Patirtis

Kas ir kodėl nori Lietuvoje nustatyti privalomąjį draudimą?0

Piešinys: Kataryna Šterna

Siūlymų priimti medžiotojams į vairuotojų panašų draudimo modelį parengė ir pateikė Seimo narys, miškininkas Justinas Urbanavičius, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. Vis dėlto idėjos autorius yra dabartinis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša. Tai nurodyta Medžioklės įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte. „LMŽD remia tokį draudimą, nes tai padės išvengti nelaimingų įvykių pasekmių“, – viename interviu sakė draugijos direktorius.

Seimo narys J. Urbanavičius siūlo Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalį Medžiotojo pareigos papildyti 5 punktu:

„5) medžiojant būti apsidraudusiam medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu.“

Aiškinamajame rašte nurodyta: „Medžioklė – tai padidintos rizikos veikla, kurios metu galima kažką sužeisti, sužaloti ar pačiam susižaloti, apgadinti trečiųjų asmenų turtą. Pagal LR CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įprastai asmens civilinės atsakomybės draudimas negalioja medžioklės metu. Todėl siūloma įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apima civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteikia papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju.“

Nuomonės

Advokatas ir teisės mokslų daktaras Algimantas Šindeikis į šį klausimą žiūri iš dviejų atskaitos taškų. Žurnalo Medžioklė laidoje Aktualu! Privalomasis draudimas – pelno šaltinis? jis sakė: „Viena vertus, tos sritys, kurių žalos atlyginimas reguliuojamas įvedant draudžiamuosius santykius, teisės prasme yra civilizuotos priemonės, nes jeigu daroma žala turint draudimą, tokios žalos atlyginimas tampa paprastesnis, greitesnis ir nutikus tokiam įvykiui žmogui būna mažiau problemų. Kita vertus, reikėtų įvertinti, ar medžioklė yra tokia veikla, kurioje yra tiek draudžiamųjų įvykių, susijusių su kokiomis nors žalomis. Čia pabrėžiu – tai nėra žala kokiems nors žemės ūkio pasėliams. Kaip suprantu tą įstatymą, tai yra žala, kuri gali atsirasti dėl to, kad medžioklė vyksta su ginklu ir, tarkime, šaunant ar kitais būdais medžiojant galima kam nors padaryti žalą. Man, kaip žmogui, kuris pats dalyvauja medžioklėse, atrodo, kai tai labai reti atvejai. Tokiu atveju privalomojo draudimo priėmimas kelia pagrįstą klausimą: ar tikrai jis reikalingas, kokio dydžio įmoka bus ir taip toliau. Labai daug priklauso nuo to, kokios bus sukurtos draudimo taisyklės, kokiais atvejais žala atlyginama.“

Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta vadovas Raimondas Ribačiauskas mano, kad šis siūlymas yra nesuprantamas: „Lietuvoje yra apie 28 tūkst. medžiotojų, o tai tik trečdalis visų 92 tūkst. registruotų ginklų naudotojų. Kodėl būtent medžiotojams norima taikyti privalomąjį draudimą? Kokiu pagrindu? Nėra jokių skaičiavimų, jokios statistikos. Panašu į lengvo pasipelnymo planą – išlaidų praktiškai jokių, o privalomąsias įmokas mokės visi Lietuvos medžiotojai.“

Gamtos vadovas atskleidė, kad pats yra apsidraudęs, ir siūlė apsidrausti kitiems savo organizacijos nariams, bet ši idėja nesulaukė pritarimo. „Iš tiesų medžiotojai yra labai atsakingi žmonės ir nelaimės atvejų pasitaiko itin mažai. Žinau, kad daugelyje užsienio valstybių egzistuoja draudimas medžiotojams, bet dabartinis siūlymas yra toks miglotas, kad nematau jo ateities“, – sako R. Ribačiauskas.
Gamtos vadovas nurodo, kad nėra ne tik galimų draudžiamųjų įvykių plano ar statistikos, bet net nepasiūlyti įmokų dydžiai. „Kas ir kiek mokės? Ar graižtvinio ginklo ir lygiavamzdžio savininkams įmoka bus vienoda? Ar medžiotojams, kurie porą kartų per metus sudalyvauja medžioklėje su varovais, ir tiems, kurie pusę gyvenimo praleidžia miške, įmokos bus vienodos? O medžiojantiems spąstais ir ginklu įmoka irgi bus vienoda? Kol kas klausimų daugiau nei supratimo, tačiau duodu 120 procentų, kad draudimas bus brangus ir medžiotojams nebus kur dėtis“, – sako R. Ribačiauskas.

Lietuvos medžiotojų draugijos prezidentas Gediminas Vaitiekūnas, patyręs medžiotojas ir dažnai medžiojantis užsienyje, nurodo, kad toks draudimas veikia daugelyje šalių: „Važiuodamas į užsienį ir aš, Lietuvos pilietis, privalau būti apsidraudęs. Galiu įsigyti draudimą savo šalyje, nes atvykęs į medžioklės vietą jau turiu turėti visus sutvarkytus popierius. Vis dėlto dabartinis siūlymas įvesti privalomąjį draudimą medžiotojams yra neaiškus, jis greičiau primena draudikų lobizmą.“

LMŽD vadovybės nuomonės, deja, gauti nepavyko.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas irgi turi klausimų

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas irgi nurodė keletą siūlymo trūkumų:

„Pirma, kelia abejonių projektu teikiamos nuostatos atitiktis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo ir proporcingumo principams. Projekto aiškinamajame rašte nepateikta jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o siūlomas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Nėra pateikta jokių skaičiavimų, kiek šios pareigos įgyvendinimas kainuotų medžiotojams (kokio dydžio būtų draudimo įmokos), neaišku, ar draudimo rinka yra pasirengusi drausti privalomu medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu.

Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „siūloma įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apima civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteikia papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju“. Atkreipiame dėmesį, kad projekte minėtos aiškinamojo rašto nuostatos neatsispindi. Iš projekto nuostatų nėra aiškus medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo objektas, draudimo suma, kuria turėtų būti apsidraudę medžiotojai, ir kiti esminiai reikalavimai, kurie būtų keliami medžiotojų civilinės atsakomybės draudimui. Siekiant, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus.

Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, įstatymui įsigaliojus, visi medžiotojai medžioti galėtų tik apsidraudę savo civilinę atsakomybę. Įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti jo įsigaliojimo datos, todėl įstatymas pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad projektu medžiotojams siūlomas naujas privalomas civilinės atsakomybės draudimas, manytina, kad tiek draudikams, tiek medžiotojams reikalingas tam tikras laikotarpis, kad draudikai turėtų pakankamai laiko pasirengti teikti tokio draudimo paslaugas, o medžiotojai – apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos.

Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar medžioklės metu medžiotojai su savimi privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą patvirtinantį dokumentą. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Penkta, iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuri institucija būtų įgaliota kontroliuoti, ar medžiotojai laikosi reikalavimo apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Svarstytina, ar projekte tokią instituciją nereikėtų įvardinti.

Susiję straipsniai

Pabaigoje Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis nurodo: „Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją medžioklės reglamentavimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.“

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv