Nuotrauka: Bob Chadwick
Norvegijos vidaus universitetas (INN) ir Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas mokslininkai paskelbė vieną detaliausių iki šiol tyrimų apie tai, kokią briedžių populiacijos dalį kasmet sumedžioja didieji plėšrūnai vilkai ir lokiai ir kaip tai atrodo, palyginti su žmonių vykdoma medžiokle.
Tyrimas paremtas 21 metų duomenimis iš 20 vilkų teritorijų centrinėje Švedijos dalyje ir rytų Norvegijoje. Analizei naudota GPS telemetrija, lauko stebėjimai, medžioklės statistika ir ankstesnių tyrimų apžvalga. Tai pirmą kartą leido tiksliai įvertinti plėšrūnų poveikį briedžių populiacijai plačiu geografiniu ir laiko mastu.
Ką rodo rezultatai?
Vidutiniškai vilkai ir lokiai šiose teritorijose per metus sunaikina beveik 11 procentų briedžių populiacijos. Iš jų apie 8,6 procento tenka vilkams, o apie 2,3 procento lokiams.
Tuo pačiu metu žmonių vykdomos medžioklės laimikis vidutiniškai sudarė 17,5 procento populiacijos per metus. Tai reiškia, kad bendrai medžioklė vis dar yra pagrindinis mirtingumo veiksnys, tačiau kai kuriose teritorijose plėšrūnų poveikis gali būti panašus ar net didesnis nei medžioklės.
Tyrimas taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp atskirų metų ir regionų. Vietovėse, kur briedžių tankis mažesnis ir vilkų gaujos nedidelės, plėšrūnų poveikis populiacijai yra proporcingai didesnis. Tuo tarpu teritorijose, kur briedžių tankis didelis, vilkų sumedžiotų gyvūnų dalis yra mažesnė.
Pavyzdžiui, vienoje nedidelėje vilkų teritorijoje Norvegijos ir Švedijos pasienyje 2018 metais vilkai sumedžiojo apie 17 procentų visų briedžių. Tame pačiame regione prieš 15 metų vilkai skaičiais sumedžiojo beveik dvigubai daugiau briedžių, tačiau tai sudarė mažiau nei 3 procentus populiacijos, nes briedžių tuomet buvo gerokai daugiau ir jie buvo išsisklaidę didesnėje teritorijoje.
Ką tai reiškia apskaitai ir valdymui?
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie duomenys yra itin svarbūs planuojant medžioklę ir valdant populiacijas. Neatsižvelgus į plėšrūnų sukeltą mirtingumą, kyla rizika pervertinti briedžių populiacijos atsparumą. Kartu plėšrūnai gali mažinti miškų pažeidimus ribodami per dideles kanopinių populiacijas ir atlikti svarbų vaidmenį ekosistemoje, aprūpindami maistu maitėdžius.
Tyrimo autoriai pabrėžia dialogo būtinybę tarp medžiotojų, žemės savininkų, valdymo institucijų ir mokslininkų, kad medžioklės limitai būtų nustatomi remiantis realiais duomenimis apie visus mirtingumo veiksnius.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta panašių ilgalaikių tyrimų, kurie kiekybiškai parodytų, kokią briedžių populiacijos dalį kasmet sunaikina vilkai ir kiti didieji plėšrūnai. Turimi pavieniai stebėjimai, žalos atvejai ir bendros populiacijų tendencijos, tačiau nėra tokio detalaus įvertinimo, koks gautas Skandinavijoje.
Tai reiškia, kad ir šalyje plėšrūnų poveikis briedžių populiacijai faktiškai nėra tiksliai įskaičiuojamas planuojant medžioklę ir dažniau vertinamas netiesiogiai.
Briedžių populiacija mūsų šalyje
Lietuvoje pastaraisiais metais fiksuojamas aiškus briedžių populiacijos mažėjimas, o viena iš priežasčių vis dažniau įvardijamas didėjančių plėšrūnų spaudimas.
Atskiruose rajonuose, kur briedžių gausa ilgą laiką buvo stabili, medžiotojai pastebi nerimą keliančią tendenciją: briedžių patelės, kurios vasaros laikotarpiu vedžiojo jauniklius, vėlyvą rudenį jų jau nebeturi. Patyrę medžiotojai pabrėžia, kad toks vaizdas dažniausiai rodo intensyvią vilkų veiklą konkrečiose teritorijose.
Aplinkos ministerijos duomenimis, praėjusį sezoną Lietuvoje buvo apskaityti 18 490 briedžių, tai yra 2 559 individais mažiau nei metais anksčiau. Papildomą spaudimą populiacijai gali reikšti ir dažnėjantys pranešimai apie rudųjų lokių stebėjimus. Nors oficialiai specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje šiuo metu gali būti apie 10–15 lokių, jų buvimas ir plitimas rodo besikeičiančią didžiųjų plėšrūnų situaciją, kuri ateityje gali turėti vis didesnės reikšmės briedžių populiacijos dinamikai.
Kodėl svarbus projektas Moose Belt?
Būtent dėl tokių duomenų trūkumo ypač reikšmingas tarptautinis projektas Moose Belt, kurio tikslas yra kaupti ir lyginti informaciją apie briedžių populiacijas, jų mirtingumą ir poveikį lemiančius veiksnius visame Baltijos ir Šiaurės Europos regione.
Moose Belt suteiks galimybę gauti palyginamus ir ilgalaikius duomenis apie briedžių populiacijos būklę skirtingose šalyse, geriau suprasti briedžių skaičiaus pokyčių priežastis, įskaitant klimato, buveinių, transporto, ligų ir medžioklės įtaką, taip pat grįsti valdymo sprendimus ne prielaidomis ar fragmentiškais stebėjimais, o sistemingais ir patikrinamais duomenimis.
Skandinavijos tyrimas rodo, kad toks požiūris yra įmanomas ir praktiškai naudingas. Panašūs duomenys ateityje būtų svarbus pagrindas tvariam briedžių ir plėšrūnų apskaitos bei valdymo modeliams ir Latvijoje.
Moose Belt yra Interreg Estijos ir Latvijos programos 2021–2027 metų projektas, kurio tikslas yra sukurti vieningą briedžių populiacijos valdymo sistemą Estijos ir Latvijos pasienio teritorijoje. Projektas numato pagerinti duomenų rinkimą, keitimąsi ir analizę apie briedžių skaičių, struktūrą, migraciją ir poveikį aplinkai, taip pat suderinti populiacijos vertinimo ir valdymo metodus abiejose šalyse. Projekto tikslas yra užtikrinti, kad sprendimai dėl briedžių valdymo būtų grindžiami palyginamais ir moksliškai pagrįstais duomenimis, o ne skirtingomis nacionalinėmis praktikomis ar prielaidomis.
Dramatiška briedžio gyvenimo pabaiga. Stebėkite iki galo, kas ateis valgyti likučių
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
