Įsigytas naujas ginklo komplektas: ginklas, taikiklis. Ginklas netyčia nukrito ant žemės arba dėl kokių nors priežasčių buvo išardytas, arba įsigyta naujų šaudmenų. Visais šiais atvejais reikia pakartotinai prišaudyti ginklą arba bent jau įsitikinti, kad pataikymas yra pakankamai geras, kad su ginklu būtų galima saugiai eiti į medžioklę.
Oro sąlygos ir… konsultantai
Planuojant optinio taikiklio surinkimą ir prišaudymą geriausia važiuoti į kurią nors šaudyklą, kur tai bus galima padaryti saugiomis ir patogiomis sąlygomis, be to, bus galima gauti patyrusio specialisto konsultaciją ir praktinę pagalbą. Ne ir tada, jei taikiklį surenka ir pradinį prišaudymą atlieka instruktorius, kelis šūvius į taikinį reikia paleisti pačiam. Kiekvienas žmogus skirtingas, ir ne tik dėl fizinių parametrų. Kiekvienas skirtingai laikome ginklą, spaudžiame nuleistuką, todėl reikės šiek tiek pakoreguoti, kad kulkos iš tikrųjų pataikytų ten, kur žiūrite pro optinį taikiklį. Ne veltui sakoma, kad ginklą kiekvienas turi prišaudyti pats.
Reikėtų pasirinkti ir kuo tinkamesnes oro sąlygas. Prišaudyti ginklą vėjuotą dieną, lyjant ar sningant, drėgmėje ir šaltyje daug sunkiau. Ypač todėl, kad taikiklio lęšiai šaltyje nuo iškvepiamo oro gali rasoti, o lyjant vandens lašai ant lęšių sukuria iškreiptą vaizdą. Be to, šaltyje sušalę pirštai yra nejautrūs ir gali sukelti klaidą šūvio akimirką.
Jei reikia pradėti nuo surinkimo
Dažniausiai perkant ginklą ir optinį taikiklį (ar tik taikiklį) kartu perkami ir taikiklio laikikliai. Juos padės pritaikyti patyręs parduotuvės konsultantas pagal ginklą ir (arba) taikiklį.
Patyręs Latvijos medžiotojas ir sporto šaulys Einaras Lapinis, kuris pasiekė puikių rezultatų kombinuotojo medžioklinio šaudymo Europos čempionate, aiškina, kad reikia pradėti nuo stabilaus taikiklio laikiklio ir jo pritvirtinimo taip, kaip numatęs gamintojas. Patogu, jei ginklas turi, pavyzdžiui, Weaver ar Picatinny bėgelį, kuris suteikia didesnę laisvę rinktis tvirtinimo vietą.
Laikikliai turi būti pritaisyti taip, kad pritvirtinus optinį taikiklį ir ginklą uždėjus ant peties būtų matomas visas taikiklio vaizdas. Be to, teisinga regėjimo padėtis akies atžvilgiu turėtų būti patikrinta tiek esant mažiausiam, tiek didžiausiam taikiklio didinimui.
Taikiklis turi būti dedamas į laikiklius taip, kad vertikali taikiklio ašis sutaptų su vertikalia ginklo ašimi. Patyręs instruktorius šį veiksmą atliks remdamasis pojūčiais ir nesuklys, bet jei tokios patirties neturite, verta pasitelkti pagalbines priemones – nedidelį gulsčiuką ir svambalą. Remiantis gulsčiuku ginklas ant stovo pritvirtinamas taip, kad viršutinis užrakto kraštas būtų horizontalus. Arba maždaug dešimties metrų atstumu pastatomas svambalas, kurio virvė sudarys vertikalią liniją. Belieka nukreipti taikiklį taip, kad vertikalioji taikymosi tinklelio linija sutaptų su svambalo virve.
Belieka priveržti tvirtinimo varžtus. Kad nebūtų sugadinti nei varžtai, nei jų sriegiai, reikia naudoti mažus, bet kokybiškus raktus. Varžtai turi būti veržiami pamažu, kiekvieną vis paveržiant atskirai. Taip tvirtinimo elementai bus priveržti tolygiai. Žinoma, galima naudoti ir dinamometrinį raktą, kuriuo visus varžtus bus galima priveržti vienoda jėga.
Reikia paleisti kulkas į taikinį
Kai taikiklis surinktas, laikas imtis prišaudymo. Tradiciniu 100 m atstumu statomas 80 cm2 taikinys. Ginklas priešais taikinį ant stovo pritvirtinamas taip, kad pro vamzdį būtų matomas taikinio ratas. Pakėlus galvą aukštyn jį taip pat reikėtų matyti ir taikiklyje. Jei taikinio nesimato, taikiklį reikia pareguliuoti jo korekciniais varžtais. Atliekant kontrolinį šūvį kulka neabejotinai pataikys į taikinį, bet greičiausiai dėl tikslaus pataikymo dar reikės koreguoti.
Jei šūviai vis dėlto skrenda pro šalį, rekomenduojama šaudymo atstumą sumažinti perpus ir tik tada, kai tokiu nuotoliu bus pasiektas pakankamas rezultatas, atstumą galima padidinti iki 100, 150, 200, 250 ar 300 m. Ginklų su brangiais ir sunkiai gaunamais šoviniais taupymo sumetimais prišaudymą reikėtų pradėti iš artimų nuotolių, pavyzdžiui, 50 m.
Prišaudant pusiau automatinį ginklą pro vamzdį taikinio įžiūrėti neįmanoma. Todėl pirmą šūvį galima atlikti 25 m atstumu ir tada reguliuoti. Reikėtų turėti omeny, kad 25 m atstumu dėmesys vienam paspaudimui yra keturis kartus mažesnis nei 100 m atstumu.
Prišaudant pageidautina naudoti žiūronus dideliu didinimu arba galingą monoklį su 30 ar 60 kartų didinimu. Tokio prietaiso rodomame vaizde bus aiškiai matomos nedidelio kalibro kulkų padarytos skylės taikinyje, tad nereikės daug kartų vaikščioti iki taikinio ir atgal. Tokie pasivaikščiojimai greitina širdies veiklą, galiausiai veikia kito šūvio kokybę ir atitinkamai ilgina prišaudymo procesą.
Šūvio momentu turi nejudėti ne tik ginklas, bet ir šaulys. Ginklą patogiausia prišaudyti sėdint prie stabilaus stalo, abiem alkūnėmis atsirėmus po ginklo atrama . Prišaudymo metu ginklo negalima fiksuoti visai nepajudinamai, nes skirsis pataikymai šaudant iš nepajudinamai pritvirtinto ginklo ir iš padėto ant atramos ar laikomo rankose. Nuleistuką reikia spausti labai švelniai, galvojant apie kvėpavimą, kad šūvio metu ginklas nesujudėtų.
Taikiniai, skirti optiniams taikikliams prišaudyti, dažniausiai sukurti taip, kad šauliui būtų kuo lengviau patikrinti ginklą. Šio taikinio centre yra lygiakraštis keturkampis arba rombas, kuris per bet kokį optinį taikiklį puikiai matomas 100 m atstumu. Taikomasi į kvadrato centrą, o likusi taikinio dalis sudalyta į 1 cm kvadratėlius. Nuo atramos paleidžiamas šūvis ir matyti pataikymo vieta. Belieka suskaičiuoti kvadratus (centimetrus) horizontaliai ir vertikaliai, skiriančius pataikymo vietą nuo centro.
Ant taikiklio reguliavimo varžtų paprastai būna nurodyta vieno paspaudimo reikšmė. Jei tai vienas centimetras, vadinasi, pasukus varžtą vienąkart (spragtelint), pataikymas į taikinį pasislinks vienu centimetru, jei paspaudimo reikšmė kitokia, reikia atlikti papildomus skaičiavimus.
Taip pat reikia išsiaiškinti, kuria kryptimi pataikymo vieta keisis sukant varžtą. Jei ant horizontalaus varžto pažymėta rodyklė ir raidė R, tai reiškia, kad sukant varžtą rodyklės kryptimi aštuonis kartus, pataikymo poslinkis yra į dešinę aštuoniais centimetrais. Jei ant vertikalaus varžto rodyklė nukreipta kryptimi UP („aukštyn“), sukant priešinga rodyklės kryptimi, pavyzdžiui, tris kartus, pataikymas pasislenka trimis centimetrais žemiau. Svarbu tai, kad varžtai gali būti pažymėti ne tik angliškai, bet ir vokiškai, pavyzdžiui, R reikš dešinę (Rechts), H – aukštyn (Hoch).
Po reguliavimo reikia atlikti kontrolinį šūvį. Jei viskas padaryta teisingai, užtenka iššauti du šovinius. Tačiau gali būti situacijų, kai reikia reguliuoti papildomai ir paleisti dar kelis šūvius, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Tik nepamirškite paskui į vietą prisukti korekcinių varžtų dangtelių.
Šiluminių ir naktinių taikiklių prišaudymas
Sumontavus termotaikiklį ant ginklo, šaudykloje ant šaudymo linijos verta pritvirtinti didesnį kartono lakštą. Pakaks, jei jo dydis bus vienas kvadratinis metras. Lakšto viduryje pritvirtinami arba specialūs šilumą atspindintys taikiniai, arba koks nors karštas objektas, pavyzdžiui, karšto vandens pripildyta metalinė dėžutė. Taikiklyje įjungiamas prišaudymo režimas ir 100 m atstumu į taikinį paleidžiamas šūvis. Priešais pataikymo vietą tereikia tiesiog padėti dar vieną karštą objektą (pavyzdžiui, dar vieną dėžutę). Dažniausiai taikikliai prišaudymo režimu turi galimybę kadrą užšaldyti – padaryti momentinę nuotrauką, kuri padeda saugiai elgtis su taikikliu nebijant, kad jis sujudės. Belieka tik pastumti taikymosi kryželį priešais pataikymo vietą (antrą šiltą objektą) ir išsaugoti rezultatą (pakeitimai vertikalia ir horizontalia ašimi). Taikiklis atsimins atliktas korekcijas, nors atrodys, kad po išsaugojimo taikymosi kryželis liko matomo ekrano viduryje. Belieka atlikti kontrolinį šūvį ir įsitikinti rezultatu.
Jei nėra vaizdo užšaldymo funkcijos, reikia elgtis atsargiai, kad taikiklio reguliavimo metu ginklas nesujudėtų.
Naktinio taikiklio prišaudymas labai nesiskiria nuo dieninio optinio taikiklio prišaudymo. Praktiškai vienintelis skirtumas – reikia sukioti ne reguliavimo bokštelius, o paspausti atitinkamus mygtukus ant prietaiso.
Terminio priedėlio prišaudymas
Priešais optinį taikiklį sumontuotus priedėlius, kai jie prijungti prie optikos, reikia sukalibruoti optinio taikiklio atžvilgiu. Kad tai pavyktų lengvai ir greitai, rinkinyje paprastai yra specialūs taikiniai. Išėmus iš pakuotės taikiniai įkaista ir tampa matomi šiluminiame priedėlyje.
Pritvirtinus priedėlį ant prišaudytos (!) optikos reikia paleisti šūvį į taikinį 100 m atstumu ir išmatuoti poslinkį išilgai vertikalios ir horizontalios ašies. Dažniausiai prietaiso meniu skiltyje reikia pasirinkti nulio nustatymo funkciją, o sąsajoje įrenginio valdymo mygtukais ir stumdant matomą vaizdą į dešinę arba į kairę, aukštyn arba žemyn, perstumti infraraudonųjų spindulių vaizdo padėtį, kol infraraudonųjų spindulių vaizde matomas taikinys bus suderintas su optinio taikiklio taikymosi tinklelio centru. Rezultatą reikia išsaugoti. Pačioje optikoje nieko reguliuoti nereikia! Net nuėmus priedėlį ir vėl uždėjus jį ant ginklo pataikymo vieta nesikeičia.
Ant taikiklio okuliaro tvirtinamo naktinio matymo priedėlio prišaudymas
Pirmiausia reikia sureguliuoti dieninio taikiklio ryškumą, nes vėliau fokusavimo žiedo nebus įmanoma pasiekti. Priedėlio perėjimo žiedas fiksuojamuoju spaustuku tvirtinamas ant okuliaro rėmelio. Priedėlis įdedamas į jam skirtas įdubas ir pasukus ketvirtadaliu saugiai užsifiksuoja savo vietoje.
Kitas žingsnis: atitinkamu priedėlio reguliavimo ratuku reikia sufokusuoti priedėlio lęšį pagal optikos židinio nuotolį. Atitinkamai sukant reguliavimo ratuką vaizdas bus ryškesnis. Liko tik vienas žingsnis – meniu reikia pasirinkti vaizdo centravimo funkciją ir priedėlyje matomą vaizdą sureguliuoti taip, kad tinklelio centras būtų vaizdo centre. Visus šiuos veiksmus galima atlikti per kelias minutes sėdint kambaryje ant kėdės. Gera žinia ta, kad šio priedėlio prišaudyti nereikia!
Jei į medžioklę tykant naktį einate dažnai, perėjimo žiedą galima palikti ant dieninės optikos. Tačiau reikia turėti omenyje, kad jo kampai aštrūs, nerangiai užsidėjus ginklą ant peties atšokant galima gauti labai rimtą akies traumą.
Teisingas ir neteisingas ginklo pridėjimas. Klaidų pasekmės. VG Šaudymo Akademija #4
Šratinio šautuvo prišaudymas
Planuojant leistis į paukščių medžioklę ir šiam tikslui perkant lygiavamzdį ginklą, verta įsitikinti tuo, kokia pasirinkto ginklo, jo vamzdžio susiaurėjimų (droselių) ir amunicijos sąveika. Kitaip tariant, ir šratinį šautuvą taip pat pageidautina prišaudyti, kad medžioklės situacijoje būtumėte visiškai tikri dėl ginklo ir amunicijos.
Kaip įsitikinti šratų pluošto tankiu ir efektyvumu, knygoje Medžioklės ginklai (Medību ieroči) aprašo kolega latvis Aivaras Dunduras. Jis rašo, kad tereikia paleisti kelis užtaisus į specialų šratų užtaiso tikrinimo taikinį, kurį kiekvienas gali nesunkiai nupiešti pats. Tereikia skriestuvo, liniuotės, pieštuko ir pakankamai didelio popieriaus lapo (žr. piešinį).
Šratų šovinio šūvio bandymas atliekamas su 16 laukelių taikiniu, kurio išorinio apskritimo skersmuo yra 75 cm, o vidinio – 37,5 cm. Taikinyje nupieštas kiškis ar fazanas leidžia vizualiai nustatyti šūvio tankį medžiojamojo gyvūno ploto atžvilgiu. Šratų šovinių bandymas atliekamas 35 m atstumu.
Nykštukinė termokamera ir termovizorinis priedėlis, kuriam nereikia prišaudymo
Po šūvio suskaičiuojami į taikinį pataikę šratai, šis skaičius padalijamas iš šratų skaičiaus užtaise ir padauginama iš 100. Taip gaunamas šovinio ir vamzdžio parodytas šratų tankis procentais. Veiksmui tiksliai atlikti reikia iššauti mažiausiai penkis šūvius į atskirus taikinius. Atmetus geriausią ir blogiausią rezultatą, iš likusiųjų gaunamas vidurkis. Palyginus geriausio ir blogiausio šūvių šratų tankį, galima daryti išvadą apie šovinių tankio vienodumą. Lentelėje apibendrinti vidutiniai pataikymų tankio rodikliai, kuriuos turėtų atitikti gamyklinio užtaiso šovinys, šaunant į bandomąjį taikinį 35 m atstumu (tabuliuotis.xlsx).
Bandant šratų šovinius medžioklei, rekomenduojama į taikinį šaudyti skirtingais atstumais. Tokiu būdu vizualiai, o taip pat ir procentiniais skaičiavimais, kiekvienas medžiotojas gali įsitikinti savo ginklo ir amunicijos savybėmis.
Šratų energiją lengviausia patikrinti pagal šratų įsiskverbimo gylį į sausą pušies lentą. Jei šratas prasiskverbė į dviejų savo skersmenų gylį, energija yra vidutiniška, jei trijų – energija gera, o jei į keturių ir daugiau šratų skersmens gylį – šūvio energija laikoma puikia. Šis metodas dėl skirtingo medienos kietumo nėra visai objektyvus. Tačiau taip galima bent apytikriai palyginti šovinius tarpusavyje ir pasirinkti konkrečiai medžioklės rūšiai reikiamą droselį ir šovinį.
Šaudant su vamzdžio susiaurėjimu (liaudiškai čoku), puikiai konstatuojami kreivi vamzdžiai, kurių pataikymas nesutampa su taikymosi vieta. Geriausiai tai parodo į kiekvieną tikslinę sritį pataikiusių šratų skaičius. Jei kurioje nors taikinio lauko dalyje šratų kelis šūvius iš eilės pataiko daugiau nei kitose, tai jau nukrypusio pataikymo įrodymas.
Stambiųjų šratų šovinių bandymas atliekamas taip pat, kaip ir įprastų. Tai daryti rekomenduojama skirtingais atstumais: 20, 30, 40 ir 50
Einam link bombos, nusiaubti laukai ir stumbrų komercinė medžioklė. Pokalbiai apie medžioklę #78
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
