Nėra paslaptis, kad Lietuvos medžiotojų bendruomenėje jau kurį laiką jaučiama tam tikra fragmentacija. Maždaug prieš 20 metų iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos palaipsniui atsiskyrė kelios kitos organizacijos. Dvi iš jų taip pat vienija medžiotojų klubus. Veikia ir kiti visuomeniniai dariniai, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja medžioklės ūkio aktualijose ir bendruomenės gyvenime. Taip pat ne paslaptis, kad jau seniai gyvuoja siekis vėl suvienyti visus medžiotojus vienoje organizacijoje.
Ši mintis persmelkė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos apskritojo stalo diskusiją, vykusią pirmąjį vasario šeštadienį.
Ką atskleidė didžioji medžiotojų organizacijų apskritojo stalo diskusija?
Lietuvos medžiotojų draugija yra viena iš organizacijų, aktyviai dalyvaujančių teisėkūros procesuose ir ginančių Lietuvos medžiotojų interesus. Organizacijos vadovas Gediminas Vaitiekūnas dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje ir dalijasi įspūdžiais bei išvadomis po jos.
Tęsiant pokalbį, diskutuojama apie būtinybę reglamentuoti medžioklę gyvenamųjų namų ir gyvenviečių artumoje. Didėjant urbanizuotų teritorijų plotui, ypač didžiųjų miestų prieigose, vis daugiau miesto gyventojų renkasi gyventi arčiau gamtos. Sąlytis su procesais gamtinėse teritorijose, įskaitant ir medžioklę, neretai sukelia konfliktų. Lietuvos medžiotojų draugija aktualizavo klausimą dėl medžioklės gyvenvietėse ir jų prieigose, taip pat dėl būtinybės reguliuoti smulkiųjų plėšrūnų ir bebrų populiacijas. Urbanizuotose teritorijose leidžiama naudoti ir lankus.
Labai didelę reikšmę turi švietimas. Kalbama tiek apie visuomenės švietimą medžioklės klausimais, tiek apie pačių medžiotojų žinių lygio kėlimą ir akiračio plėtimą. Kaip tai pasiekti ir kokiomis priemonėmis? Sprendimų paieškos remiasi ankstesne patirtimi ir jau šiuo metu medžiotojų organizacijų vykdomomis veiklomis. Čia paminėtini Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos organizuojami visuomeniniai renginiai, įvairios šventės bei vaikų švietimo programa Vaikai gamtoje.
Skandinavijos šalyse teigiamas požiūris į medžioklę siekia 80–90 procentų gyventojų. Tai lemia istorinis ir gamtinių sąlygų kontekstas. Skandinavijoje didelė dalis gyventojų yra medžiotojai, be to, medžioklė turi aiškią utilitarinę reikšmę, nes be mėsos, kailių ir kitų medžioklės produktų atšiauriomis šiaurės sąlygomis nebuvo įmanoma išgyventi nei prieš 300 metų, nei dabar.
Lietuvoje situacija šiuo požiūriu skiriasi. Posovietinis palikimas ir neigiamas požiūris į medžiotojus kaip į nomenklatūros atstovus ar asmenis, neatsakingai eksploatuojančius gamtos išteklius, piktnaudžiaujančius alkoholiu ir keliančius pavojų aplinkiniams, vis dar daro įtaką visuomenės nuomonei. Tačiau pastaraisiais metais padėtis pamažu keičiasi, daugiausia dėl kryptingų pastangų. Šiemet Lietuvos medžiotojų draugija jau šeštus metus iš eilės užsakė visuomenės nuomonės tyrimą, o šiame pokalbyje aptariami jo rezultatai ir visuomenės požiūrio pokyčiai.
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
