Patirtis

Papildytas straipsnis. Nugalėtojų dilema ir medžiotojas Tadas Ivanauskas0


Tadas Ivanauskas
Tadas Ivanauskas
alchetron.com

Autorius:Mindaugas JABLONSKIS, LMD. Visi straipsniai

Nuotraukas:
Alchetron Free Social Encyclopedia for the World
visit.kaunas.lt

Lietuvos lyderystė sugriaunant Sovietų sąjungą ir atkuriant nepriklausomybę didžiąja dalimi įveikė kolektyvinę tautos 1939 – 1990 m. patirtą traumą dėl Lietuvos nesipriešinimo ginklu ultimatumams, okupacijai ir Holokaustui, bet vis dar turime su tuo susijusį visuotiną traumos jausmą, kurį išreiškiantys žodžiai stipriai žeidžia tautines emocijas.

Ruošiantis Taisyklingos medžiotojų draugijos įkūrimo jubiliejui 2020 m. kovo 2 d. Medžiotojų draugija kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą prašydami ištirti T. Ivanausko veiklą 1940-1953 m., arba paprasčiau tariant Josifo Stalino valdymo metais.

Centras pateikė savo informaciją apie T. Ivanauską raštais 2020-04-03 Nr. 14 R-29, 2020-06-16 Nr. 14 R-61, 2020-10-20 Nr. 14 R-86, ir tų pat metų gruodį paskelbė straipsnį savo leidžiamame moksliniame žurnale „Genocidas ir rezistencija“ (2020 m. – Nr. 48) pavadinimu „Baltos dėmės ir KGB šliūžė prof. T. Ivanausko biografijoje“. Tyrimo metu dienraštis „Kauno diena“ paskelbė dvi publikacijas „Iškreiptas portretas: juodieji T. Ivanausko biografijos puslapiai 2020-07-07“ ir „Klausimų T. Ivanausko portreto tyrinėjime daugėja 2020-11-08“.

Nuotrauka: visit.kaunas.lt

Paklausimas ir 2020-ųjų metų atradimai apie T. Ivanausko veiklą buvo traumuojantys ir analogiški problemoms diskutuotoms Vilniuje 2020 kovo 5-6 d. Užsienio reikalų ministerijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Neužgijusios praeities žaizdos: pasekmės ir įveikos būdai“, nes juose kalbėta apie „bendrus vargus“ – žiaurius, istorinių žaizdų atvėrusius įvykius. Konferencijoje buvo įvardyta ir tokia pati priežastis: „kad neužstrigtume istorinėse traumose, o apmąstytume pasekmes ir žengtume į ateitį be pasekmių‘.

Atskleisti T. Ivanausko antimokslinės veiklos, nuslėptos ir suklastotos biografijos faktai taip stipriai žeidžia kolektyvinius jausmus, kad 2021-04-01 tuometinis Genocido centro vadovas Adas Jakubauskas Seime siekė išsižadėti to paties Centro 2020 m., t.y. jo valdymo metu, parengtų dokumentų pareikšdamas: “Man labai keista, kada kreipiasi į centrą žmones bandydami suvesti asmenines sąskaitas. Šiuo atveju bandoma suvesti sąskaitas jau su mirusiu Tadu Ivanausku, bandoma paversti jį KGB agentu”, “Tokie paklausimai neturėtų būti priimami ir svarstomi, kada bandoma apdergti kažkurio asmens vardą”.

Naujasis Centro vadovas kol kas atsisako paaiškinti savo pirmtako žodžius, todėl panašu, kad net turėdami akivaizdžių faktų nepalankiai nušviečiančių T. Ivanausko veiklą, esame priminėje „neigimo stadijoje“, kai viską bandoma paaiškinti asmeniškumais, net nenurodant koks asmuo, su kokiu asmeniu ir kokių turi sąskaitų, nei paaiškinti, kodėl sąskaitas reikėtų „suvesti“ su jau mirusiu T. Ivanausku“? Negali neprisiminti konferencijos postulatų, kad vienas esmingiausių potrauminių padarinių – bendras tautos atsisakymas priimti skaudžius praeities įvykius tik kaip istorinius faktus.

Patriotas, šaulys, medžiotojas, mokslininkas, „Lietuvos gamtos tėvas“, apsisprendęs lietuvis, kilmingas bajoras, „Šaulių žvaigždės“ ordino skyrimo komisijos narys, smetoninių ordinų kavalierius ir nuolatinis „vestuvių generolas“ daugybėje smetoninių gamtos apsaugos projektų T. Ivanauskas, kaip pagal išorės okupanto instrukcijas 1940 m. rugpjūčio 23 d. dienraštyje „Darbo Lietuva“ giria gamtos apsaugą Sovietų Sąjungoje ir peikia ją tarpukario Lietuvoje.

Kiti skaudūs istoriniai faktai išlindo 2020 m. vos pajudimus T. Ivanausko komunistinį Lietuvos patrioto grimą. 1941 vietiniai okupantų kolaborantai (A. Sniečkus, M. Gedvilas, A. Venclova, V. Krėvė-Mickevičius) paskiria T. Ivanauską akademiku ir mokslo daktaru be daktarinės disertacijos ar solidžių analitinių mokslo darbų.

Nuotrauka: visit.kaunas.lt

T. Ivanauskas 1945 m. rugsėjo 15 d. paskirtas vadovauti LSSR Mokslų akademijai pavaldžiam Biologijos institutui tą pat dieną, kai T. Ivanauskui priklausiusioje Obelynės lapių fermoje NKVD suima 4 fermos darbuotojus (jų tarpe ir Nepriklausomybės akto signatarą diplomatą Petrą Klimą), o kalinių tardymų pagrindu nuteisiami devyni su Obelyne susiję asmenys. Dvi šios kraupios NKVD operacijos aukos – Bronė Pajėdaitė (buvusi Ivanausko studentė) ir Jadvyga Jablonskienė nužudomos – viena Kauno sunkiųjų darbų kalėjime papjaunama per tardymą, kitai jau Pravieniškių kalėjime nesuteikiama būtinoji medicininė pagalba. Aštuoni bylos nuosprendžiai –SSRS Baudžiamojo kodekso straipsniai: 58-a ir 58 11 („tėvynės išdavimas ir antisovietinė agitacija“).

Tuo tarpu T. Ivanauskas Obelynės lapių fermą sėkmingai perduoda Mokslų akademijai ir joje iš naujo įkuria jau pažangiais LSSR mokslo pagrindais veikiančią kailinių žvėrelių fermą. Fermai prižiūrėti skiriami jo vadovaujamo Biologijos instituto apmokami darbuotojai.
T. Ivanauskas irgi diegia stalinines pseudo-mokslo doktrinas.

Iš stalininės Mokslų akademijos tribūnos, pasiremdamas stalininio akademiko statusu, 1948 m. spalį specialioje Mokslų akademijos sesijoje jis paskelbia genetiką antimokslu ir ima diegti Lysenkizmo anti-mokslą Lietuvoje. Jis viešai pasmerkia genetikos mokslo neišsižadėjusius mokslininkus ir džiūgauja, kai jie netenka darbo. Skaitytojų žiniai, Lysenkizmas yra Lietuvos SSR penkiolika metų gyvavusi pseudomokslinė teorija pagal kurią auklėjamąjį „gulago“ poveikį patyrę augalai savo sėkloms perduoda naujai „išauklėtas“ savybes, pavyzdžiui, kaip augti šaltyje, todėl Sibiro tundroje gali augti net tropiniai vaisiai.

Kodėl apie šias peripetijas nuo 1990 m. tyli politikai, gamtininkai, ornitologai, medžiotojai, mokslininkai, muziejininkai, šauliai, universitetai, istorikai, akademikai ir buvę T. Ivanausko studentai? Mūsų nuomone, tai vienas esmingiausių tautos potrauminių padarinių – bendras tautos atsisakymas priimti skaudžius praeities įvykius tik kaip istorinius faktus. Jis ypač svarbus todėl, kad per pastaruosius 30 metų buvo toliau platinami mitai apie T. Ivanauską „patriotą“ ir „gelbėtoją“ ir „šaulį“, iš kurių dabar pasidarė dar sunkiau išlipti.

Lietuva turėtų pasitikėti klimato kaitos moksliniu pagrindimu, Žaliuoju kursu, aplinkosauga, akademine bendruomene, mokslininkais, Biologijos instituto teisių perėmėjais, bet kol jų teisių perėmėjai ir tauta neapmąstė ir neįvertino skaudžių istorinių faktų bei atitinkamai nepertvarkė Kauno Zoologijos muziejaus ir Kauno Zoologijos sodo ekspozicijų, sunku pasitikėti akademinės bendruomenės nuomone, jos akademine etika ir nebūgštauti, kad jie ir nevyriausybines organizacijos išvengs priešiškos valstybės pinklių iš neįsivels į šrioderizuotos Europos aplinkosaugos žabangus.

Tadas Ivanauskas
alchetron.com

Perskaičius nesudėtingą tyrimą, atšoka visas sovietinis T. Ivanausko propagandos grimas, kurį iki šiol vis dar bando išsaugoti sovietinės propagandos mitų saugotojai, dabar jau besidangstantys ES aplinkosaugos idėjomis.

Sovietinė Ivanausko propaganda iki šiol skelbia valstybės biudžeto finansuojamos institucijos, pavyzdžiui, visuomeninis transliuotojas LRT 2021.04.23 d. net laidoje „Beatos virtuvė“ pasakoja tikrovės neatitinkančius, bet sovietinio naratyvo mums ilgą laiką diegtus teiginius apie garsiausią sovietinės propagandos kampanijos “didvyrį” gamtininką ir pedagogą T. Ivanauską Musteikos kaime įkūrusį pirmą lietuvišką mokyklą ir ten mokytojavusį. „Musteikoje prabėgo jo laimingiausi metai“, – sako laidos vedėja, tikrovės neatitinkančia sovietine propaganda populiarioje laidoje neigiamai veikdama vaikus, moksleivius ir jų tėvus.

Tuo tarpu, viešuose ir patikimuose šaltiniuose lengvai surandami faktai teigia ką kita: a) Musteikoje mokykla egzistavo dar tuomet, kai sovietinės kalvės akademikas dar studijavo „Sankt Peterburge, kur 1910 m. T. Ivanauskui buvo suteiktas Pirmojo laipsnio diplomas, atitinkantis dabartinį bakalauro laipsnį“.

Tuo tarpu apie jau 1911 m. Musteikoje egzistuojančią mokyklą „Lietuvos žiniose“ rašoma štai kas:

“<...> Besitrankydamas po Lydos pav[ietą], kur gyvena kone vieni baltgudžiai, pakliuvau į šį pirmąjį lietuvių sod[žių] — į Musteiką, stovintį ant Vilniaus ir Gardino rubežiaus. Pusė šio sodžiaus priguli Vilniaus r. ir рusė Gardino r. <...> Šiuose miškuose tebėra įvairiausių gyvulių, daugybė briedžių; galybės stirnų, lapių ir vilkų; neretai da užmušami lušiai (rusiškai рысь). Paskutinė meška užmušta da tik tai 9 metai atgalios. Iš paukščių daugybė glušokų ir tetirvinų. Gyventojai visi smarkūs medžiokliai. Medžioklė jų pats meiliausis darbas. Gyvena pusėtinai: trobos švarios, naujos. Apšvietimas gana pakilęs. Lietuviai, turi mokyklą, kurioje mokinasi apie 30 vaikučių, bernaičių ir mergaičių. Skaito ne tik tai jaunimas, bet ir seniai, nors klega švelniais dzūkiškais žodeliais, bet puikiai žino ir Kauniečių augštaičių tarmę. Laikraščių pareina 7 ekzempl[ioriais]. Kiek sužinojau pirmasis spauzdintas lietuvių raštelis į šį kampelį 6 —7 metai atgalios buvo atneštas.” Šetekšnis-Antageris (slapyvardis), Kas mums rašoma. Musteika (Trakų pav.), Lietuvos žinios, 1911 m. gruodžio 31 (sausio 13) d., Nr. 151, p. 2. Kalba netaisyta, laikraščio steigėjas Jonas Vileišis.

Raudonosios armijos pagalba Vilnių užėmusios ir sovietų valdžią joje paskelbusios Vinco Mickevičiaus Kapsuko Liaudies Švietimo komisariato 1919 m. leistame laikraštyje “Švietimo reikalai”, rašoma, kad T. Ivanauskas 1919 m. sausį bolševikų okupuotame Vilniuje paskirtas vadovauti “Prigimties muziejui”, o ne mokytoju į Musteiką.

Dar daugiau, dar prieš kelis metus rašytuose istorikų darbuose teigiama, kad užėjus bolševikams T. Ivanauskas 1918 m. gruodį atsistatydino iš Plentų apskrities komisaro tarnybos Lietuvos tarybai (Ščiučine, Baltarusijoje) ir neapteikęs jam patikėtų pinigų ataskaitos, „dezertyravo“ pas bolševikus.

Kaip savo tęsiamame tyrime atskleidžia Daiva Vilkelytė, T. Ivanausko žmona Honorata Paškauskaite-Ivanauskiene tame pat bolševikiniame Kapsuko komisariato laikraštyje „Švietimo reikalai“ tuo pat metu kritikuoja egzistuojančią mokyklą Musteikoje, jos mokytojus vadinama „klerikalinės mokyklos aukomis“:

„Kai kurie šviesesni žmonės, suprantą senovės mokyklos ydas, griebtųsi prie geresnio mokymo būdo, bet paspirties iš niekur negauna. Taip pat jaunimas neturėdamas vadovo, o iš kitos pusės neturėdamas didesnio buto susirinkimams švietimosi sumanymus negali įvykinti“. „Švietimo reikalai“, Nr 2, 1919 vasario 27 d. “Musteikoje”, H.I., redaktorius, švietimo komisaras Vaclovas Biržiška (bolševiko Vinco Kapsuko vyriausybėje).

Turint galvoje bolševikinės V. Kapsuko vyriausybės vykdytą (bet nespėtą iki galo įgyvendinti) mokslo reformą, kuria mokyklose buvo uždrausti religinis švietimas ir steigiamos „raudonosios seklyčios“, nesunku suprasti, kad kalbama apie būsimą bolševikinės indoktrinacijos klubą, kuriam komisariatas pažada skirti lėšų. Planus, deja, suardo lenkų legionieriai.

Tuo tarpu LRT, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija iki šiol platina sovietinius mitus apie Ivanausko mokyklą Musteikoje, nors jis tuo metu dirbo bolševikams.

Kaip liudija archyvuose išlikę dokumentai, jokiose savo tarpukario profesinėse anketose T. Ivanauskas nemini Musteikos epizodo. Matyt Kaune bolševikine praeitimi nebuvo galima didžiuotis . Tuo, kad sovietų valdymo metais T. Ivanauskas sukūrė mitą apie savo 1918-1919 m. įkurtą mokyklą tamsiojoje Musteikoje, iki šiol džiaugiasi LRT, Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.
Tyrėja savo darbą tęsia ir rezultatus planuoja pristatyti dar šiemet, nors sako jokių abejonių „dėl Musteikos mokyklos mistifikacijos“ nebeturinti.

Tuo tarpu mes laukiame kol pagal šios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą Kultūros ministerija atliks istorinės atminties iniciatyvų įgyvendinimo poveikio analizę, nustatys istorinės atminties aktualizavimo visuomenėje lūkesčius ir sukurs istorinės atminties aktualizavimo metmenis įgyvendinimo koordinavimo mechanizmą.

Kaip medžiotojai taip pat tikimės Genocido centro buvusių vadovų ir dabartinių darbuotojų nebūti vadinami „būreliu, kuriam kažkodėl parūpo“ T. Ivanauskas, nes mums svarbu, kad ir medžioklės istorija, kurioje įrašytas ir yra kontraversiškos reputacijos medžiotojo T. Ivanausko vardas ir Lietuvos istorija apskritai nebūtų falsifikuojama.

Susiję straipsniai

Parengta pagal Lituanistika | Baltos dėmės ir KGB šliūžė prof. T. Ivanausko biografijoje / Daiva Vilkelytė

Taip pat žiūrėkite

Ekstra video #10. Žinant TAI, kailių medžioklė bus pelninga!

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.