtosaugos organizacijomis. Kai kuriais atvejais rengiami specialūs sprendimai, pavyzdžiui, barsukų perkėlimas arba urvų užpylimas ir teritorijos pritaikymas taip, kad ji taptų mažiau patraukli kasimui.
Didelio visuomenės dėmesio sulaukė atvejis viename geležinkelio ruože, kur dėl barsukų urvų traukinių eismas buvo sustabdytas ilgesniam laikui. Šis pavyzdys aiškiai parodė, kaip sudėtinga suderinti eismo saugą, gamtos apsaugos reikalavimus ir visuomenės lūkesčius.
Kas planuojama ateityje
ProRail atvirai pripažįsta, kad visiškai pašalinti barsukų keliamų problemų neįmanoma. Barsukai yra natūrali ekosistemos dalis, o geležinkelio infrastruktūra daugelyje vietų kerta arba sutampa su jų gyvenamosiomis teritorijomis. Todėl tikslas nėra rizikos panaikinimas, o jos ankstyvas nustatymas, tikslesnis įvertinimas ir savalaikės priemonės.
Nyderlandų žiniasklaida praneša, kad ateityje planuojama dar labiau plėtoti monitoringą, taikyti technologinius sprendimus ir formuoti infrastruktūrą taip, kad ji būtų saugi eismui, bet kartu kuo mažiau konfliktuotų su laukinės gyvūnijos buvimu.
Šunų gelbėjimo operacija. Varyminės medžioklės metu visas kolektyvas metėsi į pagalbą
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
