Medžiokliniai šunys yra viena iš veislių grupių, kurioms istoriškai buvo taikoma uodegos karpymo praktika. Tai buvo daroma praktiniais tikslais, siekiant apsaugoti šunis nuo sužeidimų darbo metu: dirbant sudėtingomis sąlygomis miškuose ir urvuose. Pavyzdžiui, visi terjerai ir universalūs paukštšuniai.
Ausų karpymas buvo naudojamas daugiau apsauginių ir aviganių veislių šunims, kad plėšrūnas ar užpuolikas neturėtų galimybės sugriebti šuns už ausų. Pavyzdžiai – Kaukazo aviganiai, donermanai ir rotveileriai.
Šiuo metu priimtos šią praktiką draudžiančios pataisos.
Aplinkos ministerija paskelbė straipsnį apie pakeitimus. Kol kas neaišku, kaip tai bus taikoma šunims, gimusiems prieš įsigaliojant pakeitimams. Šis ir kiti klausimai buvo išsiųsti Aplinkos ministerijai.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nr. Viii-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
Seimas uždraudė veisti, prekiauti ir eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems pakeista išvaizda
Šaltinis: Aplinkos ministerija
Seimas pritarė grupės parlamentarų pateiktoms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, uždraudžiančioms veisti, prekiauti ir eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems neteisėtai atliktos veterinarinės procedūros, pakeičiančios gyvūnų augintinių išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas.
Gyvūnų augintinių laikytojams ir savininkams, veterinarijos gydytojams, gyvūnų augintinių parodų dalyviams nuo š. m. lapkričio 1 d. bus draudžiama veisti, prekiauti ir eksponuoti augintinius, kuriems neteisėtai buvo atliktos tokios procedūros, kaip ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, nagų, sparnų, ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu.
Išimtis bus taikoma gyvūnų kastravimui ir kitiems teisės aktuose numatytiems atvejams arba veterinarinėms procedūroms, atliekamoms veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos.
Šios įstatymo pataisos sumažins žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais atvejų ir gyvūnų, kuriems yra atliktos Lietuvoje nelegalios veterinarinės procedūros, skaičių.
Įrodyti, kad gyvūnui augintiniui draudžiama veterinarinė procedūra atlikta teisėtai, nėra paprasta. Dažnu atveju argumentuojama, kad tokie gyvūnai augintiniai galėjo būti įvežti iš trečiųjų šalių, kuriose tokia procedūra nėra draudžiama. Be to, ydinga praktika pastebima, kai konkrečioms gyvūnų augintinių veislėms trumpinamos ausys, uodegos, tad egzistuoja rizika, kad ir jo palikuonims bus atliktos tokios pačios neteisėtos veterinarinės procedūros. Todėl pataisose numatyta ne tik drausti veisti, bet ir prekiauti bei eksponuoti tokius gyvūnus augintinius.
Draudimas prekiauti tokiais gyvūnais augintiniais būtinas ir dėl to, kad gyvūnai augintiniai, kuriems neteisėtai atliktos veterinarinės procedūros, rinkoje yra santykinai reti, o tai gali didinti šių gyvūnų kainą ir taip sukurti paskatas daliai veisėjų tokias veterinarines procedūras gyvūnams atlikti.
Priimtame įstatyme numatyta ir viena išlyga: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais bus galima numatyti draudimo prekiauti augintiniu, kuriam atliktos išvaizdą keičiančios procedūros, išimtis. Jomis bus siekiama numatyti tokius atvejus, kuriais prekyba ar kitoks nuosavybės teisės į tokį gyvūną perleidimas būtų galimas (pavyzdžiui, kai ankstesnis tokio gyvūno savininkas miršta ar jis negali rūpintis gyvūnu dėl įvairių priežasčių).
Draudimas eksponuoti svarbus, kad gyvūnai su neteisėtai atliktomis veterinarinėmis procedūromis nebūtų demonstruojami kaip siektinas gyvūnų estetikos pavyzdys ir neskatintų atlikti tokių procedūrų.
Lietuva 2004 m. ratifikavo Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Nors dauguma ES valstybių yra prisijungusios prie Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, ne visose valstybėse šios procedūros yra uždraustos. Seimui pritarus siūlomoms pataisoms, Lietuvoje vykstančiose parodose bus draudžiama eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos minėtos draudžiamos procedūros.
Ministerijos komentaras
Lietuvoje jau 11 metų veterinarinės procedūros, atliktos siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas yra neteisėtos ir laikomos viena iš žiauraus elgesio su gyvūnais formų. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir kitiems teisės aktuose numatytiems atvejams arba veterinarinėms procedūroms, atliekamoms veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno
sveikatos. Praėjusią savaitę Seimo priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimas tik pastiprina 2013 m. priimto įstatymo nuostatas ir aiškiai nurodo draudimą parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises, veisti, eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti augintinių išvaizdą ar fiziologines funkcijas.
Įstatymo nuostatos netaikomos gyvūnams augintiniams, kuriems iki 2013 m. sausio 1 d. buvo atliktos veterinarinės procedūros, skirtos pakeisti jų išvaizdą ar fiziologines funkcijas. Gyvūnai augintiniai, atvesti iki naujojo Įstatymo įsigaliojimo (2024 m. lapkričio 1 d.) ir kuriems buvo atliktos neteisėtos veterinarinės procedūros, gali būti laikomi, tačiau draudžiama juos eksponuoti, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises, veisti.
Kaip patikrinti, ar jūsų šuo turi medžioklės instinktų?
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
