Medžiotojų organizacijų bendradarbiavimo atnaujinimo klausimas aktualus jau daugelį metų nuo tada, kai įvyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skilimas. Kaip priežastį kitos organizacijos įvardija nesutarimus ir nesugebėjimą bendradarbiauti su tuometine administracija.
Buvo ne vienas bandymas vėl sujungti visas medžiotojų nevyriausybines organizacijas į vieną stiprią struktūrą. Buvo pasirašyti keli bendradarbiavimo memorandumai, kurie rezultatų nedavė, bent jau ne tokių, kokių buvo tikėtasi. Naujausia idėja ir pozicija į esamą nevyriausybinių organizacijų skaičių žvelgia kaip į teigiamą instrumentą diskusijose apie medžioklės ūkio plėtrą, teisėkūros procesuose ir bendradarbiavimą su visuomene.
Praėjusį šeštadienį žinomame poilsio ir šaudymo komplekse Medžiotojų sostine, visų didžiausių medžiotojų organizacijų vadovai ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) regioninių skyrių atstovai susirinko į apvalaus stalo diskusiją Pirmi penkeri metai vienybės – tik kelio pradžia, kurioje daugiausia dėmesio skirta bendruomenės ateičiai.
Apvalaus stalo diskusiją inicijavo LMŽD, jau ne vienerius metus nuosekliai įgyvendinanti medžiotojų ir žvejų bendruomenės stiprinimo strategiją. Pasak organizacijos vadovybės, tai jau trečioji tokio pobūdžio diskusija per penkerius metus, patvirtinanti atviro dialogo svarbą ir jo reikšmę tolimesnei organizacijos veiklai.
Diskusijos metu akcentuota, kad, nepaisant pastangų stiprinti atstovavimą, plėtoti švietėjiškas iniciatyvas ir keisti visuomenėje įsišaknijusius mitus apie medžiotojus ir žvejus, bendruomenei vis dar tenka susidurti su sudėtinga ir neefektyvia organizacine struktūra. Būtent poreikis sutarti dėl pokyčių krypties ir tapo viena pagrindinių diskusijos temų.
Diskusiją moderavęs LMŽD patarėjas analitiniais klausimais dr. Darius Gudačiauskas skatino atvirą nuomonių apsikeitimą. Dalyviai bendru sutarimu aptarė bendruomenei aktualias stiprybes, silpnybes ir grėsmes, ypatingą dėmesį skirdami ateities galimybėms ir ilgalaikei vizijai.
LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas pabrėžė, kad bendruomenės stiprinimas ateityje turėtų tapti prioritetu, o tai lengviausia pasiekti per vieningą atstovavimą, o ne fragmentuotą skirtingų organizacijų veiklą. Diskusijos pabaigoje sutarta, kad pokyčiai turi būti įgyvendinami nuosekliai, renkantis evoliucijos, o ne staigių sprendimų kelią. Visa straipsni skaitykite LMŽD portale
Pozityvios nuotaikos ir pragmatiškas požiūris į medžiotojų organizacijų bendradarbiavimą
Po šio susitikimo Lietuvos medžiotojų draugija vadovas Gediminas Vaitekūnas teigiamai įvertino naujas tendencijas didžiausios Lietuvos medžiotojų organizacijos vadovybėje.
„Labai pozityviai vertinu tai, kad kitų organizacijų vadovybei buvo suteikta galimybė laisvai išsakyti savo nuomonę ir požiūrį į įvairius klausimus, taip pat ir į medžiotojų organizacijų bendradarbiavimo galimybes bei privalumus. Į mūsų nuomonę buvo atsižvelgta sprendžiant skirtingus klausimus, o bendrai žvelgiant, bendradarbiavimo ateitis atrodo šviesi“, – nurodė LMD vadovas.
Kita vertus, diskusijose ir toliau skambėjo mintis, kad valstybei reikalinga viena medžiotojams atstovaujanti organizacija, kuri apjungtų tiek šiuo metu veikiančias atskiras organizacijas, tiek ir LMŽD sudėtyje esančius regioninius skyrius. Šiuo metu jie faktiškai veikia kaip atskiros struktūros, nors formaliai priklauso didesnei asociacijai.
Susivienyti į vieną organizaciją ar likti nepriklausomiems? Nuomonių skiltis
Dalis medžiotojų atstovų laikosi nuomonės, kad susivienijimas būtų naudingas. Tačiau ne mažiau tvirtai palaikoma ir pozicija, jog kelių medžiotojų organizacijų egzistavimas yra privalumas dalyvaujant teisėkūros procesuose ir diskusijose su visuomene. Daugiau organizacijų reiškia platesnę ir stipresnę interesų atstovybę.
„Manau, kad dabartinėje situacijoje organizacijų pakartotinis susijungimas jau nebėra realus. Apie bendradarbiavimą įvairiomis formomis kalbame daugelį metų, o mano požiūriu racionaliausias sprendimas būtų medžiotojų organizacijų konfederacija, kurioje bendradarbiautų trys organizacijos, realiai vienijančios medžiotojų klubus ir jų fizinius narius. Tokios struktūros galėtų kartu rengti suderintus ir išdiskutuotus pasiūlymų paketus įstatymų leidėjams. Idealioje vizijoje matau šias organizacijas veikiančias kartu medžiotojų švietimo, visuomeninių renginių organizavimo, trofėjų parodų rengimo, trofėjų vertinimo ir daugelyje kitų sričių“, sakė Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta vadovas Raimondas Ribačiauskas.
Jis taip pat priminė, kad jau seniai diskutuojama apie Medžiotojų rūmų steigimą, į kuriuos įstotų visi Lietuvos medžiotojai, kasmet mokėdami nustatytą mokestį. Iš šių lėšų būtų finansuojamos medžiotojų organizacijos pagal jų narių skaičių. Tai būtų neutrali institucija, užtikrinanti lėšų kaupimą, tikslią aktyvių medžiotojų apskaitą ir suteikianti daug kitų privalumų. Vis dėlto, pasak Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta vadovo, apie vieningos medžiotojų organizacijos sukūrimą šiuo metu, atvirai kalbant, veikiausiai tenka nebesvajoti.
Diskusijos dalyviai palankiai įvertino dabartinės LMŽD vadovybės įdėtą darbą siekiant naktinio matymo taikiklių naudojimo legalizavimo ir leidimų medžiotojams naudoti garso slopintuvus. Akivaizdžiai skiriasi ankstesnių metų ir dabartinės vadovybės bendravimas su visuomene, vaikais ir jaunimu. Tai laikoma itin svarbia investicija į medžioklės tęstinumą ir jos populiarinimą. Neoficialiai žinoma, kad darbas su įstatymų leidėjais tęsiamas, programa Vaikai gamtoje toliau plėtojama, planuojamos kitos šventės ir įvairios veiklos. Šiais metais taip pat numatyti LMŽD vadovybės rinkimai ir kiti svarbūs sprendimai.
VIDEO+FOTO! Ledinis lietus, protestuotojai stoja kelyje ir ginklų naujienos. “Medžioklės” kelionė į JAGD & HUND
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
