
Šiuo metu labai paaštrėjo klausimas dėl nuostolių miškininkystei ir žemės ūkiui. Kaip neretai sako medžiotojai, jie kurstomi vykdyti elnių ir briedžių genocidą. Taip pat prieštaringai vertinamas sprendimas panaikinti tauriųjų elnių limitą. Tai užkraus daugiau atsakomybės medžiotojams, taip pat ir daugiau įsipareigojimų.
Esu už tai, kad viskas turi būti subalansuota. Mūsų miškuose turi būti žvėrių, bet šiuo metu mes, medžiotojai, patekome į savotišką aklavietę, iš kurios išeities su šiandienos nuostatomis tiesiog nematau.
Visų pirma, nesuprantama, kaip taip yra, kad viena gyvūnų rūšių grupė, kuri irgi daro nuostolių, yra tausojama ir jos individų skaičiaus riboti praktiškai neįmanoma. Kalbame, žinoma, apie stambiuosius plėšrūnus. Tačiau kitą grupę bandoma beveik panaikinti – ne kartą girdėta nuomonė, kad, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje pakaktų kokių 500 briedžių. Tai neišvengiamai baigtųsi didesniais plėšrūnų keliamais nuostoliais gyvulių augintojams ir galiausiai – pačių plėšrūnų skaičiaus mažėjimu, o tada reikėtų griebtis naujų nenormaliai brangių projektų šių rūšių populiacijoms didinti.
Antra, įdomi išvada peršasi po to, kai kaimynystėje Latvijoje buvo įvesta privaloma programėlė sumedžiotam žvėriui registruoti. Naujausiais programėlės Mednis duomenimis, šiemet tauriųjų elnių medžiotojai sumedžiojo 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai reiškia, kad medžiotojai medžioja, medžioja intensyviai ir daro viską, ką gali, kad įvykdytų limitą. Kaip ir anksčiau maniau, tokia programėlė labai greitai pateikia realius duomenis, kurie parodo visai kitokią realybę, nei daugelis įsivaizduoja, įskaitant tai, kad medžiotojai medžioja, ir ypač ten ir tada, kai pridaryta nuostolių. Darau prielaidą, kad šie duomenys nelabai patiks ūkininkams ir miškininkams.
Taip pat būtų tikslinga ieškoti lankstesnių sprendimų ir galimybių užkirsti kelią problemoms konkrečiose vietose ir regionuose, suvokti, kas būtent ten vyksta, kodėl nuostoliai milžiniški, kodėl labai išaugo žvėrių skaičius, ieškoti sprendimų, jei medžiotojai neturi galimybės medžioti arba sumažinti populiacijos.
Problema ta, kad mūsų norminiai aktai ir biurokratai yra labai nelankstūs neįprastoms situacijoms ir skuba griebtis draudimų, kurie ne išspręs kokias nors problemas, bet sukurs naujų. Reikėtų realiai dirbti su pasiūlymais, kaip patobulinti šią sistemą, kad būtų galima greitai reaguoti tada, kai gyvūnai tikrai ėda plaukus nuo galvos. Tai turėtų būti daroma ne tik su porakanopiais, bet ir su stambiaisiais plėšrūnais! Jei situacija su vilkais Lietuvoje jau daugiau mažiau išspręsta, tai dar lieka lūšys ir lokiai. O lokių skaičius sparčiai auga visose Baltijos šalyse, todėl labai greitai ir Lietuvoje tai gali tapti didele problema.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!

Naujausias žurnalo numeris jau čia!
