Kasmet, prasidėjus žiemai, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodo vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose apsvaigusios, išdrąsėjusios stirnos marširuoja keliais, eina prie žmonių ir į kiemus.
Istorija
Klaidingas įspūdis, kad toks stirnų elgesys yra naujas reiškinys. Tikriausiai jis kilo dėl socialinių tinklų populiarumo, nes juose bet kokia žinia gali greitai pasiekti daugybę žmonių. Tyrimai apie per didelio žieminių rapsų vartojimo poveikį stirnoms atlikti dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Austrijoje.
Be to, šis laikotarpis sutapo su laiku, kai staigiai išaugo naujo rapsų porūšio (kanolos) auginimo apimtys. Nugaišusių gyvūnų skrodimo rezultatai parodė padidėjusį kraujo kiekį vidaus organuose, vandeningą, dažnai putomis padengtą prieskrandžio turinį ir rapsų masę virškinimo sistemoje, todėl ir labai didelį baltymų bei mažą skaidulų lygį.
2009 metais mokslinis leidinys Journal of Zoology rašė apie kitą eksperimentą, per kurį viena stirnų grupė keturias savaites ėdė maistą, sudarytą tik iš 16 proc. rapsų, o kitai grupei rapsų duota visą laiką. Pirmoje grupėje nebuvo pastebėta esminių sveikatos sutrikimų, išskyrus nedidelius hemoglobino pokyčius.
Video. Juodos stirnų ir rapsų dienos
Tačiau antroje grupėje daliai gyvūnų po 5–8 dienų sutriko apetitas, taigi rapsų kiekis buvo sumažintas iki 80 proc. Kitų gyvūnų kraujo sudėtis taip pakito, kad rapsai iš mitybos buvo visiškai pašalinti. Taigi nustatyta, kad esminiai sveikatos pokyčiai susiję ne su rapsais apskritai, o su jų dalimi maiste ir santykiu su kitokiu pašaru.
Kas vyksta stirnos skrandyje?
Iš esmės rapsuose yra daug nitratų, kurie skrandyje virsta nitritais ir trikdo tolimesnį virškinimą. Stirnos yra atrajotojos, vadinasi, maistas pradžioje susikaupia prieskrandyje ir tik po pirmo virškinimo ir sukramtymo, antrą kartą nurijus, patenka toliau, bet grynus rapsus be kitokio maisto stirnai atrajoti sunku, todėl skrandis išsipučia, maistas pradeda rūgti ir pūti, nepatekdamas į tolesnes skrandžio sritis.
Skrandžio mikroflora nėra pritaikyta apdoroti vien rapsus, tad gyvūnas jaučia diskomfortą
Rapsų stiebuose ir lapuose yra daug aminorūgščių, kurios virškinant virsta toksiškais dariniais ir patekusios į kraują išderina raudonuosius kraujo kūnelius, dėl kurių sukelto deguonies trūkumo pažeidžiamos smegenys.
O kaip su elniais?
Kaip ir stirnos, taurieji elniai ir briedžiai yra atrajotojai, todėl jų skrandžiui irgi turėtų kilti problemų virškinant rapsus, tačiau žinių apie pernelyg drąsią šių gyvūnų elgseną internete nepastebime. Tai galima paaiškinti stambiųjų kanopinių, ypač tauriųjų elnių, gyvensena. Visa problema ta, kad stirnos ilgą laiką neėda nieko kita, tik rapsus.
Jos ištisas dienas ėda vien juos laukuose, kuriuose ir lieka nakvoti, ypač kai pasninga ir judėti reikėtų papildomos energijos. Rapsai – lengvai prieinami, be to, gausiai. Taurieji elniai į lauką išeina tik naktį, o dieną grįžta į mišką, kur užėda kitokio maisto – medžių žievių, šakelių, spyglių ir uogienojų, „atskiesdami“ rapsus skaidulomis.
Petro Adeikio vaizdo įrašas
Prie gyvūno geriau nesiartinti
Kad ir kaip būtų, žmonės kviečiami prie laukinių gyvūnų, pasižyminčių pernelyg drąsiu elgesiu, nesiartinti, jų neglostyti ir nesivesti namo, nes jų elgesys stresinėse situacijose gali būti nenuspėjamas, be to, panašius simptomus gali sukelti ir lėtinė išsekimo liga, t. y. nusilpimą, judesių koordinacijos sutrikimus. (Lėtinė išsekimo liga yra elninių centrinės nervų sistemos liga, kuri Lietuvoje dar nenustatyta, bet jau konstatuota Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje.)
Stirnos yra atrajotojos, vadinasi, maistas pradžioje susikaupia prieskrandyje ir tik po pirmo virškinimo ir sukramtymo, antrą kartą nurijus, patenka toliau, bet grynus rapsus be kitokio maisto stirnai atrajoti sunku, todėl skrandis išsipučia, maistas pradeda rūgti ir pūti, nepatekdamas į tolesnes skrandžio sritis.
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė iki 2022 m. pabaiga!
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
