Šaltinis čia
Anglijos vyriausybė paskelbė naują dešimties metų planą, skirtą mažinti elnių daromą žalą miškams ir žemės ūkiui. Skaičiuojama, kad šiuo metu maždaug trečdalis šalies miškų jau yra pažeisti dėl gausių elnių populiacijų, todėl nuspręsta imtis sisteminių priemonių siekiant apsaugoti medžius, pasėlius ir natūralias buveines.
Apie naują iniciatyvą paskelbta vasario 20 dieną. Plane numatyta finansinė parama, ekspertų konsultacijos ir paprastesnė leidimų sistema, kad žemės savininkai, miškininkai ir ūkininkai galėtų greičiau reaguoti į augančią elnių daromą žalą.
Vyriausybės atstovai perspėja, kad nesiėmus skubių veiksmų intensyvus jaunuolynų nugraužimas ir dirvos mindymas gali sužlugdyti miškų atkūrimo programas, stabdyti biologinės įvairovės atkūrimą ir pakenkti vietinei medienos gamybai.
Vilkai gaudo paršelius, žmogus bando prisijaukinti stirną, bet lūšis ją suėsti. Miško naujienos #23
Elnių gausa jau daro pastebimą poveikį miško ekosistemoms. Per didelis žolės ir jaunų medžių nugraužimas neleidžia augti jauniems medeliams, mažėja miško paklotės augalų įvairovė. Dėl to nyksta žydintys augalai, reikalingi apdulkintojams, ir krūmai, kurių uogomis minta paukščiai bei smulkūs žinduoliai.
Mokslininkai taip pat pastebi ryšį tarp elnių daromos žalos ir kai kurių paukščių rūšių nykimo. Pavyzdžiui, lakštingalų populiacija Anglijoje nuo šeštojo dešimtmečio sumažėjo daugiau kaip 90 procentų. Viena iš priežasčių laikoma buveinių pokyčiai ir miškų struktūros pasikeitimas.
Problema neapsiriboja vien miškais. Elnių daroma žala pastebima ir pelkėse bei šlapynėse. Norfolko Brodso regione atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip dešimt procentų retų šlapžemių buveinių jau yra pažeistos dėl intensyvaus gyvūnų poveikio.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad iš šešių Anglijoje gyvenančių elnių rūšių net trys laikomos invazinėmis. Tai papildomai didina spaudimą ekosistemoms ir apsunkina gamtos apsaugos bei ūkininkavimo uždavinius.
Vyriausybė pripažįsta, kad iki šiol taikytos priemonės nebėra pakankamos. Iki šiol daugiausia buvo remiamasi tvoromis ir jaunuolynų apsaugomis, tačiau ateityje planuojama daugiau dėmesio skirti aktyviam elnių populiacijos valdymui viso kraštovaizdžio mastu.
Gamtos ministrė Mary Creagh teigė, kad miškai ir vietinės laukinės rūšys patiria didžiulį spaudimą dėl elnių daromos žalos, ypač dėl nevietinių rūšių plitimo. Pasak jos, naujos priemonės padės ūkininkams ir žemės savininkams efektyviau valdyti situaciją, kad miškai galėtų atsigauti, o pasėliai būtų geriau apsaugoti.
Plane numatyta skirti specialius elnių valdymo specialistus, kurie teiks konsultacijas, koordinuos veiksmus ir padės praktiškai įgyvendinti populiacijos kontrolės priemones. Taip pat bus supaprastinta leidimų sistema, kad būtų galima greičiau reaguoti į žalą. Svarstoma ir apie galimus naktinės medžioklės bei medžioklės sezonų taisyklių pakeitimus, kai reikia apsaugoti pasėlius, medieną ar buveines.
Forestry Commission vadovas Richard Stanford pabrėžė, kad elnių daroma žala šiuo metu yra vienas didžiausių neigiamų veiksnių, veikiančių Anglijos miškus. Jo teigimu, planuojamos priemonės padės sumažinti perteklinį nugraužimą ir sudarys sąlygas atsikurti biologinei įvairovei.
„Tai leis medžiams ir kitiems augalams augti, o miškų ekosistemoms atsikurti. Kartu bus sukurtos geresnės buveinės miško paukščiams ir kitai laukinei gyvūnijai“, sakė jis.
Be populiacijos valdymo priemonių, planuojama skatinti ir vietinės laukinės elnienos rinką. Vyriausybė ketina remti British Quality Wild Venison Standard standartą, kuris didins vartotojų pasitikėjimą produkcija, taip pat svarstoma daugiau elnienos naudoti viešojo maitinimo sektoriuje.
Strategijoje numatytos ir mokslinių tyrimų bei inovacijų priemonės. Pavyzdžiui, planuojama naudoti dronus teritorijų stebėjimui, kad būtų galima tiksliau nustatyti problemines vietas ir efektyviau planuoti elnių populiacijos valdymą viso kraštovaizdžio mastu.
Kokios elninių žvėrių rūšys gyvena Anglijoje ir kurios sukelia didžiausią žalą
Anglijoje gyvena šešios elninių žvėrių rūšys. Dvi iš jų laikomos vietinėmis rūšimis, o keturios į šalį buvo introdukuotos skirtingais istorijos laikotarpiais. Per pastaruosius dešimtmečius elninių žvėrių gausa labai išaugo, todėl vis dažniau kalbama apie jų daromą žalą miškams, žemės ūkiui ir natūralioms buveinėms.
Istoriškai vietinės rūšys Anglijoje yra taurusis elnias (Cervus elaphus) ir stirna (Capreolus capreolus). Taurieji elniai daugiausia gyvena pietvakarių Anglijoje, ypač Devono ir Somerseto regionuose, taip pat kai kuriose šiaurinėse teritorijose. Stirnos šiandien paplitusios beveik visoje Anglijoje ir laikomos viena stabiliausių ir geriausiai prie žmogaus prisitaikiusių rūšių.
Be šių dviejų rūšių, Anglijoje gyvena dar keturios introdukuotos elninių žvėrių rūšys. Tai danielius (Dama dama), sika elnias (Cervus nippon), muntjakas (Muntiacus reevesi) ir kinų vandens elnias (Hydropotes inermis).
Danieliai į Angliją buvo atvežti dar normanų laikais kaip parkų ir medžioklės gyvūnai. Šiandien jų populiacija yra labai gausi ir plačiai paplitusi daugelyje regionų. Sika elniai buvo introdukuoti XIX amžiuje iš Japonijos ir dabar gyvena kai kuriose pietų bei šiaurės Anglijos teritorijose. Ši rūšis kelia papildomą problemą, nes gali kryžmintis su tauriuoju elniu ir taip keisti vietinių populiacijų genetinę struktūrą.
Dar viena sparčiai plintanti rūšis yra muntjakas. Tai mažas elninis gyvūnas, kilęs iš Azijos, kuris Anglijoje pradėjo plisti XX amžiuje. Šiandien muntjakai gyvena daugelyje pietinių ir centrinių Anglijos regionų, o jų gausa nuolat didėja.
Kinų vandens elnias yra dar viena introdukuota rūšis, tačiau jo paplitimas labiau ribotas. Šie gyvūnai daugiausia gyvena rytinėje Anglijos dalyje, pelkėtose ir žemumų teritorijose.
Bendras elninių žvėrių skaičius Anglijoje šiandien vertinamas daugiau kaip dviem milijonais individų. Tai didžiausias elninių žvėrių skaičius šalyje per pastaruosius tūkstantį metų.
Didžiausią žalą miškams ir žemės ūkiui dažniausiai daro ne didžiausios rūšys, o gausiausios. Didelė problema laikomi muntjakai ir stirnos, nes jie intensyviai nugraužia jaunus medelius ir miško pomiškį. Tai trukdo natūraliam miškų atsinaujinimui.
Didelę žalą taip pat gali daryti danieliai ir taurieji elniai. Šios rūšys dažnai lankosi žemės ūkio pasėliuose, o jų daroma žala gali būti labai didelė, ypač vietovėse, kur gyvūnų gausa didelė.
Dėl augančios elninių žvėrių populiacijos Didžiosios Britanijos vyriausybė pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie būtinybę aktyviau reguliuoti jų gausą. Perteklinė gyvūnų gausa laikoma viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugelyje miškų sunkiai atsikuria natūralūs jaunuolynai ir nyksta biologinė įvairovė.
Todėl medžioklė ir populiacijos reguliavimas šiandien laikomi svarbiu gamtos apsaugos ir miškų atkūrimo įrankiu.
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
