„Ruoniai nesudaro nuolatinės populiacijos Lenkijos pakrantėje – jie tik ‘apsilanko’ seklumose, kad pailsėtų ir pasinaudotų lengvu maisto prieinamumu“, – sako jūrų ekologas, Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto direktorius prof. Jan Marcin Węsławski. Todėl, jo teigimu, siūlymai steigti ruonių rezervatus Lenkijos vandenyse neturi pagrindo. Šaltinis čia
Baltijos jūra – labai jaunas, mažai sūrus, pusiau uždaras vandens telkinys, susidaręs tik prieš 11 tūkst. metų po paskutinio ledynmečio. Per tą laiką jūros fauna stipriai keitėsi. Dabartinės Baltijos ruonių rūšys atkeliavo iš Šiaurės Atlanto ir nėra čia evoliucionavusios.
Ką daryti paplūdimyje pamačius ruonį?
Trys Baltijos ruonių rūšys
Šiuo metu Baltijoje nuolat gyvena trys ruonių rūšys: paprastasis ruonis (mažiausiai gausus, dažniausiai sutinkamas Švedijos, Danijos ir Norvegijos pakrantėse), žieduotasis ruonis (gyvena šiaurinėje Baltijos dalyje, neršia tik ant ledo) ir pilkasis ruonis – didžiausias bei gausiausias.
XX a. pradžioje pilkųjų ruonių populiacija siekė daugiau nei 100 tūkst. individų, tačiau dėl intensyvių medžioklių – ypač Skandinavijoje ir tarpukario Lenkijoje – jų skaičius smarkiai sumažėjo. Nors pilkieji ruoniai daugiausia minta silkėmis ir šprotais, žvejai juos laikė pagrindiniais konkurentais, todėl ruonių šaudymas buvo skatinamas net premijomis.
Aplinkos krizė ir atsigavimas
1960–1970 m. Baltijos jūrą ištiko didžiausia ekologinė krizė dėl taršos. Nukentėjo ir ruoniai, kurių populiacija sumažėjo iki 3–4 tūkst. Tik 1980-aisiais pradėjus aktyvią apsaugą, jų skaičius vėl ėmė augti. Šiandien pilkųjų ruonių skaičius siekia apie 30 tūkstančių.
Kadangi populiacija stiprėja, ruoniai vis dažniau pasirodo ir Lenkijos pakrantėse – ypač Vyslos žiotyse, kur yra jiems tinkamų seklumų. Tačiau jie čia tik svečiai – nesiveisia ir neturi sąlygų ilgalaikiam buvimui.
Konfliktas su žvejais
Dėl dažnesnių ruonių apsilankymų kyla konfliktų su žvejų bendruomene. Nors kai kurie politikai remia idėją ruonius reguliuoti (t. y. medžioti), prof. Węsławski teigia, kad tai neveiksminga, nes tokie „kontrolės“ metodai tinka tik nuolat gyvenantiems gyvūnams. Jis siūlo alternatyvas – naudoti šiuolaikinius tinklus (pvz., kabelinius tinklus menkėms), akustinius atbaidymo įrenginius ir tinklų apsaugas. Taip pat būtina keisti kompensacijų tvarką žvejams.
Kritiškai apie ruonių rezervatus
Profesorius kritikuoja gamtosaugininkų iniciatyvas steigti rezervatus ruoniams Lenkijos pakrantėje: „Ruoniams mūsų paplūdimiai niekada nebuvo namai. Jie nesiekia čia ilsėtis – jiems įdomios tik žvejybos vietos. Rezervatų steigimas be pagrindo tik didina priešpriešą tarp žvejų ir gyvūnų.“
Ruonių medžioklė Baltijos šalyse
Šiuo metu ruonių medžioklė leidžiama tik kai kuriose Baltijos valstybėse, dažniausiai kaip populiacijos reguliavimo priemonė ar žalos žvejybai mažinimo būdas:
Lietuvoje:
Pilkasis ruonis yra saugoma rūšis, todėl jo medžioklė Lietuvoje yra draudžiama.
Latvijoje:
2024 m. Gamtos apsaugos tarnyba pirmą kartą išdavė leidimus 19 juridinių asmenų pilkųjų ruonių letaliniam atbaidymui nuo žvejybos įrankių, siekiant sumažinti ruonių daromą žalą pakrantės žvejybai. Leidimai galioja nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. ir leidžia sumedžioti ne daugiau kaip 60 pilkųjų ruonių.
Estijoje:
Leidžiama ribota pilkųjų ruonių medžioklė pagal specialias kvotas, siekiant sumažinti jų daromą žalą žuvininkystei.
Švedijoje ir Suomijoje:
Taikomos kvotos pilkųjų ruonių medžioklei – siekiama kontroliuoti populiaciją ir sumažinti žalą žvejybai.
Lenkijoje ruonių medžioklė taip pat draudžiama, nes šie gyvūnai laikomi saugomais.
Mokslininkų požiūriu, ruonių kontrolė turėtų būti pagrįsta moksliškai įvertintomis priemonėmis ir nekelti grėsmės atsigavusiai populiacijai. Taip pat svarbu rasti balansą tarp gamtosaugos tikslų ir žvejų interesų, kad konfliktai būtų sprendžiami konstruktyviai, o ne skatinant naujus priešpriešos židinius.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
