Patirtis

Iš archyvo. Šiaurės šalyse kovojama su usūriniais šunimis0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Blogiausia, kas galėtų nutikti, yra gimti Švedijoje usūrinio šuns patinu, nes šios šalies invazinių rūšių kontrolės programoje usūrinių šunų patinai apibrėžti kaip savo rūšies išdavikai. Usūrinio šuns patinas sterilizuojamas, jam uždedamas stebėjimo diržas ir jis paleidžiamas į laisvę. Kai šuo susiranda patelę, ateina medžiotojas ir ją sumedžioja, o patinas lieka vienas ir keliauja ieškoti naujos draugės, kuri taip pat po kurio laiko dingsta. Savo patirtimi naikinant usūrinius šunis dalijosi Šiaurės šalių medžiotojų asociacijų atstovai, kurie birželio pradžioje susitiko Žagarėje.

O Suomijoje, kur taip pat intensyviai kontroliuojami usūriniai šunys, per metus jų sumedžiojama apie 140 tūkstančių. Šie gyvūnai paplitę per visą valstybę, taip pat tolimoje šiaurėje. 2009 metais sumedžiota 170 tūkstančių. Usūriniai šunys Suomijoje nelaikomi vertingu medžioklės grobiu, todėl norima rasti kokį nors jų panaudojimą, pavyzdžiui, odai. Kilo minčių, kad būtų galima gaminti natūralų kurą, bet sunku surinkti visą medžiagą. Bandoma plėsti laukinių gyvūnų odos rinką.

Usūrinis šuo Suomijoje pasirodė praėjusio šimtmečio 30 iniais metais, 80 iniais metais nusistovėjo dabartinis jų lygis. Lūšis, vilkas, erelis, lapė ir niežai – natūralūs priešai. Suomijoje yra maždaug 3500 lūšių, o usūrinis šuo lūšiai yra kaip „snikeris“ – lengvas ir gardus grobis. Pastebėta: kuo labiau medžiojama, tuo daugiau pasirodo usūrinių šunų. Jeigu būtų galima rasti gerą usūrinio šuns panaudojimą, motyvacija medžioti būtų didesnė. Palyginti su lape, usūrinis šuo ėda daugiau uogų, šaknų ir padaro mažesnę žalą paukščiams. Jeigu randa lizdą, tai, žinoma, irgi suėda. Usūrinio šuns teritorija – apytikriai vienas kvadratinis kilometras.

Jis platina įvairias ligas – niežus, echinokokozę, pasiutligę, kurios Suomijoje jau seniai nebuvo nustatyta. Raistuose usūrinių šunų medžioklė padidina vandens paukščių lizdavimąsi. Usūriniai šunys ir lapės yra konkurentai. Padidėjus usūrinių šunų medžiojimo intensyvumui, padaugėja lapių. Medžioklė olose kadaise buvo daug populiaresnė, bet šiandien populiaru medžioti šunimis, kurie gyvūną aploja arba sučiumpa.

Estijoje pastebėta, kad usūriniai šunys nebemiega žiemos miegu, nes turi gerą maitinimosi bazę. Didžiausia Estijoje pastebėta usūrinių šunų vada buvo 19 šuniukų. Prieš porą metų staigiai sumažėjo stirnų. Vilkai ir lūšys pradėjo ėsti usūrinius šunis, turinčius niežų, todėl apsikrėtė patys. Vilkai išgyveno, nes gyvena kartu ir šildosi, todėl šias grupes nutarta išmedžioti, kad niežai neplistų. Estijoje usūrinių šunų sumažėjo dėl niežų, todėl vilkai ir lūšys dabar sutelkė dėmesį į bebrus. Estijos medžiotojų bendrija už 20 eurų superka geros kokybės usūrinių šunų odą. Moka ir už galvą – 10 eurų, siekiant kontroliuoti pasiutligę, bet vis tiek tai nepadidino motyvacijos atsigręžti į usūrinių šunų medžioklę. Be to, jeigu usūriniai šunys daugiau medžiojami, padidėja jų vada, todėl į jų kontrolę patartina žiūrėti plačiau.

Usūrinio šuns patino balsas

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.