Portalas jau rašė apie liūdną ateitį, kuri laukia šio žemės ūkio veiklos sektoriaus.
Ar šis draudimas ir jo sukeltos problemos tikrai niekam neverčia galvoti, kad kažkas negerai, kad reikia kažką daryti?
Jau dabar kaimyninių šalių didelių ir mažų fazanų ūkių savininkai uždirba šio draudimo sąskaita, ir tai ne keli šimtai eurų. Nuo tada, kai paaiškėjo, kokios bus šios pataisos, fazanai į Lietuvą įvežami iš Lenkijos ir Latvijos.
Paklausa praėjusį sezoną buvo labai didelė, nes vietiniai augintojai anksčiau buvo sumažinę auginimo apimtis. Todėl šiemet Lietuvoje ši medžioklės rūšis visiškai išnyks. Tai nieko, o ką jau kalbėti apie paukščių šunų šeimininkus, kuriems ši medžioklė buvo vienas iš nedaugelio būdų medžioti su savo šunimi…
Šią problemą savo straipsnyje akcentavo ir portalas valstetis.lt.
Fazanų augintojai: nei pakarti, nei paleisti
Portalas valstetis.lt jau reše apie Patyręs fazanų (Phasianus colchicus) augintojas Aidas Vilius iš Daugų seniūnijos (Alytaus r.) susirūpinęs dar viena kaime draudžiama veikla – beliko keletas mėnesių, kai gali auginti fazanus medžioklei. Kaip toliau planuoti savo ūkio veiklą – nelabai žino, nes beveik neturi alternatyvos. Be įsirengtos pusės hektaro dydžio fazanų auginimo fermos, save nuo jaunų dienų medžiotoju pristatantis vyras dar yra gaminęs pašarus žuvims. Šeima turi įsigijusi žemės, kurioje galėtų užauginti bulvių, sėti javus, bet abejoja, kad iš tokių kiekių išgyventų, be to, reikėtų susipirkti reikalingą techniką, padargus. Į Užimtumo tarnybą kreiptis irgi nemato perspektyvos.
Pavasario laukia be entuziazmo
Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, kuriose ne tik reikšmingai pasikeitė minimalūs reikalavimai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje, bet ir uždrausta į laisvę paleisti nelaisvėje augintus svetimžemius gyvūnus, iki šiol Lietuvoje auginamus gana plačiai – fazanus ir danielius. Juos leidžiama perkelti ir išleisti į laisvę iki šių metų rugpjūčio 1 d. Po šio termino šių rūšių, kaip ir kitų svetimžemių rūšių laukinius gyvūnus, išleisti į laisvę bus draudžiama.
Fazanų auginimu savo sodybos fermoje A.Vilius intensyviai užsiėmė penkerius metus. Per sezoną medžioklei pavykdavo užauginti iki 1 tūkst. fazanų. Pernai jį pribloškė žinia, kad nuo rugpjūčio parduoti fazanus medžiotojams bus draudžiama. Fazanų augintojas atkreipė dėmesį, kad uždraudžiant šią veiklą daugiausia kalbėta apie medžioklę, etiką, bet visiškai pamiršta fazanų augintojų ateitis – kuo jie užsiims, kaip jų šeimos išgyvens.
„Susikurtos fermos neprivalau likviduoti, niekas to nenurodė, siūlo joje auginti ką nors kitą. Bet kas lieka, jei viską, ką galima išleisti į gamtą, auginti draudžiama. Šį verslą nutraukus, turimose fermose alternatyvos, ką auginti, nepaliko“, – apie drastišką aplinkosaugininkų bei Seimo sprendimą kalbėjo Daugų seniūnijos Vaikantonių kaimo medžiotojas-ūkininkas.
Šių kilmingų paukščių veisimą ūkyje A.Vilius kaip tik ir pradėdavo metų pradžioje – maždaug sausio pabaigoje prasideda kilmingų paukščių poravimosi etapas. Nors vyras planuoja šiemet žymiai sumažinti veiklos apimtis, jis džiaugėsi, kad, nepaisant draudimų, fazanų poravimosi procesas, šeimynų kūrimas, o kartu ir sezonas jo ūkyje jau prasidėjo. Bet šiemet sunkiausias uždavinys – planuoti apimtis.
„Susiporavusius skirstome į poras, o likusieji, nesusiporavę, atskiriami – bus skirti medžioklei. Kam juos lesinti, kai tokie brangūs lesalai. Fazanų šeimas pasiliekame. Vėliau žadu juos pasilikti tik savo poreikiams, kad turėtume kiaušinių, dietinės mėsos. Daug mieliau valgau fazanų kiaušinius, mėsą, negu vištų kiaušinius ir vištieną“, – pasakojo A.Vilius.
Nuo sodo valymo
Fazanų augintojas teigė, kad tikrai nebūtų tiek plėtęs ūkį, jei būtų žinojęs, jog fazanų auginimas medžioklei Lietuvoje bus uždraustas. Vyras fermos kūrimą pradėjo nuo sodelio išvalymo – pirmiausia jis iškirto senus menkaverčius krūmus ir medžius, o tada tuščioje vietoje statė, kol fermos apimtis išdidino iki pusės hektaro dydžio. Įdėjo daug darbo ir lėšų, o ką uždirbdavo – vėl investuodavo į šios fermos plėtrą. Iš pradžių šeimininkas įsirengė ir naudojo mažų apimčių inkubatorius, o vėliau savo ūkyje įkūrė tris didelių apimčių inkubatorius – kiekviename galima išperinti daugiau nei 500 fazanų. Kai jau įsikūrė – turi visko atsisakyti.
Pradėjęs nuo vienos šeimynos, A.Vilius per sezoną išaugindavo iki 1 tūkst. fazanų. Deja, šie metai ūkinei veiklai paskutiniai.
Per savo gyvenimą Aidui yra tekę dirbti įvairius darbus. Kai vieni savaime baigdavosi, jis imdavosi kitų. Jis nuo mažens buvo gamtos vaikas, todėl labai anksti nuo savo senelių užsikrėtė medžioklės „liga“, tad jam nebuvo sunku išmokti pačiam organizuoti medžiokles. Pirmiausia organizavo pavasarinių slankų (tilvikinių šeimos medžiojamas paukštis) medžiokles. Kai pavasarines slankas medžioti uždraudė, liko tik rudeninės slankos. Dar buvo leidžiama medžioti pavasarinius gaigalus, bet ir tuos uždraudė. „Viskas, kas dar buvo skirta medžioti, uždrausta“, – kalbėjo miškų apsuptyje gyvenantis dzūkas.
Kurį laiką vyras gamino pašarus žuvims. Šį amatą atgaivino perėmęs iš mamos, bet atsirado užsienietiškų ir nebeliko poreikio. Aštuonerius metus A.Vilius užsienyje autoservise remontavo automobilius, bet savo namuose tuo užsiimti negalėtų, nes tokia veikla neleidžiama netoli tvenkinių, be to, „užsidirbo“ tris stuburo išvaržas ir sveikata jau nebe tokia – negali tiek lankstytis.
Lenkai suvaldė, lietuviai – uždraudė
Anot A.Viliaus, jis daug važinėjo po Europą, glaudžiai bendrauja su kaimyninės Lenkijos ūkininkais. Pasikalbėjęs su jais, susidarė vaizdą, kad Lietuvos įstatymuose „padaryta“ atbulai nei Europoje.
„Visame pasaulyje galima auginti medžioklinius fazanus. Nebent kažkur yra kokia išimtis, kurios nežinau. Aplankiau labai daug šalių. Lenkai šią sumaištį pradėjo, kad suvaldytų augančią jų populiaciją. Kai kuriuose regionuose jų buvo tiek daug priveista, kad važiuojant mašina net galėdavai matyti kaip varliukų prie kelio. Tad Lenkijoje uždraudė medžioti metant fazanus iš narvų. Taip pat sugriežtino tvarką, kada galima paukščius išleisti medžioklei į plotus. Ten didieji augintojai per sezoną augina 20–30 tūkst. medžiojamų paukščių“, – surinkta informacija pasidalino A.Vilius, teigdamas, kad nei latviai, nei estai auginti fazanus medžioklei nėra uždraudę.
Jam Lenkijos stambieji fazanų augintojai pasakojo, kad, pavyzdžiui, medžioklei kukurūzų lauke sudaroma sutartis, ją tvirtina aplinkosaugininkai, surašoma faktūra, tada augintojas jau gali į laisvę išleisti medžiojamų paukščių, o juos medžioti tuose plotuose leidžiama tik praėjus parai po išleidimo. Pasak A.Viliaus, Čekijoje fazanų augintojus net skatina – jiems valstybė moka priemokas už tai, kad atstatytų nykstančių paukščių kiekius. Fazanus leidžiama veisti ir auginti Anglijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Čekijoje. Visas šias šalis A.Vilius aplankė, susirado veisyklas. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje nepaliko jokių išlygų – iš karto viską uždraudė.
Dzūko medžiotojo pastebėjimu, kurtinių, kurių taksėjimą būdavo miela girdėti, nebeliko, kaip ir tetervinų, ant rankų pirštų galima suskaičiuoti genius. Laukuose jau ir žemės paukščių beveik nėra, tik viena kita kurapka. Bet jų auginti negalima – už kurtinio auginimą namuose gali grėsti iki 1 tūkst. eurų bauda.
Aidas priminė, kad žemės-miško paukščiai yra labai geri sanitarai. Bet kai nėra kam tvarkytis miškuose, gal todėl ir priviso tiek kirminų, kad spygliuočiai medžiai serga. „Negerai ir nežinau, kuo baigsis. Panašu, kad atbuli pasturgaliu į Europą žengiame“, – pastebėjo fazanų augintojas.
Galvosūkis – kuo pakeisti?
Paskutinį žiemos mėnesį A.Vilius pasitiko slogiomis nuotaikomis. Vyrui galvą skauda ne nuo darbų, o nuo galvojimo, kuo reikės užsiimti, kad pragyventų. Registruotis Užimtumo tarnyboje nelinkęs, jau žino „skonį“. Lakstyti kasdien į darbą už minimalią algą, per mėnesį dalį pinigų išleidžiant degalams, neketina. Nuo sodybos iki artimiausio miesto – apie 30 km. Tad menkai kas iš algos liktų. Kaimo žmogui patogiausia dirbti ten, kur gyvena.
„Bandysime javų sėti, auginsime bulves. Kažkaip keisimės. Bet vilčių iš to užsidirbti – labai nedaug. Pagal pakeistas Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles dar leidžiama šį sezoną užauginti paskutinius fazanus ir užbaigti veiklą. Žinoma, gali jų prisiveisti, bet neturėsi kur jų dėti. Iki rugpjūčio dar galima išleisti į gamtą, o vėliau – ne. Tad auginsiu kelias šeimas“, – planavo augintojas.
Kaimyninėse šalyse jam siūlė fazanus auginti išvežimui į užsienį, bet tokiu verslu nelabai tiki. Jeigu daugiau nei pusę metų vargtų, augintų, o užauginus pasakytų, kad neperka, nereikia, tai kur dėtų tūkstančius fazanų? Restoranui neparduosi, nes tai nepigus paukštis – jo išauginimas du kartus brangesnis nei vištos. Dzūkijos fazanų augintojo skaičiavimu, vieno fazano kaina – maždaug 19 eurų, jie visada parduodami vienetais. Patelė būna mažesnė, bet jos mėsos kulinarinės savybės geresnės, o patinas ir didesnis, ir gražesnis, juos daugiau medžioklei naudoja kaip vaizdą, bet kaina ta pati.
Per Lietuvą mažų fazanų augintojų ūkelių yra nemažai. Keisdamasis paukščiais, kiaušiniais, kad išvengtų kraujomaišos, A.Vilius jų ūkius apvažiavo įvairiuose regionuose. Tiesa, fazanai auginami ne tik medžioklei, bet ir edukacijoms, parodoms. Kasmet fazanų šeimynas reikia atnaujinti, rinkti kiaušinius, viena fazanų patelė sudeda beveik 100 kiaušinių. Todėl veisiasi sparčiai, galima lengvai dauginti. Todėl ir buvo sugalvota juos auginti medžioklei, taip atsipirkdavo įdėtas triūsas. Ne tik medžiodavo, bet ir sunaudodavo mėsą. Juolab kad toks verslas Lietuvoje buvo vystomas ne vieną dešimtmetį.
„Lenkijoje didesniuose ūkiuose prie fazanų privaloma auginti ir kurapkas. Daug kurapkų žūsta – papuola po peiliais pjaunant žolę, po kombainais kuliant. Tad jie privalo atstatyti jų populiaciją. Su tokiais augintojais, kaip aš, sudaromos auginimo sutartys ir palaipsniui populiacija atsistato. Pas mus šis rūpestis atiduotas aplinkosaugai, kuri geba tik saugoti ir drausti“, – kalbėjo A.Vilius.
Jis mielai augintų nykstančius paukščius populiacijos atstatymui, jeigu valstybė nors kiek padėtų. „Seniai norėjau tokios veiklos. Gal kada nors taip ir įvyks, nes yra paukščių, kurių populiaciją reikia gelbėti darbais, o ne kalbomis“, – VL tikino dzūkas.
Paukščių medžioklės kultūringesnės
Laimonas Daukša, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD)vadovas
Fazanas yra ne invazinis, o tik svetimžemis paukštis. Reikia pripažinti, kad mūsų arealas, klimatinės sąlygos netinka fazanams laisvėje gyventi ištisus metus. Dauguma jų, jeigu būna paleisti į laisvę ir jeigu atšiauresnė žiema, neišgyvena. Tačiau kaimyninėje Lenkijoje ir toliau į Vakarus (Čekijoje, Belgijoje ir kt.) fazanai gamtoje jau paplitę – jie gyvena laisvėje. Mūsų kraštuose, jei ir išgyvena, dažniausiai žūsta nuo plėšrūnų – lapių, mangutų. Jie išgaudo didžiąją dalį fazanų, ypač jauniklių. Nereikia pamiršti, kad ir padėtus kiaušinius lizduose dažnai suryja šeškai, kiaunės.
Paukščių medžioklė yra daug kultūringesnė nei kanopinių žvėrių medžioklė. Tik Lietuvoje paukščių medžioklės mažai paplitusios ir ne tokios populiarios. Pavyzdžiui, ančių sumedžiojama apie 1,5 tūkst. vnt., slankos pavasarį, kaip buvo įprasta, nemedžiojamos, tik rudenį. Kurapkos taip pat nemedžiojamos, nes jų ir taip mažėja.
Fazanai Lietuvoje veisiami dirbtiniu būdu arba importuojami iš kitų šalių. Jie kurį laiką laikomi fermose, o prieš medžioklę paleidžiami į laisvę. Yra keli paleidimo tipai. Vienas jų – iš vakaro paleisti medžioklės plote, kur jie paplinta. Kitas tipas – iš ryto paleisti prieš pat medžioklę. Tiesa, ne visi medžiotojai pritaria tokiam medžioklės būdui, sulaukta ir dalies visuomenės priešiškos nuomonės.
Tačiau yra dalis medžiotojų, kurie dalyvauja tik paukščių medžioklėse ir jos yra organizuojamos. Fazanų medžioklės yra komercinė-ūkinė veikla, kurioje augintojai gali užaugintus fazanus ne skersti, kaip vištas, o perduoti medžiotojams sumedžioti. Nematau nieko smerktino, nes fazanai yra karališkieji paukščiai, auginti dar didikų dvaruose, ir kilmingieji juos medžiojo.
Man nelabai suprantama, kodėl iš viso yra uždrausta fazanus paleisti į laisvę. Juk klimatas šiltėja ir sąlygos jų išgyvenamumui Lietuvoje gerėja. Galbūt ateis laikas, kai fazanai pas mus gamtoje galės išgyventi natūraliai. Tiesą sakant, ir dabar Lietuvoje yra vietovių, kuriose jie peržiemoja ir dabartinėmis sąlygomis. Todėl uždraudimas juos paleisti į laisvę, manau, yra perteklinis.
Sprendimai – daugiau nei keisti
Kęstutis Mažeika, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, buvęs aplinkos ministras (2019–2020 m.)
Tai tikrai nelabai protingas mūsų valdžios sprendimas. Į laisvę išleisti fazanai tikrai jokios žalos gamtai nedaro, neužima kitų vietinių paukščių rūšių arealo. Be to, laisvėje gyvenantys fazanai dažniausiai tampa maistu gamtoje jau esantiems gyvūnams – ne tik lapėms ar mangutams, bet ir vanagams, kitiems plėšriesiems paukščiams, kurie yra saugomi, o kai kurie – ir labai reti. Tad, žinant, jog kurapkų bei kitų smulkiųjų paukščių populiacija mažėja dėl tų pačių plėšrūnų, fazanų paleidimas į laisvę būtų viena iš galimybių palaikyti gyvybingą populiaciją tų paukščių rūšių, kurios yra nykstančios ir saugomos.
Man labai keistas toks sprendimas dar ir dėl to, jog ankstesnėje Vyriausybėje, man dirbant aplinkos ministru, buvo planuojamos lėšos kurapkų, kiškių veisimo programoms. Tačiau pasikeistus valdžiai tyrimai ir programų rengimas buvo nutrauktas. Todėl dabar susiformavo labai keista situacija, kuomet nenorima išlaikyti net to, kas yra – bus draudžiama paleisti į laisvę be jokios valstybės pagalbos, o tik privačiomis lėšomis išaugintus fazanus, kurie, kaip minėjau, galėtų tapti maistu tiems patiems plėšrūnams, kaip ir saugomos kurapkos. Manau, kad ateityje prie tokio abejonių keliančio sprendimo dar bus sugrįžta.
Savotiškoje nežinomybėje yra palikti ir fazanų augintojai, nes į šiems paukščiams skirtas fermas investavo nemenkus pinigus, kai kurie – net ES paramos lėšas. Nuostolių nutraukiant veiklą niekas jiems kompensuoti nesiruošia, o alternatyvos, ką auginti, ką daryti su fermomis, beveik nėra. Pastatai pritaikyti būtent fazanų auginimui, nes tai nėra vištos, kalakutai ar dar kažkokie paukščiai. Fazanų fermos – specifiniai pastatai su specifine įranga, infrastruktūra. Taip pat dar didžiuliai lauko voljerai, inkubatoriai. Manau, kad tai, ką fazanų augintojai sukūrė, turėtų būti vertinama, kaip ir jų darbas, kuris yra naudingas ne tik medžiotojams, jiems patiems, kaip ūkininkams, bet ir pačiai gamtai, ten gyvenantiems plėšrūnams, saugomiems plėšrūnams.
Nuo rugpjūčio ne tik fazanus, bet ir danielius bus draudžiama paleisti į laisvę. Tai dar vienas keistas niuansas. Užsienyje žmonės taip išaugintus gyvūnus į gamtą paleidžia ne vien medžioklei, bet ir gamtoje esančios populiacijos gerinimui, o pas mus viskas bus draudžiama. Šaltinis čia
