
Kada paskutinį kartą valėte orinį šautuvą?? Išgirdę šį klausimą dauguma šių ginklų naudotojų tikrai liks be žado. Kaip taip? Pneumatiniame ginkle juk nėra parako degimo dujų… Kodėl jį reikėtų valyti? Vis dėlto kai kurie šių ginklų gamintojai nurodo, kad ginklą reikia valyti kas 150–200 šūvių.
Aš taip pat nesu geriausias pavyzdys, nes mano pneumatinis šautuvas Gamo Shadow IGT patyrė jau mažiausiai 2000 šūvių ir niekada nebuvo valytas… Turiu pasakyti, kuo daugiau šaudau, tuo labiau susimąstau, ar tikrai tokio ginklo nereikia valyti – juk medžioklinių šaunamųjų ginklų vamzdžiuose lieka ne tik parako dujų, bet taip pat ir kulkų medžiagos nuosėdų. O minkšta švino kulka sriegiuotu vamzdžiu lekia visai sparčiai! Pataikius į kulkos imtuvą iš jos lieka tik švininis blynelis!
Ieškojau informacijos įvairiuose šaltiniuose ir paaiškėjo, kad jau praleidau apie dešimt valymų. Šaudant oriniu šautuvu vamzdyje lieka švino dulkių ir mikroskopinių kulkos dalelių. Iš pradžių jie netrukdo, bet laikui bėgant pradeda daryti įtaką šaudymo tikslumui.
Dar vienas ženklas, kad ginklą reikia valyti: šaudant aiškiai matomi lengvi dūmai, sklindantys iš vamzdžio galo, ir specifinis kvapas. Jei vamzdis labai apaugęs, tai gali sukelti problemų dujų stūmoklio ir nuleistuko mechanikai.
Ko reikia
Žinoma, reikalingas kalibrą atitinkantis valytuvas su šepetėliais. Mano atveju tai 4,5 mm. Reikia vario arba bronzos šepetėlio, nailoninio šepetėlio ir dar vieno medžiaginio šepetėlio, mažų medvilnės skudurėlių.
Jums taip pat reikės ginklams valyti skirtos alyvos. Ginklams valyti naudoju Iosso valiklius – pastą ir alyvą. Abu jie skirti naudoti kaip sistema ir priemonės skirtos ne tik parako dujų ir anglies likučiams, bet ir vario bei švino likučiams iš vamzdžio valyti. Nuvalomos net paviršinės rūdys.
Procesas visai paprastas. Pirmiausia vamzdis sudrėkinamas nedideliu kiekiu alyvos, porą kartų perbraukiama bronzos šepetėliu ir išvaloma keliais skudurėliais. Tada ant nailoninio šepetėlio užtepamas nedidelis kiekis pastos ir kruopščiai išvalomas vamzdžio vidus. Gamintojas nurodo, kad šepetėlį per vamzdį reikia stumdyti 8–10 kartų, bet jei netingi, šepetėlį galima stumdyti ir 30 kartų. Taip pasta geriau suveiks ir efektas bus didesnis. Tada telieka paimti konkretaus kalibro vamzdžiui skirtas šluostes ir pritvirtinus jas ant šiam tikslui skirto valytuvo antgalio stumti vamzdžiu. Kiekviena šluostė bus švaresnė už ankstesnę. Procesą reikia tęsti tol, kol šluostė iš vamzdžio bus ištraukta visiškai švari. Paskui dar viena šluostė sudrėkinama alyva ir vis keičiant švarias šluostes šluostoma tol, kol vamzdis tampa švarus – ant šluostės nebematyti nešvarumų. Tai viskas.
Reikia atsiminti, kad ginklą reikia valyti nuo šovinio kameros link vamzdžio galo, kad nebūtų pažeisti laibgaliai, esantys vamzdžio gale. Jei jie bus pažeisti, ginklas praras taiklumą.
Iosso vamzdžių valikliai yra bekvapiai, todėl juos galima saugiai naudoti patalpose. Jie pagaminti iš augalų ekstraktų ir yra biologiškai skaidūs, todėl nereikia nerimauti dėl pavojingų atliekų. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad švino dalelės nėra aplinkai nekenksmingų medžiagų sąraše…
Mano išvados
Pasirūpinęs visomis priemonėmis, kibau į darbą. Ant šluosčių buvo tiek kulkų medžiagos likučių, tiek… rūdžių. Tai reiškia, kad ginklo vamzdį tikrai reikia reguliariai valyti. Jei ketinama kurį laiką nenaudoti, jį reikia išvalyti ir vamzdžio vidų padengti plonu apsauginiu neutralios alyvos sluoksniu. Mano atveju tai nėra būtina, nes šaudyti pneumatiniu ginklu treniruojuosi reguliariai, bent du kartus per savaitę. Vis dėlto, vamzdžio valymą reikės įtraukti į reguliarių darbų sąrašą!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!

Naujausias žurnalo numeris jau čia!
