Iki kovo 31 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė paraiškas finansavimui, skirtam ūkinių gyvūnų apsaugai nuo plėšrūnų. Ši parama teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę, orientuotą į didžiųjų plėšrūnų daromos žalos mažinimą.
Per du mėnesius pateiktos 145 paraiškos, o bendra prašoma suma siekia 1,27 mln. eurų. Šiam etapui buvo numatyta 2,16 mln. eurų, todėl lėšų pakaks visiems reikalavimus atitikusiems pareiškėjams.
Sostinės regionui skirta iki 547 980 eurų, tačiau čia pateiktose paraiškose prašoma gerokai mažesnė suma – 187 116 eurų. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionams numatyta 1 608 868 eurų, o pareiškėjai paprašė 1 079 897 eurų.
Pagal šią priemonę finansuojamas apsauginių aptvarų ir jų dalių įsigijimas bei įrengimas, taip pat kompensuojamas vieno arba dviejų aviganių įsigijimas. Šį kartą taikomas didesnis paramos intensyvumas – iki 90 procentų, o vienam gavėjui gali būti skirta iki 12 000 eurų be PVM. Informacijos šaltinis
Paraiškų skaičius auga, bet be staigių šuolių
Šių metų paraiškų teikimo etapas parodė nuosaikiai augančią ūkininkų motyvaciją investuoti į apsaugą nuo plėšrūnų. Per du mėnesius pateiktos 145 paraiškos, o tai yra šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, kai viename etape dažniausiai sulaukiama apie 100–130 paraiškų.
Toks augimas aiškiai rodo tendenciją. Didžiausią įtaką tam daro pasikeitusios sąlygos. Padidintas finansavimo intensyvumas, aiškesni reikalavimai ir platesnis kompensuojamų priemonių spektras skatina ūkininkus aktyviau naudotis galimybėmis apsaugoti savo gyvulius.
Svarbu ir tai, kad šiemet bendra prašoma suma neviršijo skirtų lėšų. Tai reiškia, kad parama pasieks visus reikalavimus atitikusius pareiškėjus. Toks balansas tarp paklausos ir finansavimo leidžia prognozuoti, kad artimiausiais metais susidomėjimas gali augti toliau, ypač jei paramos sąlygos išliks tokios pat patrauklios.
Informacija pateikusiems paraiškas
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija duomenimis, kurie sudaromi pagal savivaldybių kompensuotus nuostolius, kasmet fiksuojami šimtai vilkų užpuolimų atvejų, vidutiniškai apie 1500–1700.
2022 metais buvo registruota daugiau kaip 1800 atvejų, kurių metu nukentėjo per 3000 ūkinių gyvūnų. 2023 metais šis skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau vis tiek viršijo 1700 atvejų, o papjautų ar sužeistų gyvulių skaičius išliko labai aukštas.
Svarbu pabrėžti, kad ši statistika apima tik tuos atvejus, dėl kurių buvo kreiptasi kompensacijos. Ne visi vilkų užpuolimai yra oficialiai registruojami, todėl realus žalos mastas gali būti dar didesnis.
Būtent tokia situacija paaiškina didėjantį ūkininkų susidomėjimą apsaugos priemonėmis. Parama aptvarams ir aviganiams tampa svarbiu įrankiu siekiant sumažinti nuostolius ir valdyti konfliktą tarp ūkinės veiklos ir didžiųjų plėšrūnų buvimo.
VIDEO! Žinoma, kur Lietuvoje nuolat gyvena lokys. Jau ketvirtas pranešimas šį pavasarį
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
