Šunys

Kaip išsirinkti sau tinkamiausią medžioklinį šunį?0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Kiekviena medžioklinė veislė turi savo pagrindinę funkciją; universalių veislių yra tik kelios.

Pasaulyje medžioklės reikmėms yra išvesta keli šimtai medžioklinių veislių. Lietuvoje daugiausia naudojamos laikos, taksai, terjerai ir skalikai, yra po vieną kitą paukštšunių veislę. Bet kaip iš šių veislių išsirinkti tą, kuri bus tinkamiausia ne tik medžioklėje, bet ir namuose?

Veislės pasirinkimas

Prieš galvojant apie konkrečią veislę, reikėtų nuspręsti, kokiam tikslui šunį naudosite. Priimta medžioklines veisles skirstyti į kelias grupes ir kiekviena šių grupių veislė turi savo užduotį bei tikslą, kam buvo išvesta.

Laikos aploja tai, ką mato, todėl jeigu miške laika suloja, aišku, kad ten yra gyvūnas. Tą patį ne visuomet galima pasakyti apie skalikus, kurių užduotis – balsu sekti pėdsakus. Skalikas gali loti ir ant senų pėdsakų, taip glumindamas visus medžiotojus kvartale. Paukštšuniai išvesti būti gerais padėjėjais paukščių medžioklėje, juos galima naudoti ir kraujo pėdsakui ieškoti. Urvinių šunų – terjerų ir taksų – užduotis yra dirbti urvuose, kovoti su lapėmis, mangutais ir barsukais, nors čia tinka ir universalieji vokiečių jagdterjerai – be darbo urvuose jie dar naudojami medžioklėje varant, kraujo pėdsakams sekti, paukščiams rasti ir atnešti. Štai pėdsekių užduotis yra ieškoti sužeistų gyvūnų: jų uoslė taip gerai išvystyta, kad jie ieškos ir prieš parą nuėjusių žvėrių.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Yra daug skirtingų variantų, todėl rinktis reikia neskubant, apsvarstant savo reikmes, visus „už“ ir „prieš“.

Kiekviena veislė turi savo funkciją. Labai mažai tokių šunų, kuriuos galima naudoti ir varant briedžius, ir medžiojant paukščius. Aišku, net jeigu šuo yra geras skalikas ir ieško ančių, greičiausiai į urvą jis įlįsti negali. Labai universalūs yra laikų veislės šunys ir taksai. Ne mažesni universalai yra ir terjerai, bet atsižvelgtina, kad šios veislės šunys labai aktyvūs ir energingi. Štai bavarų pėdsekius labiausiai patartina naudoti tam, kam jie ir buvo išvesti – sužeistiems gyvūnams ieškoti, o ne varyti.

Renkantis šunį medžioklei su varovais, rekomenduojamos veislės būtų lietuvių ir estų skalikai, bigliai, laikos, taksai, terjerai, pointeriai – šios rūšies medžioklėje galima naudoti beveik visas medžioklines veisles. Vis dėlto būsimasis medžioklinio šuns šeimininkas turi atsižvelgti, kad baigiantis varymui kartais teks ilgai laukti savo padėjėjo, taigi reikės būti kantriam, klausantis kolegų replikų.

Daugiausia priekaištauja žmonės, neturintys ir neauginantys šunų. Jiems svarbiausia tolesnis varymas, o ne jo kokybė. Taigi kad apsaugotumėte savo šunį ir išvengtumėte nepatogumų, pagalvokite apie kokią nors šuns sekimo sistemą, pavyzdžiui, Huntloc ar Garmin. Medžioklėje tykant galima naudoti ir anksčiau minėtas veisles, bet taksus bus lengviausia prižiūrėti ir išmokyti ieškoti bei aploti gyvūnus.

Gyvūnų augintinių ženklinimas ir registracija

Buitis

Kai žinosite, kokiam tikslui šunį naudosite, pradėkite galvoti, kur šuo gyvens – bute ar kaimo sodyboje. Nuodėmė veislinę laiką laikyti bute, nes šių šunų kailis storas ir jie geriausiai jaučiasi lauke. Taksai ir terjerai labiausiai tiks gyventi bute ar panašioje ribotoje erdvėje, bet reikia suprasti, kad šuniui bet kuriuo atveju reikia fizinio aktyvumo. Jeigu šuo gyvens tik ant sofos ir kasdien nematys miško, mažai tikėtina, kad iškart taps idealiu medžiokliniu šunimi. Jeigu planuojate šunį laikyti viduje, reikia atsižvelgti į specifinį jo kvapą. Svarbus ir šuns kailis – kuo jis trumpesnis, tuo švaresni bus namai.

Ne mažiau svarbi sąlyga yra šuns lytis. Turėkite omenyje, kad kalės yra daug meilesnės ir paklusnesnės, bet jos linkusios įsižeisti ar gali kitaip reikšti savo moteriškumą, o patinai visuomet pasirengę darbui. Atsižvelgtina, kad kalės rujoja, ir šis maždaug trijų savaičių laikotarpis gali pasikartoti du kartus per metus.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Kilmė

Renkantis mažylį visų pirma kilmės dokumentuose reikėtų patikrinti, ar abu tėvai turi parodos įvertinimą, ar yra atlikti darbiniai bandymai. Tai tinka ne tik šuns tėvams, bet ir seneliams. Nuo tinkamos genetinės medžiagos pasirinkimo prasideda kiekvieno šuns savininko pareigos. Pradėjus darbą su šunimis, kurių tėvai yra prasti medžiotojai, teks ilgai taikstytis su nesėkmėmis. Geriausiai patarti gali kinologai ir ilgalaikiai šunų augintojai, kurių šunys yra įrodę savo savybes ir parodose, ir darbe.

Galima pasižiūrėti, kaip tėvai dirba medžioklėje, lauko bandymuose ir parodose. Nereikėtų šuns įsigyti su abejotinais kilmės dokumentais arba visai be jų. Sumokėsite didelius pinigus, bet negausite nieko daugiau nei namų sargą, nes be kilmės dokumentų šuo negali toliau tobulėti ir dėl to kaltas ne šuo, o pačių nežinojimas ir aplaidumas.

Jeigu norite užsiimti veisimu, tai reikalaus papildomo darbo ir dėmesio šuniui: turėsite dalyvauti parodose ir lauko bandymuose, antraip šuns nebus leidžiama kergti.

Daugelis paklaus, kodėl reikia būtent veislinio šuns, nes yra matyta gerai dirbančių šunų ir be dokumentų, netgi geriau nei brangiai pirkti kilmingieji. Pirma, kiekviena veislė skirta konkrečioms medžioklės užduotims, todėl lengviau pasirinkti sau tinkamiausią šunį. Antra, kad taptumėte medžiotoju ir dalyvautumėte medžioklėje, reikia leidimo ir ginklų dokumentų.

Jeigu oficialiai esame medžiotojai, juk nemedžiojame nelegaliomis priemonėmis. Tad kodėl to paties principo netaikome šunims ir nemedžiojame tik su veisliniais? Žmonės ištisus šimtmečius dirbo su konkrečių veislių šunimis, atrinkdami individus, turinčius tam tikrų medžioklinių savybių. Taigi atrodo keista, kad medžiotojai nori pradėti viską iš pradžių ir stengiasi prisijaukinti vilką.

Medžiotojų būrelio pagalba

Deja, šiuo metu Lietuvoje nedaug medžiotojų domisi veisliniais šunimis. Įsigijus šunį reikia suprasti, kad tampi už jį atsakingas. Kai kuriuose medžiotojų būreliuose yra daug gerų šunų, nors apskritai medžioklėje naudojamų veislinių šunų nėra daug. Labai svarbus ir paties būrelio požiūris: jeigu šuo dingsta, kolegos nenori laukti, išvažiuoja, mano, kad tai tik šuns šeimininko problema. Dėl to ima atrodyti, kad laikyti šunį ir imti jį į medžioklę yra vien didelis jovalas ir problemos. Suprastina, kad šuo tarnauja visam būreliui, apie jį reikia pagalvoti ir jam padėti. Gera praktika, kai medžiotojų būreliai duoda mėsos medžioklėje dalyvavusiems šunims.

Nepamirškite ir apie visas finansines išlaidas, kurių turi visi šunų savininkai – skiepai, ėdalas ir panašiai. Žinoma, šuo miške patiria pavojų, taigi gali tekti eiti brangių vizitų pas veterinarus.

Susiję straipsniai

Kaip minėjau, geras, medžioklę lengvinantis dalykas yra GPS šuns sekimo antkakliai, padedantys surasti pasiklydusius šunis, bet jie gana brangūs. Taigi labai praverstų, jeigu medžiotojų būrelis pagalvotų įsigyti tokių įtaisų. Kai būrelis neremia medžioklinių šunų savininkų, tik prastėja medžioklės kokybė.

Įsigydami mažylį, turėkite omenyje:

– šuo turi turėti kilmės dokumentus
– mažylio tėvai turi būti geri medžiotojai
– mažyliui turi būti duota vaistų nuo kirminų
– šuo turi būti tinkamai paskiepytas
– patariama, kad šuo jau turėtų mikrolustą su išduotu pasu

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.