Jau lapkritį 2020 m. vasario 15 d. buvo suplanuota jubiliejinė 5-oji fazanų medžioklė Švenčionių raj., Strūnaičio medžiotojų būrelio plotuose. Visi tikėjomės, kad bus sniegelio ir puiki medžioklė, bet lūkesčiai pasiteisino pusėtinai.
Tiesa, pirma medžioklė Švenčionių raj. įvyko dar gerokai anksčiau – 2010 m. vasario 13 d., tačiau tai buvo masinis renginys, su gausiais rėmėjais, televizija ir pan. O vėliau šią gražią iniciatyvą perėmė Strūnaičio būrelis ir tai įvyko 2015 m. vasario 18 d. su keliais paukštinių medžioklių entuziastais.
Vis dėlto ir artėjantis žiemos sezonas, ir Naujieji metai rodė visai kitokius klimato pokyčių ženklus… Naktimis pašąla, dienomis teigiama temperatūra, lietūs ir niūrus žiemos laikas su sunkiais švininiais debesimis, kurie, kartais atrodo, siekdavo medžių viršūnes. Tačiau, kaip sako liaudies patarlė, viltis – durnių motina. Ir ši viltis, kad sulauksime nors kiek žiemos, tirpo su kiekviena artėjančios fazaninės medžioklės diena. Stebint kiekvieną dieną orų prognozes artėjant šiai datai vis apimdavo liūdesys, kad ir atšiauriausias žiemos mėnuo bus ne toks, kokio tikimės. Na, bet medžioklė suplanuota, paskelbta, medžiojamieji fazanai užsakyti – trauktis ar perkelti į kitą datą medžioklę netikslinga. Bus kaip bus!
Pagaliau ir vasario vidurys atėjo, o atrodė, kad iki šios medžioklės taip toli toli… Laikas praėjo akimirksniu. Dar ketvirtadienio naktis buvo su gana smagiu šaltuku, tai buvo vilties, kad ir šeštadienio medžioklė bus su truputuku minuso.
Keturios ryto. Žmonai į darbą, o man į medžioklę. Atsikėlus ir žvilgtelėjus pro atidarytą langą jautėsi, kad naktis ir diena bus su geru minuso ženklu. Matyt, po purvus neteks klampoti.
Kolega turėtų pas mane pasirodyti apie 6 val. ryto, tačiau kol kas jo skambučio nesulaukiu. Skambinu – pasirodo, vėluoja. Ne bėda, nors važiuoti ir daugiau nei šimtą kilometrų, tačiau pagal laiką spėjame. Pagaliau susikrovę medžioklinę mantą ir kvėpuodami gaiviu ryto šaltuku pajudame. Gerai, kai įsėdi į šiltą automobilį ir tau vairuoti nereikia, už lango rodo beveik –5, šiltame automobilyje taip ir traukia pasnūduriuoti, tuo labiau, kad radijas neveikia, o tik ošia padangos.
Pagaliau išsiraunam į užmiestį, kur termometras rodo vis žemesnę temperatūrą. Oplia, Vilniaus rajono kelyje auštant oras dar labiau atvėsta. Jau ir –5,5… Į slėnį įvažiavus jau ir visi 6 laipsniai šaltuko. Užpakalinius langus aptraukia šarma. Pradeda aušti ir kuo toliau važiuojam, tuo labiau kyla nuotaika, kad medžioklei oras bus superinis. Bandau per aprasojusius langus pagauti kokį nors gerą aušros kadrą, bet vis nepavyksta.
Pagaliau pasiekiame finišo tiesiąją – iki susirinkimo vietos belieka keli kilometrai, jau matyti iš toli ryto apšviesta susirinkimo bazė. Ant posūkio mus pasitinka gausus būrelis stirnų, kurios, beveik nekreipdamos dėmesio į automobilį, ramiai sau šlamščia želmenis. Kai sustojame ir pravėrę langus grožimės gyvūnais, šiuo laiku turinčiais „baltus bilietus“, jos sunerimsta ir susimetusios į krūvą nurisnoja link artimiausio krūmo. Tarp jų pastebime ir ožioką su dar nenuvalytais, bet liuksusiniais rageliais. Bus puikus trofėjus šį sezoną! Aišku, jei jam leis vidurvasarį pasireikšti tarp mergų ir pratęsti savo giminę.
Pagaliau pasiekę Strūnaičio medžiotojų būrelio bazę bandome surasti vietą, kur būtų galima pasistatyti automobilį. O tai nelengva – aplinkui viskas užstatyta. Susirinko graži kompanija iš daugumos Lietuvos vietų – Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Zarasų, Švenčionių ir, aišku, Pabradės. Gaila, negalėjo atvykti svečiai iš naftininkų krašto Mažeikių.
Ką gi, klega patalpoje didelis būrys medžiotojų, jų pagalbininkų ir palydovų, visi vaišinasi kava, arbata ir lengvais užkandžiais. Prasideda gan sudėtingas registracijos į medžioklę procesas. O kol registruojamės, šeimininkai parodo visiems susuktą istorinį filmą apie būrelį. Pagaliau susirašę į medžioklės lapus sėdame į automobilius ir judame link medžioklės vietos. Priartėję matome tradicines Strūnaičio būrelio šalia kelio susmeigtas lenteles su užrašu „Dėmesio, šioje teritorijoje vyksta medžioklė“.
Švenčionių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Pavelas Trusovas pasveikino visus susirinkusius į tradicine tapusią medžioklę, palinkėjo gražios ir saugios medžioklės. Skaitomas medžioklės instruktažas ir paaiškinama medžioklės eiga. Traukiame laimingus stovėjimo numerius. Man tenka pats „laimingiausias“, paskutinis – 35 numeris. Gerai, kad bent iš ryto nereik toli pėdinti – mano numeris šalia susirinkimo vietos.
Daugelis medijose prieš tai piktinosi – „vištų“ medžioklę organizuojate! Tačiau noriu priminti, kad jau daug metų bandoma introdukuoti šiuos karališkus paukščius mūsų platumose, bet dėl oro sąlygų tai buvo neįmanoma – buvo pernelyg atšiaurios žiemos. Dabar, pasikeitus klimatui, galbūt šie karališki paukščiai bus ir mūsų dar viena medžiojamoji rūšis.
O medžioklė, kad nebūtų nuskriaustų, organizuota pagal mano anksčiau siūlytą rotacijos principą – sukimąsi ratu, t. y. po kiekvieno fazanų paleidimo medžiotojų pozicija keičiasi, nes neaišku, kaip paukščiai skris.
Rytas fantastiškas – pašalę, saulutė šildo, o kojas šaldo įšalusi žemelė. Kai kam buvo gan nepatogi pozicija, nes teko apsupti jauną miškelį, o pakilusi kaitri saulutė neleido visiems įdėmiai pamatyti parskrendančių fazanų, kai kurie tik išgirsdavo iš jų klegėjimo ar patelių sparnų šnaresio. Matyt, šernų sumažėjimas medžioklėse su varovais irgi prisidėjo prie taiklumo – kaip sakė vienas mūsų senas medžioklis, vyrai prarado budrumą! Pavasarinių paukščių medžioklių neliko, žieminėse kaip ir nėra ką medžioti, į šaudyklą tingisi ar nėra noro važiuoti – visa tai veikia ir medžioklės rezultatus.
Šūvių buvo daug jau nuo pradžios, bet ir iš ugnies linijos išskridusių fazanų netrūko. Besisukant ratu per du numerius nuleistų fazanų palei numerius daug nebuvo… Atrodė, kad jie skrenda visur, bet tik ne prie manęs. Taip kalbėjo ir medžioklės kaimynai. Aplink šūviai, o pas mus – 0! Jau apsukome ir pusę rato, o aš ir kaimynai dar neturėjome galimybės net šūvio paleisti! Atrodė, kad fazanai vengia mūsų „draugijos“. Tačiau pagaliau man ir kaimynams pasiseka paleisti taiklius šūvius ir sumedžioti po vieną paukštį. Vualia! Nuotaikos pagerėja, atsiranda ir baikų: „Fazaniena be švino – ne fazaniena“. Apsukus jau beveik pusę rato kaitri žiemos saulė spigina į akis ir pamatyti atskrendantį fazaną gana sunku, nebent jis skrisdamas karkia ir išsiduoda. Vienoje pusėje atsodintas jaunuolynas, o apsukęs pusę rato patenki į didelių medžių paunksmę ir pamatyti skrendantį paukštį be garso gana sudėtinga.
Pagaliau apsukame ratą ir renkamės į vietą. Medžiotojų klegesys – kaip paleistų fazanų! Visi dalinasi medžioklės įspūdžiais, akimirkomis. Ir pagaliau priešpiečiai – karštas plovas atvažiavo! Vyrai stoja į eilę ir ragauja patiekalo. Kai kam ir trečios porcijos pasirodo negana. Išalkę!
Duodame visiems išskridusiems fazanams apsiraminti medžioklės zonoje ir per tą laiką vyksta „loterija“ ir sužinomas laimingasis, laimėjęs rėmėjų prizą. Po visko medžioklės vadovas Darius vėl suorganizuoja varovus fazanams pakelti ir, gaila, negalime paleisti medžiotojo Mariaus Dogos į fazanų paiešką, nes sužeista koja. Tačiau ir keli varymai pirmyn atgal duoda rezultatą – sumedžiojami „nevykėliai“ fazanai, kai kurie jų gentainiai sėkmingai pakedeno sparnais skrisdami ir išnešdami sveikas plunksnas. Ką gi, vėl renkamės į vietą, vėl instruktažas, kas ir kaip, ir vyrai bando pajamti bėglius. Ten dar sumedžiojami keli bėgliai ir pagaliau susirinkus skelbiama medžioklės pabaiga.
Kol vyrai susideda šaunykus, kol apšneka medžioklės eigą, ateina jau ir pietų metas, o su juo atitirpsta ir pašalas – kelias tampa purvyne. Daug nelaukiame – rezultatų suvedimas, dovanų paruošimas – viskas užima laiko. Saulelė aukštyn, purvas gilyn!
Pirmos dovanos įteikiamos šauliui iš Kauno Kazimierui, nespėjusiam įsidėti šovinių ir paleisti pirmų šūvių į skrendančius fazanus. Antras šaulys, mylintis gamtą bei paleidęs apie 17 šūvių ir nesumedžiojęs nė vieno fazano, gavo paguodos prizą.
Pirmą vietą užėmė Virginijus iš Šiaulių – 8 fazanai. Nieko keista – Virgis pastovus Medziotojas.eu organizuojamų paukščių medžioklių dalyvis, ne vienam nušluostęs nosį. Jau ne pirmą fazaninę medžioklę irgi nušluosto nosis jaunimui! Tiek paukščių medžioklėje Bebruliškių tvenkiniuose, tiek kitose paukštinėse užima garbingas pirmas vietas.
Medžioklės organizatoriai šiai jubiliejinei medžioklei pasiruošė atsakingai. Tiek prizai, atminimo medaliukai, pasirūpinimas medžioklės laimikio krepšiais ir laimikio išdorojimu po medžioklės, vaišėmis ir pan. parodė, kad Strūnaičio medžiotojų būrelio vadovas Darius Čepulis per daug metų įgijo patirtį, kaip šios medžioklės turi atrodyti ir būti pateiktos medžioklės svečiams.
Ačiū Strūnaičio būreliui už šauniai suorganizuotą paukštinę medžioklę. Lauksime su nekantrumu kitų metų!
