Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) surinktą ir apibendrintą informaciją apie įvairias gyvūnų ligas pateikia Pasaulio gyvūnų sveikatos duomenų bazei ir apie atskiras ligas stebėsenos tikslais praneša Europos Komisijai (EK).
Trichineliozė
Pernai nustatyti 66 atvejai. Lietuvoje, žinia, trichineliozės tyrimai šernams yra privalomi. Analizes gali atlikti privatus veterinaras trichinoskopijos metodu, jeigu šernas sumedžiotas ne afrikinio kiaulių maro (AKM) infekcijos paplitimo zonoje, ir laboratorija dirbtinio virškinimo metodu, jeigu gyvūnas sumedžiotas AKM zonoje. Plėšrūnams ir kitiems gyvūnams trichineliozės tyrimų VMVT neatlieka.
Echinokokozė
VMVT neatlieka nei naminių, nei laukinių gyvūnų echinokokų infekcijos paplitimo stebėsenos. Informacija apie gyvūnų ligos atvejus prieinama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklavietėje, bet, pasak VMVT viešųjų ryšių specialistės Kristinos Stakytės, tokia analizė yra sudėtingas procesas.
Aujeszky liga
Lietuvoje yra patvirtinta kontrolės programa, pagal kurią reguliariai renkami naminių kiaulių audinių mėginiai. Iki šiol nebuvo nė vieno patvirtinto ligos atvejo.
Šernų audinių mėginiai buvo renkami ir tiriami iki pat 2017 metų pradžios ir nė viename jų nebuvo viruso.
Niežai
VMVT nėra nurodyta rinkti duomenų apie niežų atvejus, todėl statistikos nėra.
Pasiutligė
Nuo 2015 metų Lietuvoje nenustatytas nė vienas ligos atvejis. Bekontaktė laukinių gyvūnų vakcinacija vyksta Lietuvos teritorijoje, Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado pasienyje. Ištiriamas kiekvienas sumedžiotas arba rastas laukinis gyvūnas, keliantis įtarimų dėl galimos ligos. Naminių šunų ir kačių vakcinacija nuo pasiutligės yra privaloma.
Elnių lėtinė išsekimo liga
Iki šiol Europoje nustatyti tik penki lėtinės išsekimo ligos atvejai. Norvegijoje ši liga nustatyta 2 rastiems nugaišusiems ir 3 sumedžiotiems elniams. Dar 45 tūkstančiams nugaišusių ir sumedžiotų gyvūnų atlikti audinių mėginių tyrimai, bet infekcija nebuvo konstatuota. Dėl to VMVT kol kas nemato būtinybės pradėti lėtinės išsekimo ligos plitimo stebėsenos. Vis dėlto lėtinė išsekimo liga įtraukta į pasyviosios stebėsenos programą. Tai reiškia, kad jeigu gyvūnas randamas nugaišęs ir įtariama, kad jis sirgo, VMVT atlieka audinių mėginių analizę.
K. Stakytė, remdamasi oficialiuoju kainoraščiu (20 eurų už vieno mėginio analizę), nurodo, kad šalyje nėra atliekamų lėšų intensyvios ligos stebėsenos programai pradėti. Veterinarijos tarnybos biudžetas suplanuotas jau prieš metus ir atsarginių lėšų nėra. VMVT atstovė pripažino, kad mėginių ėmimo srityje bendradarbiavimas su medžiotojų organizacijomis taip pat nėra pernelyg sėkmingas, nebent už šį darbą numatomas užmokestis. Pasak jos, medžiotojų organizacijos nėra suinteresuotos. EK kol kas taip pat nereikalauja Lietuvos teritorijoje atlikti šios ligos stebėsenos.
K. Stakytė teigė, kad jeigu liga būtų nustatyta Rusijoje, Baltarusijoje ar kurioje kitoje artimesnėje šalyje, galbūt susirūpinimas būtų pagrįstas. Vis dėlto šiuo metu ši mirtina elninių infekcija nustatyta palyginti toli. Greičiausiai ji plis sausuma, o Lietuvą ir Norvegiją skiria kitos šalys. Jeigu infekcija paplis, pirmiausia ji bus nustatyta Suomijoje arba Švedijoje, Estijoje ir Latvijoje. Lietuva turės laiko pasiruošti.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
