Medžiotojų organizacijų bendradarbiavimo atnaujinimo klausimas aktualus jau daugelį metų nuo tada, kai įvyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skilimas. Kaip priežastį kitos organizacijos įvardija nesutarimus ir nesugebėjimą bendradarbiauti su tuometine administracija.
Buvo ne vienas bandymas suvienyti visas medžiotojų nevyriausybines organizacijas į vieną stiprią struktūrą. Buvo pasirašyti keli bendradarbiavimo memorandumai, tačiau jie nedavė laukto rezultato arba bent jau ne tokio, kokio buvo tikėtasi. Ankstesnė nuostata, kad būtina visas organizacijas sujungti į vieną, išlieka stipri, tačiau pastaruoju metu atsirado naujų požiūrio krypčių. Vis dažniau pabrėžiama, kad esamas nevyriausybinių organizacijų skaičius gali būti vertinamas kaip privalumas, suteikiantis platesnes galimybes diskusijose dėl medžioklės ūkio plėtros, teisėkūros procesuose ir bendradarbiaujant su visuomene.
Praėjusį šeštadienį žinomame poilsio ir šaudymo komplekse Medžiotojų sostine, visų didžiausių medžiotojų organizacijų vadovai ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) regioninių skyrių atstovai susirinko į apvalaus stalo diskusiją Pirmi penkeri metai vienybės – tik kelio pradžia, kurioje daugiausia dėmesio skirta bendruomenės ateičiai.
Apvalaus stalo diskusiją inicijavo LMŽD, jau ne vienerius metus nuosekliai įgyvendinanti medžiotojų ir žvejų bendruomenės stiprinimo strategiją. Pasak organizacijos vadovybės, tai jau trečioji tokio pobūdžio diskusija per penkerius metus, patvirtinanti atviro dialogo svarbą ir jo reikšmę tolimesnei organizacijos veiklai.
Diskusijos metu akcentuota, kad, nepaisant pastangų stiprinti atstovavimą, plėtoti švietėjiškas iniciatyvas ir keisti visuomenėje įsišaknijusius mitus apie medžiotojus ir žvejus, bendruomenei vis dar tenka susidurti su sudėtinga ir neefektyvia organizacine struktūra. Būtent poreikis sutarti dėl pokyčių krypties ir tapo viena pagrindinių diskusijos temų.
Diskusiją moderavęs LMŽD patarėjas analitiniais klausimais dr. Darius Gudačiauskas skatino atvirą nuomonių apsikeitimą. Dalyviai bendru sutarimu aptarė bendruomenei aktualias stiprybes, silpnybes ir grėsmes, ypatingą dėmesį skirdami ateities galimybėms ir ilgalaikei vizijai.
LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas pabrėžė, kad bendruomenės stiprinimas ateityje turėtų tapti prioritetu, o tai lengviausia pasiekti per vieningą atstovavimą, o ne fragmentuotą skirtingų organizacijų veiklą. Diskusijos pabaigoje sutarta, kad pokyčiai turi būti įgyvendinami nuosekliai, renkantis evoliucijos, o ne staigių sprendimų kelią. Visa straipsni skaitykite LMŽD portale
Pozityvios nuotaikos ir pragmatiškas požiūris į medžiotojų organizacijų bendradarbiavimą
Po šio susitikimo Lietuvos medžiotojų draugija vadovas Gediminas Vaitekūnas teigiamai įvertino naujas tendencijas didžiausios Lietuvos medžiotojų organizacijos vadovybėje.
„Labai pozityviai vertinu tai, kad kitų organizacijų vadovybei buvo suteikta galimybė laisvai išsakyti savo nuomonę ir požiūrį į įvairius klausimus, taip pat ir į medžiotojų organizacijų bendradarbiavimo galimybes bei privalumus. Į mūsų nuomonę buvo atsižvelgta sprendžiant skirtingus klausimus, o bendrai žvelgiant, bendradarbiavimo ateitis atrodo šviesi“, – nurodė LMD vadovas.
Kita vertus, diskusijose ir toliau skambėjo mintis, kad valstybei reikalinga viena medžiotojams atstovaujanti organizacija, kuri apjungtų tiek šiuo metu veikiančias atskiras organizacijas, tiek ir LMŽD sudėtyje esančius regioninius skyrius. Šiuo metu jie faktiškai veikia kaip atskiros struktūros, nors formaliai priklauso didesnei asociacijai.
Susivienyti į vieną organizaciją ar likti nepriklausomiems? Nuomonių skiltis
Dalis medžiotojų atstovų laikosi nuomonės, kad susivienijimas būtų naudingas. Tačiau ne mažiau tvirtai palaikoma ir pozicija, jog kelių medžiotojų organizacijų egzistavimas yra privalumas dalyvaujant teisėkūros procesuose ir diskusijose su visuomene. Daugiau organizacijų reiškia platesnę ir stipresnę interesų atstovybę.
„Manau, kad dabartinėje situacijoje organizacijų pakartotinis susijungimas jau nebėra realus. Apie bendradarbiavimą įvairiomis formomis kalbame daugelį metų, o mano požiūriu racionaliausias sprendimas būtų medžiotojų organizacijų konfederacija, kurioje bendradarbiautų trys organizacijos, realiai vienijančios medžiotojų klubus ir jų fizinius narius. Tokios struktūros galėtų kartu rengti suderintus ir išdiskutuotus pasiūlymų paketus įstatymų leidėjams. Idealioje vizijoje matau šias organizacijas veikiančias kartu medžiotojų švietimo, visuomeninių renginių organizavimo, trofėjų parodų rengimo, trofėjų vertinimo ir daugelyje kitų sričių“, sakė Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta vadovas Raimondas Ribačiauskas.
Jis taip pat priminė, kad jau seniai diskutuojama apie Medžiotojų rūmų steigimą, į kuriuos įstotų visi Lietuvos medžiotojai, kasmet mokėdami nustatytą mokestį. Iš šių lėšų būtų finansuojamos medžiotojų organizacijos pagal jų narių skaičių. Tai būtų neutrali institucija, užtikrinanti lėšų kaupimą, tikslią aktyvių medžiotojų apskaitą ir suteikianti daug kitų privalumų. Vis dėlto, pasak Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta vadovo, apie vieningos medžiotojų organizacijos sukūrimą šiuo metu, atvirai kalbant, veikiausiai tenka nebesvajoti.
“Mes suprantame, kad visos medžiotojus vienijančios organizacijos susiduria su tomis pačiomis bėdomis, tai skyrių savarankiškumas ir jų įtaka bendrų draugijos sprendimų priėmimui, finansinė drausmė, skyrių aktyvumas , vadovų autoritetas ir pan. Tačiau tai daugiau nei prieš dvidešimt metų iš butelio paleistas džinas, su kuriuo reikia skaitytis ir kurio atgal į butelį nesukiši jokiomis priemonėmis. Galų gale, kelių medžiotojus vienijančių organizacijų buvimas – yra demokratijos garantas, tai užkerta kelią autoritariniam valdymui ir suteikia medžiotojui veiksmų ir minčių laisvę. LMS “Gamta” visada norėjo ir nori bendrauti su kitomis medžiotojus vienijančiomis organizacijos, tame tarpe ir su LMŽD. Mes norėjome ir norime , kad galėtume daryti bendrus renginius, parodas ir pan. Dar su LMŽD buvusiais vadovais Broniumi Bradausku ir Jonu Talmantu esame aptarę konfederacijos ar Medžioklės rūmų kūrimo galimybes , tačiau taip viskas ir liko. Noriu primintu, kad dar 2019 metais LMŽD, LMS “Gamta”, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir LMD pasirašėme “Lietuvos medžiotojų organizacijų bendradarbiavimo deklaraciją”, kuri formaliai galioja iki šiol, nors mūsų didysis partneris jos nesilaiko. Norime padėkoti už pakvietimą ir galimybę pasisakyti, pati pasitarimo atmosfera buvo atvira ir drąsi, visi dalyviai galėjo reikšti savo nuomonę, o tai jau džiugina. Negražu kritikuoti, tačiau bendrų tikslų siekimas turi būti su partneriais aptartas iš anksto, manau netinka savus kritikuoti viešai, o pats požiūris į kolegas ar kitas medžiotojus vienijančias organizacijas turi būti pagarbus ir lygiavertis. Reikia daryti viską, kad eilinis medžiotojas, mokantis nario mokestį, nesijaustų finansiniu donoru, o jaustūsi lygiaverčiu asociacijos nariu. Negali būti trečio brolio sindromas. Galima daug nuveikti, tačiau kiekvienas medžiotojas, klubas ar būrelis, galų gale skyrius turi jaustis patogiai ir garantuotai, matyti perspektyvą , tik tada mes galime priimti sprendimus, gal ir nepatogius”, – rašo Raimondas Ribačiauskas.
Diskusijos dalyviai palankiai įvertino dabartinės LMŽD vadovybės įdėtą darbą siekiant naktinio matymo taikiklių naudojimo legalizavimo ir leidimų medžiotojams naudoti garso slopintuvus. Akivaizdžiai skiriasi ankstesnių metų ir dabartinės vadovybės bendravimas su visuomene, vaikais ir jaunimu. Tai laikoma itin svarbia investicija į medžioklės tęstinumą ir jos populiarinimą. Neoficialiai žinoma, kad darbas su įstatymų leidėjais tęsiamas, programa Vaikai gamtoje toliau plėtojama, planuojamos kitos šventės ir įvairios veiklos. Šiais metais taip pat numatyti LMŽD vadovybės rinkimai ir kiti svarbūs sprendimai.
VIDEO+FOTO! Ledinis lietus, protestuotojai stoja kelyje ir ginklų naujienos. “Medžioklės” kelionė į JAGD & HUND
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
